Marius Katiliškis – talentingas XXa. lietuvių išeivijos prozininkas

• Apibūdinsite M. Katiliškio kūrybos savitumą, siedami jį su rašytojo gyvenimo patirtimis ir asmenybės bruožais.
◦ Vadovėlio 178-180 psl.
Epinio realistinio pasakojimo meistras. Tai turtingo ir tapybiškai sodraus žodyno rašytojas, autentiškai atskleidęs lietuviško kaimo pilnatvę, dramatiškus jo pokyčius ir tėvynės praradimo dramą. Jo kūrybos atspirties taškai – žemė, gamta ir gaivališka žmogaus prigimtis.
Biografinis kontekstas
Gyvenimo faktai
Asmenybė, vertybės
M. Katiliškis kalbėjo 1960 m. premijos įteikimo proga:
„Visur ir visais laikais žemė paėmė už save aukščiausias kainas. Žemė, kaip kempinė, permerkta krauju. Ji verta kraujo! Ir aukščiausia jos kaina – nebesugrįžimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur.“
„Užuovėja“ (1952). Novelių romanas
Dvylika Užuovėjos skyrių-novelių vienija Gružiškių sodžius, kur laikas matuojamas įprastais žemdirbio sezoniniais darbais nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Veikalas laikomas novelių romanu dėl vientisumo, kylančio iš autentiškai atskleistos agrarinės pasaulėjautos – novelės vadinamos darbų („Linarūtė“, „Kūlė“), derliaus brandos („Atuorėtis“, „Pupžydis“, „Apynojus“) ir gamtos reiškinių („Lietus“, „Polaidis“, „Kaitra“, „Sniegas“) vardais. Tai vientisas darnus pasaulis, kuriame nieko nestinga, kur galima gyventi nuo gimimo iki mirties neperžengiant jo ribų ir nieko nepasigendant. Žmogus atsidavęs žemei, pasitiki gamtos tvarka, iš tos pačios pušies obliuojamas ir lopšys, ir karstas. Katiliškis puikiai atskleidė žemdirbio aplinką su menkiausiomis etnografinėmis ir techninėmis detalėmis, nes pats ją pažino ir nebuvo praradęs kaimo darbų įgūdžių. Kritikai pažymi, kad ypač konkretus ir tikslus Užuovėjos pasakojimas nėra buitinis, jis atskleidžia mistinį žmogaus ir žemės ryšį. Kūrinį gaubia tėvynės, prarasto rojaus, sakralumo aura. Pačiais baisiausiais Lietuvai metais, kai kaimas buvo naikinamas kolektyvizacijos, Katiliškis užjūryje sukūrė nuostabią buvusio gyvenimo rekonstrukciją.
„Išėjusiems negrįžti“ (1958)
Šiame romane, kurio pavadinimas tapo visos išeivių kartos emblema, atskleista autentiška traukimosi iš tėviškės 1944 m. patirtis ir pabėgėlius užklupusios Antrojo pasaulinio karo pabaigos negandos. Romane pateikiamas kolektyvinis besitraukiančiųjų portretas. Lietuvių dalinys, sovietinės armijos nublokštas į Rytų Prūsiją, gauna ne itin kilnias užduotis užkamšyti fronto spragas ir kasti apsauginius griovius, o iš paskos traukia pabėgėlių vežimai. Patikima yra memuarinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!