J. Biliūnas, J. Kunčinas, J. Vaičiūnaitė.
Kultūrologai teigia, jog miestų plėtra ir miestietiškos kultūros suklestėjimas žymi modernaus mąstymo įsigalėjimą, o miestas yra savotiškas šiuolaikinės sąmonės modelis : jame vis mažiau vietos lieka bendruomenės interesams, skatinamas individo uždarumas, vertės netenka gryni ir unikalūs jausminiai potyriai, akcentuojamos materialinės vertybės. XIX – XX a. sandūroje, dar besiformuojant modernizmo estetikai, ir XX a. pabaigoje, modernizmui pasiekus apogėjų , šie pasikeitimai suvokti ir atspindėti literatūroje skirtingai. Psichologinio realizmo atstovą Joną Biliūną dar labai smarkiai veikė tradicija, todėl su miestu susijusi žmogaus patirtis jo kūryboje neigiama, o postmodernistui Jurgiui Kunčinui ir jo veikėjams svarbi yra dabartis, tai, kas kuriama XX a. Todėl ir pastarojo rašytojo požiūris į miestą yra visai kitoks : tai sava, artima aplinka. Skirtumus matome ir rašytojų kūriniuose – apysakoje „Liūdna pasaka“ ir romane „Tūla“ .
Autorių požiūrį į miestą tiksliausiai suvokiame iš to, kiek detaliai vaizduojama urbanizuota erdvė. J. Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“ – vienas iš nedaugelio rašytojo kūrinių, kuriame minimas miestas, bet ir šiame tekste jam skirta labai mažai dėmesio. Pagrindinė veikėja valstietė Juozapota keliauja į miestą ieškoti į sukilimą išėjusio ir dingusio sutuoktinio, tačiau skaitytojas taip ir nesužino, koks tas miestas, pamato tik bendrą jo vaizdą. Juozapota sumišusi, išsekusi, tad visa, ką ji regi, susilieja į vientisą abstraktų vaizdinį. Nieko sava veikėja jame neatpažįsta. Visai kitoks yra J. Kunčino miestas romane „Tūla“. Kūrinio erdvė labai konkreti : pagrindine veiksmo vieta tampa Vilnius, dažniausiai Užupio rajonas. Skaitytojas vedžiojamas po įvairius sostinės užkaborius , o pasakotojas atskleidžia savo gyvenimo ir lemtingos pažinties su Tūla istoriją . Atrodo, jog veikėjas susijęs su kiekviena senamiesčio kertele, nes atskiro pasakojimo susilaukia net kavinės, parduotuvės, ir tarpuvartės. Akivaizdu, jog lietuvių literatūra, perimanti modernizmo estetiką , miestui skyrė vis didesnį dėmesį , todėl jis pavaizduotas šiandieniniuose kūriniuose detaliau ir įvairiapusiškiau . Pagrindinė priežastis, kodėl bemaž šimtmečio skiriami autoriai būtent tiek kalba apie miestą, yra...
Šį darbą sudaro 768 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!