Meilės Lietuvai raiška senojoje lietuvių literatūroje

Tėvynės gamtos grožis skatina ją mylėti, kad ir kur būtum. Žmogaus ryšys, su savo tėvynės gamta yra labai stiprus. Kad ir kaip toli būtum nuo tėvynės, tu pasiilgsti: jos kraštovaizdžio, kvapo. Nes žinai kad tai tavo, o svetimuose, toli nuo brangios tėvynės kraštuose to nepajusi, nesijausi savas. Būtent apie tai ir kalba romantizmo kūrėjas Maironis – tai garsiausias romantikas. Jis manė, kad tėvynė - tai Lietuvos kraštovaizdis ir jo žmonės. Maironio eilėraštyje „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“ jame poetas atskleidžia gamtos grožį ir tėvynės ilgesį. Atsiskleidžia dvi erdvės: svetima ir sava. Lyrinis subjektas jaučiasi svetimam krašte sukaustytas, svetimas. Ir tai jį priverčia prisiminti savo tėvynę, jos gamtą, prisimena: ežerus, paukščių čiulbesius, tėvynės kvapą. Jį prisiminimai džiugina, jaučiasi laimingesnis, piešia pavasarį ir vasarą: „kur palangėms stiebiąs žemčiūgų žiedai, „raudonmargę kreipia kepurę jurginų pulkai“. Tėvynė graži dėl to, kad brangi, susijusi su jaunystės prisiminimais, meilė tėvynei išgyvenama asmeniškai. Taip pat apie tėvynės grožį rašo Antanas Baranauskas – XIX a. vidurio lietuvių poetas romantikas, dvasininkas, kalbininkas. Romantikų, gamta, tai gyvas organizmas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!