Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje (Biliūnas, Kunčinas)

Kultūrologai teigia, jog miestų plėtra ir miestietiškos kultūros suklestėjimas žymi modernaus mąstymo įsigalėjimą, o miestas yra savotiškas šiuolaikinės sąmonės modelis: jame vis mažiau vietos lieka bendruomenės interesams, skatinamas individo uždarumas, vertės netenka gryni ir unikalūs jausminiai potyriai, akcentuojamos materialinės vertybės. XIX–XX a. sandūroje, dar tebesiformuojant modernizmo estetikai, ir XX a. pabaigoje, modernizmui pasiekus apogėjų, šie pasikeitimai suvokti ir atspindėti literatūroje skirtingai. Psichologinio realizmo atstovą Joną Biliūną dar labai smarkiai veikė tradicija, todėl su miestu susijusi žmogaus patirtis jo kūryboje neigiama, o modernistui Jurgiui Kunčinui ir jo veikėjams svarbi yra dabartis, tai, kas kuriama XX a. Šiuos skirtumus matome rašytojų kūriniuose – apysakoje ,,Liūdna pasaka“ ir romane ,,Tūla“.
Autorių požiūrį į miestą visų pirma suvokiame iš to, kiek detaliai vaizduojama urbanizuota erdvė. J. Biliūno apysaka ,,Liūdna pasaka“ – vienas iš nedaugelio rašytojo kūrinių, kuriame minimas miestas, bet ir šiame jam skirta labai mažai dėmesio. Pagrindinė veikėja valstietė Juozapota keliauja į miestą ieškoti į sukilimą išėjusio ir dingusio sutuoktinio, tačiau skaitytojas taip ir nesužino, koks tai miestas, pamato tik padrikus jo vaizdus. Juozapota sutrikusi, išsekusi, tad visa, ką ji regi, susilieja į vientisą abstrakčią masę. Nieko sava veikėja joje neatpažįsta. Visai kitoks yra J. Kunčino miestas romane ,,Tūla“. Kūrinio erdvė labai konkreti: pagrindine veiksmo vieta tampa Vilnius, dažniausiai Užupio rajonas. Skaitytojas vedžiojamas po įvairius sostinės užkaborius, o pasakotojas tuo tarpu atskleidžia savo gyvenimo ir lemtingosios pažinties su Tūla istoriją. Atrodo, jog pasakotojas susijęs su kiekviena senamiesčio kertele, nes atskiro pasakojimo susilaukia net kavinės, parduotuvės ir tarpuvartės. Akivaizdu, jog lietuvių literatūrai perimant modernizmo estetiką miestui buvo skiriamas vis didesnis dėmesys, jis vaizduotas detaliau.
pasakotojas ir pagrindinis veikėjas jaučiasi priešingai: iš ypatingo dėmesio miesto detalėms galime nuspėti, jog visas Vilnius yra tapatinamas su namais. Pasakotojas čia gimė ir augo, ši aplinka pilna jo tapatybės ženklų. Nors jis ir pripažįsta, jog Vilniuje patyrė daug skausmo ir kančios,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!