Maisto priedai ir jų poveikis žmogui

Įvadas Maisto priedai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto produktus, kai norima juos ilgiau išlaikyti. Taip pat sustiprinti ar susilpninti tam tikras skonio savybes. Šiandien, kai vis mažiau maisto gaminama namie, vartotojai pageidauja, kad parduotuvėse būtų kuo didesnis skanių, saugių, sveikų maisto produktų pasirinkimas prieinamomis kainomis. Sparčiai besivystant maisto pramonei, į rinką pateikiama vis daugiau jau paruoštų vartoti maisto produktų. Didėjant tarptautinės prekybos mastams, didėja atstumai nuo gamintojo iki produkto vartotojo. Plečiantis vartotojų akiračiui auga ir vartotojų susidomėjimas sveika mityba. Kartu didėja mažo kaloringumo produktų poreikis. Kadangi pasaulis žengia į priekį su naujovėmis, kurios turi atitikti vartotojų poreikius gamintojai priverstinai turi prailginti produkto tinkamumo vartoti trukmę, apsaugoti jį nuo gedimo, suteikti patrauklią prekinę išvaizdą, pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, taip pat išlaikyti produktų kokybę juos pervežant ir saugant. Darbo objektas: Pagrindinės maisto priedų rūšys. Darbo tikslas: Nustatyti maisto priedų teigiamą ir neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti maisto priedų rūšis; • Sudaryti anketą apklausai; • Išanalizuoti pasirinktų produktų sudėtį; • Išsiaiškinti maisto priedų poveikį žmogaus vystymuisi ir sveikatai; • Išsiaiškinti maisto priedų poveikį žmogaus sveikatai; 1.DAŽNIAUSIAI NADOJAMI MAISTO PRIEDAI 1.1.Maisto priedai Pasaulyje maisto priedai vartojami jau daugelį amžių. Maisto kokybę dar senovės romėnai ir egiptiečiai gerino įvairias prieskoniais ar dažais. Istoriniai dokumentai byloja, kad XV amžiuje Frederikas III-asis nubaudė vyno klasifikatorius. Senoviniuose dokumentuose rašoma, jog 1396m. teismo sprendimu buvo uždrausta dažyti sviestą (Filosofijos istorijos chrestomatija,1987). Priedų gamyba taip pat buvo pradėta kontroliuoti XVI amžiuje Vokietijoje. Klasifikatoriai buvo žiauriai baudžiami, netgi deginami ant laužo su savo prekėmis. XIX amžiaus pradžioje pasaulyje plėtojantis industrializacijai, pradėta maisto produktų gamybą tvarkyti įstatymais. 1.2. Įstatymai reglamentuojantys priedų vartojimą Visas maisto priedų problemas kardinaliai sprendžia Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). 1989m. CCFAC suformulavo maisto priedų apibrėžimą, kuris galioja visame pasaulyje, o Lietuvos higienos normoje HN53 – 1995m. jis išreikštas sąvoka: ,,Maisto priedai – medžiagos, kurios, nebūdamos maistas ar maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti pageidaujamų juslinių ir kitų technologinių savybių‘‘. Anot Leibold ,Lietuvos maisto pramonės įmonės privalo priedų vartojimą suderinti su Lietuvos respublikos mitybos centru. Jis turi vadovautis rekomendacijomis dėl maisto kiekio produkte ir leistinos paros normos suvartojimo dozių (LPD), kurios yra nurodytos Pasaulinės sveikatos organizacijos , Maisto kodekso komisijos ar Jungtinio maisto priedų ekspertų komiteto dokumentuose. Be to, turi vadovautis Lietuvos higienos norma. Joje yra išvardyta 360 maisto priedų, vartojamų Lietuvoje. (Leibold,1998). 1.3. Maisto priedų klasifikavimas ( pagal pagrindines funkcijas): Dažikliai – medžiagos, suteikiančios maisto produktui spalvą ar ją atgaivinančios. Jie gaunami iš maisto produktų ir kitų natūralių medžiagų fiziniu ar cheminiu būdu išgaunant pigmentus su atitinkamomis maistinėmis sudėtinėmis dalimis. Maisto dažikliai skirstomi į natūralius ir sintetinius. Konservantai - prailgina tinkamumo vartoti trukmę, padeda apsaugoti maistą nuo mikroorganizmų (bakterijų, pelėsių, mielių) sukeliamo gedimo ar apnuodijimo. Antioksidatoriai - prailgina tinkamumo vartoti trukmę, apsaugo maistą nuo gedimo, kurį sukelia oras (oksidacija) - riebalus nuo apkartimo, nemalonaus kvapo, šviežius vaisius ar daržoves nuo spalvos pasikeitimo (patamsėjimo). Emulsikliai - padeda sudaryti ir išlaikyti dviejų ir daugiau nesimaišančių medžiagų (pvz., aliejaus ir vandens) pastovų mišinį maisto produkte. Tirštikliai - padidina klampumą, suformuoja ir išlaiko norimą maisto produkto konsistenciją. Stingdikliai - suteikia maistui želė pavidalą. Stabilizatoriai - palaiko vienodą medžiagų pasiskirstymą maisto produkte (neleidžia išsisluoksniuoti), išlaiko ar sustiprina spalvą. Aromato ir skonio stiprikliai - sustiprina esamą maisto skonį ir (arba) aromatą. Rūgštys - suteikia maistui rūgštų skonį, padeda išskirti anglies dvideginį kildymo medžiagose, veikia kaip konservantai. Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos - padeda reguliuoti maisto rūgštingumą ar šarmingumą ir išgauti norimą skonį, išlaikyti spalvą. Lipnumą reguliuojančios medžiagos - mažina maisto produktų dalelių galimybę sulipti vienai su kita. Modifikuoti krakmolai - maistiniai krakmolai, kurių viena ar kelios charakteristikos pakeistos chemiškai apdorojant, naudojami kaip tirštikliai, stabilizatoriai, užpildai. Saldikliai - neturinčios cukraus medžiagos, suteikiančios maistui saldų skonį, žmogaus organizme neperdirbamos ir beveik neišskiria energijos. Tešlos kildymo medžiagos - medžiagos, kurios išskiria dujas ir padidina tešlos tūrį. Medžiagos nuo putojimo - padeda išvengti putojimo ar jį sumažinti. Glajinės medžiagos - suteikia maisto produkto paviršiui blizgesį arba sudaro apsauginę valgomą dangą. Emulsinimo druskos - užtikrina vienodą riebalų ir kitų komponentų. Užpildai – medžiagos - didinančios maisto produkto tūrį, beveik nedidindamos jo energinės vertės. Glazūros medžiagos (įskaitant užtepus) – medžiagos, suteikiančios maisto produkto paviršiui blizgesį. Drėgmę išlaikančios medžiagos – medžiagos, apsaugančios maisto produktą nuo išdžiūvimo sumažėjus drėgmei atmosferoje, arba padedančios vandenyje ištirpinti miltelius. Įpakavimo dujos – dujos, išskyrus orą, įleidžiamos į talpyklą prieš įdedant maisto produktą į talpyklą, dėjimo į ją metu arba jau įdėjus. Propelentai – inertinės dujos, išskyrus orą, išstumiančios maisto produktą iš talpyklos. Kaip pirkėjui žinoti ar produkte yra cheminių maisto priedų? Maisto priedai nurodomi maisto produkto pakuotės etiketėje. Dažnai atkreipiame dėmesį į didžiąją E raidę ir triženklį arba žymiai rečiau keturženklį skaičius šalia jos. Taip ženklinami sintetiniai maisto priedai. Gali būti užrašomas grupinis pavadinimas ir maisto priedo pavadinimas.(pavyzdžiui, dažiklis tartrazinas). Raidė E reiškia, kad maisto priedas registruotas Europos Sąjungoje, o skaičius šalia raidės – maisto priedo identifikacinis numeris, žymintis medžiagą, kuri ir sudaro maisto priedą. Taigi, nereikia galvoti, kad jei maisto produkto etiketėje užrašyta E raidė ir skaičius, tai toks produktas nesveikas. Priešingai, kaip tik tai užtikrina, jog maisto priedas pakankamai gerai ištirtas, yra saugus ir įteisintas Europos Sąjungoje. Kai maisto priedas yra leidžiamas Europos Sąjungoje, jam suteikiamas E numeris. Pav. 1. Ženklas, nurodantis, kad produkte nėra E. 2. MAISTO PRIEDŲ POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI 2.1. Sveikatai pavojingi maisto priedai Prancūzijos "Villejuif" centro, tiriančio konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį žmogaus organizmui, parengtas kenksmingų žmogaus sveikatai maisto priedų sąrašas. Gali sukelti vėžinius susirgimus: E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330 Didina cholesterolio kiekį: E 320, E 321 Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252 Uždrausti vartoti: E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181 Pavojingi vartoti: E 102, E 110, E 120, E 124, E 127 Labai pavojingi: E 123 Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233 Sukelia išbėrimus: E 311, E 312 Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471 Naikina vitaminą B12:E 220 Sukelia virškinimo sutrikimus: E 222, E 223, E 224, E 226 Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos, medžiagos: E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260, E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307, E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339, E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, E 411, E 413, E 414, E 420, E 421, E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480. Ne visi maisto priedai yra palankūs mūsų sveikatai, todėl būtina mokėti juos atpažinti ir pačių pavojingiausių žinoma vengti. Ypač sudėtingi alergijas sukeliančių medžiagų ar genetiškai modifikuotų produktų tyrimai. Daugiausia rūpesčių kelia sintetiniai maisto priedai. 2.2.Naudingi maisto priedai E 414 (akacijų sakai, gumiarabikas). Tai visiškai natūralus augalinis produktas, tirpiosios maistinės skaidulos, išgryninamos iš akacijų sakų. E 440 - pektinas. Tai natūralus rūgštinis polisacharidas, esantis beveik visuose vaisiuose, ypač obuoliuose, svarainiuose, apelsinuose. F322 (lecitinas). Tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine, majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose.Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas. E300 (askorbo rūgštis). Tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose, koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste. E967 (ksilitolis). Tai: iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose. K E306 (vitaminas E). natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose. E101 (riboflavinas). Tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose, fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose. Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu ir sveika. Anketinė apklausa Į pateiktus klausimus atsakė 45 respondentai (amžius skirtingas, lytis taip pat). Jiems buvo užduoti 4 klausimai : 1. Ar pirkdami maisto produktą kreipiate dėmesį į jo sudėtį? 2. Ar žinote kokie yra maisto priedai ir kam jie naudojami? 3. Ar žinote ką reiškia šalia raides E esantis skaičius (maisto produkto sudėtyje)? 4. Ar žinote maisto priedų daromą įtaką žmogaus organizmui? Pav. 1 1-o atsakymo rezultatai. Pav. 2 2-o atsakymo rezultatai. Pav. 3 3-o atsakymo rezultatai. Pav. 4 4-o atsakymo rezultatai. Atlikus šią anketinę apklausą matoma, jog respondentai rinkdamiesi maistą dažniausiai atkreipia dėmesį į jo sudėtį, jie taip pat žino maisto priedų rūšis, bet net 50 % norėtų apie juos sužinoti plačiau. Daugiau nei pusė respondentų žino teigiamą ir neigiamą maisto priedų poveikų žmogaus organizmui. Anot Baltrėno, kenksmingų maisto priedų išvengsime, jeigu valgysime ekologiškus produktus (ekoproduktus)(Baltrėnas,2007). Jie išauginami sertifikuotuose ekologiškuose ūkiuose ir perdirbami vartojant tik natūralius maisto priedus be genetiškai modifikuotų komponentų. Maisto produktų tyrimas Pavadinimas Energinė vertė(kJ) Energinė vertė (kcal) Angliavandeniai (g) Riebalai (g) Kėdainių Majonezas 2353 kJ 572 kcal 4,9 g 61 g Schweppes 2400 kJ 570 kcal 9 g 0 g Magic Mouse 1427 kJ 336 kcal 77,5 g . 6. Mattila-Sandholm, T.2002.Stockholm. Technological challenges for future probiotic foods.Žiūrėta [2010m. spalio 21d.].Prieiga per Internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!