Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių rašytojų kūryboje? (Šatrijos Ragana, Vytautas Mačernis, Marius Katiliškis)

Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių rašytojų kūryboje? (Šatrijos Ragana, Vytautas Mačernis, Marius Katiliškis).
Ieškodamas žmogaus būties pagrindų V. Mačernis pirmiausia rėmėsi žeme, žemės jausena. Lietuva jam buvo „žemdirbių tėvynė“, kurioje karta pakeičia kartą, vieni atgimsta kituose.
Namai yra vienintelė žemės vieta, gobiama šviesos ir palaimos („žinau, kad žemėje yra vieni namai“).
Namų centras yra mirusi Senolė, tarsi apibendrintas moters galios simbolis.
Namai, senolių sodyba, gamta, žemė – tai amžina gyvybė, gyva kartų ryšiais, kuriuos sunku suprasti dabarties žmogui, iš namų išėjusiam į pasaulį.
Svarbiausia „Vizijų“ ašis – namų, kaimo, senolių sodybos, gyvybės ir gyvastingumo teigimas.
Visa, kas yra šviesu, visa, kas teikia atsinaujinimo viltį, yra ten, pačioje tvirčiausioje būties erdvėje. Iš čia semiamasi gyvybinių galių.
Gimtoji žemė – tai kūrybinių galių ir apskritai prasmingo gyvenimo šaltinis. Namuose vizijų žmogus pajunta gebėjimą regėti keistas vizijas, kuriuose atgyja jo sena giminė, vėl po sodą vaikšto senolė ir laimina jo, būsimo poeto gyvenimą.
Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų.
Poetas visą trumpą savo gyvenimą (1921-1944 m.) paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui. Jis gilinosi į tokius sudėtingus būties klausimus kaip: kodėl jis gyvena Žemėje ? Kokia žmonijos misija joje ? Kodėl egzistuoja pasaulis, kupinas kančios, skausmo ir neapykantos?
Visą gyvenimą V.Mačernis siekė pažinti ir jį supantį pasaulį, nes tik ieškodamas gali surasti gyvenimo esmę. Einant pažinimo keliu, kyla daug ir įvairių klausimų, į kuriuos atsakymai ne visada surandami. Tai vienas labiausiai klausiančių Lietuvos poetų. Klausimai būdingi visai jo lyrikai.
Kai jo eilėraščiuose kalbama apie “iš storų sienojų pastatytus šiuos namus”, tai kalbama apie saugumą, patikimumą. Namai jungia kartas: protėvių šešėliai plazda namų erdvėje („Įžanga”), į juos susirenka „tolimųjų vakarų, šaltosios šiaurės gentys” („Septintoji”), jų laukuose triūsia dabar gyvenanti žemdirbių karta („Penktoji”). Namai poeto vizijose gali būti vaizduojami kaip paprasta ūkininko sodyba ir kaip rūmai, kaip paslaptingos genties buveinė: „O iš senų paveikslų žvelgė į mane...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!