Miško vaizdavimas lietuvių literatūroje

Miškas – gamtos dovana. Lietuviams miškas yra nuo seno šventa ir sakrali vieta – pagonybės laikais šventosios girios ar šventieji miškai buvo garbinami ir saugomi. Mūsų protėviai mišką apdainuodavo dainose, apie ją sudėjo legendas, padavimus, mitus. Pasikeitus religijai miškų garbinimas liovėsi, tačiau miškas vis vien išliko svarbi vieta lietuviui. Tad nenuostabu, kad būtent miško tema dažnai pasikartoja lietuvių literatūroje – daug įvairių epochų rašytojų vaizdavo mišką savo kūriniuose: Renesanso epochos rašytojas Jonas Radvanas mišką laikė Lietuvos didybės simboliu, romantizmo epochos poetas Antanas Baranauskas pavaizdavo mišką kaip dvasinės pilnatvės šaltinis. Na, o XX a. rašytojas Marius Katiliškis mišką pavaizdavo kaip neatsiejama nuo žmogaus gyvenimo.
Renesanso epochos LDK rašytojas Jonas Radvanas, dar vadinamas Lietuvos Vergilijumi, herojiniame epe ,,Radviliada“ įspūdingu Lietuvos miškų, girių aprašymu siekia nupiešti šalies, kaip didingos imperijos, vaizdą. Prieš skaitytojų akis Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė iškyla ne kaip pusiau laukinis, pelkėtas, brūzgynais užžėlęs kraštas, bet kaip didi valstybė - ,,įžymioji Lietuva“. Galingu akordu nuskamba pirmosios Lietuvos pristatymo eilutės: „Ginklais galingais ir šlove išgarsėjusi žemė / Čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus – / Motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti“. Tiesa, vėliau poetine kalba pripažįstama, kad Lietuva nėra apdovanota grožiu ir turtais, kokiais didžiuojasi kraštai, laikomi civilizacijos lopšiu: Italija, Graikija, Arabija, Persija, tačiau Lietuvos gūdžiose giriose apstu įvairių žvėrių, ąžuolų kamienais srūva medus, o šaltiniai girdo Dauguvą, Nemuną, Nerį bei kitas upes. Herojiniame epe ,,Radviliada“ Jonas Radvanas kuria tokį tėvynės girių vaizdą: ,,Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta žemės grožybė - / girių aukštų karūna: jos viršūnėmis šičia žvaigždynus / remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia.“ Šis vaizdas yra hiperbolizuotas, simboliu virstantis apibendrinimas: šakomis dangų, o šaknimis požemių karalystę siekianti giria tampa tarsi mitiniu Pasaulio medžiu, jungiančiu gyvenimą, mirtį ir amžinybę, praeitį, dabartį ir ateitį. Jonas Radvanas atmeta mintį, neva girių gausa rodanti krašto atsilikimą, civilizacijos stoką. Jam girios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!