Minčių žemėlapis kaip kūrybiškumo mokymosi metodas

3 ĮVADAS Minčių žemėlapis - tai kūrybinga ir efektyvi priemonė, kuri lengvai atskleidžia idėją bei plėtoja mintis. Minčių žemėlapį galima palyginti su miesto žemėlapiu. Minčių žemėlapio centras yra tarsi miesto centras, kuris ir yra svarbiausia idėja. Pagrindiniai keliai, vedantys iš centro, atstovauja pagrindines mintis mąstymo procese, o antraeiliai keliai atspindi antrines mintis ir panašiai. Minčių žemėlapius šimtmečius naudojo vieni didžiausių protų istorijoje: Platonas, Leonardas da Vinčis, A. Einšteinas. Bei kitos garsios, labai talentingos ir kūrybingos asmenybės, kurios reguliariai naudojo minčių žemėlapius, pavyzdžiui, Darvinas ir Bethovenas. Daugelis jų laikėsi tos pačios nuomonės apie minčių žemėlapių naudojimą kaip ir kai kurie patikimiausi šių dienų mokslininkai. Reguliariai naudojant minčių žemėlapius galima labai pagerinti įvairius gyvenimo ir verslo, mokymosi ar kasdienius gebėjimus. Todėl verta kurti minčių žemėlapius ir juos efektyviai naudoti. Naudojant minčių žemėlapį, ilgas ir nuobodus informacijos sąrašas gali būti paverstas spalvinga, gerai organizuota, įsimenama diagrama. Darbo tikslas – išanalizuoti minčių žemėlapius kaip kūrybiškumo mokymosi metodą. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti proto, minties ir kūrybiškumo sąvokas; 2. Apibrėžti minčių žemėlapio sąvoką; 3. Atskleisti minčių žemėlapių pritaikymo galimybes. 4 ŽMOGAUS GALIMYBĖS 1.1 Proto galios Mokėti pajungti savo nerimastingą protą ir efektyviai išnaudoti jį bei kūrybingai siekti savo tikslo – nepaprastas potyris bei nuotykis. Kad naudotumėmės ypatingomis mūsų proto galiomis nebūtinai turim perprasti visus fizikos dėsnius. Šiuolaikinė fizika pakeitė mūsų materialaus pasaulio sampratą ir jau per kartų kartas žinome, kad mūsų sėkmės raktas yra sugebėjimas valdyti bei lavinti savo protą, todėl atkakliai tuo užsiimame. Kiekvieną dieną mokomės ugdyti savo charakterį, stiprinti valią, sutelkti dėmesį ar lavinti vaizduotę. Anot T. Buzan, Einšteinas turi būti dėkingas savo vaizduotei dėl daugelio svarbesnių mokslinių įžvalgų. „Svajodamas ant kalvos vieną vasaros dieną jis įsivaizdavo save ant saulės spindulių skriejantį į tolimąsias Visatos erdves, o pasijutęs „nelogiškai“ sugrįžęs į Saulės paviršių, suprato, kad Visata iš tikro turi būti kreiva (uždara) ir kad ankstesnis „loginis“ traktavimas nepakankamas. Šį naują vaizdinį apipynęs skaičiais, lygtimis ir žodžiais jis gavo garsiąją reliatyvumo teoriją“ (4, p. 27). Tad vaizduotė bei vizualizavimas yra lyg galimybė pamatyti save situacijoje, kurios dar nebuvo, mintyse susidaryti vaizdą, kad turim arba darom tai, ką norim ir sėkmingai pasiekiame trokštamą rezultatą. Ir tai mumyse glūdintis įrankis, kurį galim panaudoti kada tik panorėję. Mūsų protas turi didelę galią – valdo mūsų mintis ir veiksmus. Sena patarlė byloja, kad protas – nuostabus tarnas, bet netikęs šeimininkas. Todėl reikalingas nuolatinis proto lavinimas, jis nuolat alksta žinių ir trokšta viską suprasti. Lavindami protą turime būti kūrybingi ir vengti rutinos, nes jis lengvai pasiduoda nuoboduliui, todėl įvairiais būdais reikia jį skatinti ir mesti jam iššūkius. Vienas iš būdų stiprinti ir aštrinti protą – mąstymas. Mąstymo pratybos yra sudėtinė mūsų lavinimosi dalis. „Mąstydami prasiskinam kelią pro paviršines idėjas, tiesas, dėsnius ir įgyjam galimybę suvokti gilesnę jų prasmę ir potekstę“ (5, p. 71). Idėjos, minties ar dėsnio ištyrinėjimas iš visų pusių yra mąstymas. Tai lyg proto sudrausminimas ties viena tema, kad pamatytume ją įvairiais aspektais, įvertintume turinį, ieškotume naujų sąsajų, surastume analogijų. Mūsų protas visuomet linkęs nukrypti į šąlį nuo apmąstomos minties ir bando patraukti dėmesį nereikšmingais dalykais. Tokiu atveju reikalingos mąstymo 5 treniruotės, kuriose mes valdome savo protą, o ne jis mus. Išmokus valdyti ir drausminti protą mes tampame budresni ir kūrybiškesni. „Nematomos proto galios ugdomos pratimais. Gebėjimas tinkamai mąstyti irgi ateina per praktiką.“ (5, p. 73). Protas yra tingus ir užsispyręs, todėl kartais reikia gerokai pasistengti, jei norime perimti vairą į savo rankas. Būtent kasdien mes ir lavinamės mąstydami, kurdami naujas mintis ar vizualizuodami. Susiformavę naujus mąstymo įgūdžius galime pažvelgti į savo svajones ir jų įgyvendinimo būdus. 1.2 Minčių gijos Būna, kad esame įkyriai apsėsti mus kamuojančių vaizdinių, bet visuomet reikia atminti, kad įmanoma juos pakeisti, suteikti vaizdiniams kitas formas. Tikrasis kūrėjas – minties žmogus. „Mintys sukelia emocijas, kurios paskatina išsiskirti atitinkamas chemines medžiagas. Vienos šių medžiagų gali padėti, kitos – pakenkti“ (2, p. 29). Nuo emocijų priklauso, kokių būtent cheminių medžiagų išskirs smegenys. Mes patys kuriame savo mintis. „Sensoriniai, asociacijos ir motoriniai elementai yra viskas, ką [smegenyse] reikia turėti kad būtų sukurtos įvairios psichinės būsenos, atitinkančios mūsų sveiko proto emocijų kategorijas. “ (12). Nuo minčių priklauso emocinė būsena, kuri savo ruožtu veikia fiziologiją. Mūsų smegenys veikia kompleksiškai, t. y. vienu metu tarpusavyje sąveikauja daug skirtingų smegenų dalių. Rezgant mintį, kad dar nenori lipti iš lovos, į darbą įsijungia keletas smegenų sričių iš karto. Procese dalyvauja už veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą atsakinga priekaktinė žievė, atminties procesus reguliuojantis hipokampas ir kitos smegenų dalys. Taip pat svarbų vaidmenį čia atlieka neuronai, t. y. pagrindinės nervų sistemos ląstelės bei neuromediatoriai – cheminės medžiagos, dėl kurių nervinės ląstelės bendrauja, t. y. perduoda viena kitai nervinius impulsus. „Žmogaus smegenyse yra daugiau nei milijardas neuronų arba nervinių ląstelių, kurių kiekviena yra galingesnė už namų kompiuterį. Tačiau spinduliuojančio mąstymo dėka smegenys veikia sinergetiškai, o ne linijiškai. Tai reiškia, kad jo operacijų suma visada yra didesnė nei jos dalių“ (13, p. 80). 6 „Profesorius Anokhinas pareiškė, kad pagrindinis žmogaus smegenų potencialas yra ... begalinis! Profesoriaus Anokhino skaičiavimas patvirtina, kad smegenys turi galimybę sukurti beveik begalinį skaičių minčių žemėlapių“ (14, p. 61). „Kiekviena informacija, patenkanti į jūsų smegenis, kiekvienas jausmas, prisiminimas, mintis (įskaitant kiekvieną žodį, skaičių, kodą, maistinę medžiagą, kvepalus, liniją, spalvą, vaizdą, pulsą, natą ir tekstūrą) gali būti pavaizduota kaip centrinė sfera, iš kurios sklinda dešimtys, šimtai, tūkstančiai, milijonai kabliukų. Kiekvienas kabliukas reiškia asociaciją ir kiekviena asociacija turi savo begalinį skaičių jungčių“ (5, p. 98). Taigi, galima teigti, kad mintyse slypi biologinis superkompiuteris, kuriame mąstymas spinduliuoja iš tikrai begalinio skaičiaus duomenų mazgų. Ši struktūra atspindi, kaip neuronai užsidega ir perduoda duomenis per fizinę smegenų architektūrą. Iš šio milžiniško duomenų apdorojimo ir mokymosi pajėgumo kyla spinduliuojančio mąstymo koncepcija, kurią atspindi minčių žemėlapis. Minčių žemėlapis sukurtas taip, kad veiktų taip pat, kaip ir smegenys, ir atspindi spinduliuojantį mąstymą veikiant. Ir gamtoje galima pamatyti minčių žemėlapius: pagalvojus apie lapų gyslas ar ąžuolo šakas visais metų laikais. Kaip ir mes, gamtos pasaulis amžinai keičiasi ir atsinaujina. Tad kurti mintis yra natūralus mąstymo įrankis, kuris remiasi šių natūralių struktūrų įkvėpimu ir veiksmingumu. Jis siūlo gyvybingą, spalvingą ir organišką procesą, skirtą paskatinti smegenis dirbti greitai, efektyviai ir natūraliai. Mūsų mintys sklinda į išorę kaip medžio šakos, lapo gyslos ar kūno kraujagyslės, kurios sklinda iš širdies. 1.3 Kūrybiškumas Mes esame visi kūrybingi. Kai galvojame apie kūrybingumą, tai paprastai prisimenam rašytojus, dailininkus ar kitus meno kūrėjus, tačiau negalime taip susiaurinti kūrybingumo. Mes esame visi kūrybingi, nes yra kūrybinga mūsų pačių prigimtis. „Pažadintas kūrybingumas daug svarbesnis už atsitiktinę įžvalgą. Tai galimybė naujais, netradiciniais būdais spręsti kasdien kylančias problemas. Tai reiškia eiti prieš rutiną ir prieš standartinį požiūrį. Tai reiškia pajusti įkvėpimą, visada glūdintį mumyse ir knibždėte knibždantį naujų idėjų“ (5, p. 98). „Kūrybiškumo tyrinėtojai jau seniai svarstė, kad kūrybinis mąstymas apima dviejų etapų idėjos generavimo ir idėjos vertinimo procesą. 7 Idėjų generavimas dažnai suvokiamas kaip procesas iš apačios į viršų, susijęs su išsklaidytu dėmesiu, o idėjos vertinimas apima sutelktą dėmesį ir pažinimo kontrolę. Tačiau neuroniniai tinklai, palaikantys idėjų generavimą ir vertinimą, tik neseniai buvo ištirti naudojant smegenų vaizdavimo metodus“ (11). „Kūrybiškumo atpažinimas individualus, priklausomas nuo patirties. Bet šis individualus veiksmas gali, o kartais ir turi remtis kitų patirtimi, ne tik spontaniška reakcija (nepatinka, nemėgstu), o ir įsigilinimu, įsimąstymu“ (8). „Psichologijoje kūrybiškumas dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis, padedančiomis atrasti kažką nauja ir vertinga. Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, mąstymą ar modeliavimą. Ko nors naujo kūrimas gali būti paremtas vaizduote arba mąstymo operacijomis. Svarbu, kad jo rezultatai būtų ne paprastas turimos informacijos (vaizdinės, sąvokinės) susumavimas, o originalus, netikėtas derinys. Kuriant naujus modelius neišvengiamai naudojamasi jau turimomis žiniomis, tačiau jos naujai komponuojamos, siejamos arba ankstesnis patyrimas perkeliamas į naują situaciją, arba į turimą informaciją įtraukiami nauji kintamieji dydžiai. Bet kuriuo atveju siekiama naujo originalaus rezultato.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!