Mineralų savybės

Mineralai(lot. Minera – ruda) – gamtiniai kristaliniai, amorfiniai arba metamiktiniai kūnai susidarė dėl žemės plutoje vykstančių cheminių ir fizikinių procesų, ir turintis tam tikrą atominę struktūrą. Daugelis kieti, rečiau pasitaiko skystų ( pvz.: grynuolis gyvsidabris) elementai sudaratys mineralus skirstomi į pagrindinius, lemiančius mineralų cheminę sudėtį, ir izomomrfinis, įeinančius kaip priemaiša į mineralų kristalinę gardelę. Mineralų sudėtis ir struktūra reiškiama kristalocheminėmis formulėmis, kuriose nurodoma jo valentingumas, kompleksiniai anijonai, vandens molekulės ir kt. Mineralų morfologija priklauso nuo jos struktūros ir sudarymo sąlygų. Mineralai gali užsimegsti, bet kurioje aplinkos fazėje( lydale; tirpale; dujose) .
 PNEUMATOLITINIAI – susidarantys magminiame procese dėl garų ir dujų poveikio.
 HIDROTERMINIAI – išsiskiriantys iš karštų vandeninių tirpalų arba susidarantys iš tokių tirpalų veikiamose uolienose.
 VULKANINIAI – susiję su vulkanizmo reiškiniais.
 METAMORFINIAI – susidaraantys metamorfizmo stadijoje.
 EGZOGENINIAI – susidaratys visai negiliai ir net žemės paviršiuje.
Dažnai tas pats mineralas gali susidaryti įvairiomis geologinėmis sąlygomis dauguma mineralų yra daugesienių kristalų formos ( kalnų krikštolas, topazas, berilas).
KRISTALAI(gr. Kristallos – ledas, kriktolas) – kietieji kūnai, turintis iškiliųjų daugiasienių formą lemia kristalinė gardelė, tai yra kristalo atomų ( jonų, molekukių), taisiklinga sistema periodiškai pasikartojanti erdvėje. Jei ši kristalinė gardelė yra be defektų, kristalų dideliais atstumais visomis kryptimis griežtai periodiškai : atomai išsidėstę tiksliu nuoseklumu.
TANKIS
Tankis( arba lyginamoji masė) – tai mineralų masės ir jų turio santykis . Kiekvieno mineralo tankis yra gana pastovus dydis, todėl taikomas reikšmingu rodikliu jo atpažinimui. Be to, įvairūs vienodo didumo brangakmeniai, būdami skirtingo tankio, gerokai skiriasi mase.
Brangakmeniu masė matuojama KARATAIS.(it. Karata < arab. Kirat < gr. Keration). Taip buvo vadinama ankštis ragamedžio( caratonia siligua) nuo seno auginama Viduržemio jūros pakrantėse. Džiovinta šio augalo sėkla buvo vartojama kaip brangakmeniu ir aukso svorio matas. Sėklos mase – vidutiniškai 205 mg(0,205 gr.), dabar įvestas vadinamasis metrinis karatas ( atitinka 200mg. Tai yra 0,2 gr.) ; tai paprasčiau karatus perskaičiuoti gramais.
Pvz.:
Ketvirčio karato briliantas yra 0,05...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!