Miško vaizdavimas lietuvių literatūroje (J. Radvanas, A.Baranauskas, M.Katiliškis)

Nuo pat senų laikų lietuvių literatūroje miškai buvo vaizduojami ir aprašomi kaip visos Lietuvos metafora, nes tiesiogiai primena tautos praeitį bei pabrėžia Tėvynės grožį. Net ir skirtingų epochų rašytojai, apibūdindami Lietuvos miškus ar girias, dažnai įvardija jas kaip prieglobstį, užuovėją ar vietą, kur nekinta senosios tautos tradicijos. Tokį miško vaizdavimą atrandame Lietuvos herojinio epo autoriaus Jono Radvano, poeto Antano Baranausko bei išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio kūryboje.
XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės poeto Jono Radvano herojiniame epe ,,Radviliada“ krašto gamtos grožio aprašymai - miškų, girių išaukštinimas - padeda kurti didingą Tėvynės paveikslą. „Radviliada“– iškilus Lietuvos renesanso kūrinys, kuris nėra tautosakinis ar iš liaudies padavimų bei legendų sudėtas, bet paremtas tuometine valstybės istorija: aprašomi įvykiai, susiję su Livonijos karu, vykusiu tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos vakarinių kaimynų. Esant tokiai konfliktiškai padėčiai, poemoje aprašomos įspūdingos girios, kaip visos kunigaikštystės metafora, yra galingumo ir tautos šlovės ženklas. Kūrinyje rašoma, kad pagrindiniam veikėjui valdovui Radvilai Rudajam girios yra didybės simbolis, pasididžiavimo šaltinis, nors tuo metu Lietuva buvo laikoma atsilikusiu laukinių barbarų kraštu. Girios taip pat atspindi visą Lietuvos valstybę, nes šiame literatūriniame epe jos laikomos saugiu prieglobsčiu. Tai įrodo ši citata: “Sausio 26 dieną Šuiskio daliniai pasiekė Ivansko kaimą prie Ūlos ir čia ėmė ruoštis nakvynei. Šią vietą mūšiui greičiausiai ir buvo numatęs Radvila. Lauką iš visų pusių supo giria, tad lietuviai prie maskviškių galėjo prisiartinti nepastebėti.”. Galima teigti, kad gamtos turtingumas, girių didybė, yra ir pačių valdovų narsos bei šlovingos tautos praeities simbolis. Taigi, Jonas Radvanas savo herojiniame epe ,,Radviliada“ kuria galingos ir grėsmingos Lietuvos mitą, aprašydamas ir išaukštindamas girias, kaip Lietuvos metaforą, norėdamas parodyti visai Europai, kad Lietuva - tai kraštas, kurį turi gerbti visos kitos tautos.
XIX a. II pusės poeto A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ gyvasties kupinas miškas tampa Lietuvos metafora, kuria perteikiami pokyčiai, glaudžiai susiję su šalies likimu. Romantiška elegijos intonacija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!