Rašytojo sielos problemos eilėraštyje "Ko siekiu ir alkstu"

Maironis – XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“, eilėraščių rinkinį „Pavasario balsai“ ir daugelį kitų. Rašytojas neretai laikomas šiuolaikinės lietuvių poezijos pradininku, kurio kūryba tapo klasikiniu pavyzdžiu lietuvių literatūros istorijoje. Neretai Maironis žinomas kaip patriotinės-visuomeninės poezijos kūrėjas, kurioje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, kviečiama imtis bendrų darbų, susivienyti. Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį. Tokiu būdu Maironio poezijoje įsivyrauja dvi aktualios temos- visuomeninė ir individualioji saviraiškos, aprėpiančios ne tik tai, kas svarbu tautai, kas yra bendra visai visuomenei, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa.
Rinkinyje „Pavasario balsai“ esantis eilėraštis „Ko siekiu ir alkstu“ yra individualiosios lyrikos pavyzdys. Neberandame patriotizmo idėjų, dvasios kovoti už gimtinę. Vien kūrinio pavadinimas išduoda, jog šiame eilėraštyje autorius eilėmis stengiasi išpasakoti savo dvasios būseną, savo troškimus ir svajones.
Jau pirmajame posme įžvelgiame, kaip eilėraščio žmogus tarsi padeda pirmąjį akmenuką ant savo troškimų, svajonių kelio. Čia jis palygina savuosius norus su kitų žmonių norais. Visi jie tarsi trokšta ramybės, tylumos, yra pasyvus, pavargę. Tačiau eilėraščio žmogui tai nepriimtina, jis negali taip ramiai sėdėti. Gal jo kūnas yra taip pat pavargęs, tačiau dvasia nerami, kažko ieškanti, deganti „O man tie šešėliai širdeis neprigaus:/ Aš noriu verpetų, kelionės“.
Tos vidinės lyrinio subjekto liepsnos neužgesina ir antrajame posme siūbuojančios marių plačiųjų vilnys. Stebėdamas kaukiančias vilnis subjektas tik dar stipriau dega troškimu, noru, kartu su vilnimis siaučia ir kaukia jo ryžtas ir veržlumas! „Tarp marių plačių kad užkaukia vilnis,/ Plačiau man siūbuoja krūtinė;“ Šiame posme visi lyrinio subjekto išgyvenimai, vidinis pasaulis prilyginami neramiom, audringoms marioms. O subjekto siekiai bei tikslai- begaliniam toliui, kurio akys negali aprėpti kaip ir bekraščio jūros vaizdo. Marios žmogui tarsi atveria akis, parodydamos kokie tolimi jo siekiai, bet joms nepavyksta sustabdyti jo, tvirtai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!