Maironis "Ko siekiu ir alkstu"

Maironis – garsus XIX-XX a. poetas įtvirtinęs romantizmą Lietuvoje. Savo kūryboje akcentavo tėvynės, kalbos, gamtos, praeities motyvų temas. Šalia patriotiškumo ir visuomeninių temų atskleisdavo vidinius žmogaus jausmus ir išgyvenimus. Eilėraštis „ko siekiu ir alkstu“ tai kuo puikiausiai atspindi, kadangi poetas bando perteikti gilius lyrinio subjekto jausmus susiliejančius su gamta.
Jau iš pirmo žvilgsnio galima pastebėti, kad kūrinyje gausu įvairių priešpriešų, kuriomis siekiama sudominti ir suintriguoti skaitytoją. Susidaręs kontrastas vaizdžiai perteikia individualius žmogaus jausmus. Subjektas iš gyvenimo tikisi daugiau nei kiti žmonės: „noriu verpetų, karionės“, „man meilės nereikia“, „vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės“.
Tačiau gali pasirodyti, kad subjektas vis dėlto trokšta neįmanomų dalykų siekdamas atrasti tam tikrą idealą ir patirti gilesnius išgyvenimus, jausmus, netgi suprasdamas, jog tai padaryti beveik neįmanoma: „ko siekiu ir alkstu, vargiai bežinau, pasiek nepasiekiamą šalį“. Vis dėlto būtų galima paaiškinti tokius siekius – subjektą gąsdina žmogaus apsileidimas, nieko neveikimas ir žinoma, nebūtis: „tik atilsio vieno kaip maro bijaus“.
Šiame Maironio eilėraštyje subjektas, tai vienišas, tačiau tvirtos sielos žmogus: „einu nesuprasdamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!