Paauglių problemos J. Grušo dramoje ,,Meilė, velnias ir džiazas“

Paauglių problemos J. Grušo dramoje ,,Meilė, velnias ir džiazas“

Paauglių problemos – kas tai? Iš kur jos atsiranda? Ar išvis aš galiu ką nors pakeist? Aš manau, visi paaugliai užduoda sau šiuos klausymus. Aš galvoju, kad tai emocijų susikaupimas savyje, kuriu mes nesuprantame, kuriąs ne visada mokame suvaldyti, kurias bandome išlieti ant kitų. Mes savo emocijas, problemas slepiame viduje ir naudojame ne laiku, ne vietoje ir dėl to, mūsų – mūsų pykčio, mūsų poelgių nesupranta aplinkiniai.

Gilindamiesi į Jono Grušo dramą ,,Meilė, velnias ir džiazas“ suprantame, kad paauglių Andriaus, Juliaus, Luko ir Beatričės visos problemos kyla iš nemokėjimo mylėti. Jie visi neturi motinų. Andriaus ir Juliaus motinos mirusios, Lukas pamestinukas. Beatričės mama pabėgusi su mylimuoju ,,Kas yra meilė Supras? Supras?... Tada viskas pasikeis‘‘ Bet ar pasikeis, kaip jie iš -moks mylėti, jei patys niekados nejautė mamos meilės. Jie nežino, kas tai yra meilė ir švelnumas. O be meilės, šeimos jauni žmonės kenčia, nesugeba atskirti gėrį nuo blogio, jiems sunku atsirinkti, kurios vertybės tampa gyvenimo pamatu. Taip pat jie – Andrius, Julius ir Lukas elgiasi su savo drauge Beatriče – vulgariai, įžeidinėjo ją, vadina kekše. Tėvo užaugintas Andrius matė tik žiaurų ir negailestinga jo elgesį. Julius taip pat turėjo tik tėvą, kuris buvo filosofas, net knygą parašė apie žmogaus tarpusavio santykius ir meilę, tačiau savo sūnui tos meilės nedavė. O Luko likimas buvo žiauriausias. ,,Lukas – be tėvų. Gimė per kažkokią gamtos neteisybę. Per aklą nuotykį. Būna taip. Ir čia nieko nepadarysi...“ Jis net savo pavardės nekentė, jam tai buvo kaip paniekinimo ženklas. Tai kaip jis gali žinoti, kaip gyventi, kaip mylėti, kokios moralinės normos, jei jis visai nežinojo, iš kur pasisemti žinių. ,,Nei tėvo, nei motinos, nei sesers. Nieko! Nieko! Galiu padaryti didelę niekšybę vien dėl to, kad esu pamestinukas.“ Kitas Jono Grušo dramos veikėjas Julius visas savo emocijas yra sukaupęs savyje ir nemoka ir nežino kaip išreikšti. Jis galvoja, kad gyvenimas tai beprotnamis, kur žmonės yra maitinami pupomis, jo manymu, pasaulis neturi nei ateities, nei prasmės: ,,Kartą gimęs, pirmiausia apsirask su neteisybe. Susigyvenk su ja. Tai būtina, o tų nori kovoti? Kovai reikia entuziazmą keliančių idėjų. Kitaip tarant – baisiai didelio ir gero melo“. Taip Julius supranta savo gyvenimo tragedija. Juliaus gvenimas eina pagal jo tėvą, tai: ,, Nuo vieno išgėrimo į kitą, nuo vienos moters prie kitos. Daugiau nieko! Jokio idealo! Jokio gyvenimo tiklso! Jokio rimto darbo! Ką tu prieisi taip gyvendamas?!“ Juliaus didžiausias konfliktas yra, kad jo tėvas nori ir turi žmoną, bet vilioja kitos merginas ir nesirūpina savo vaikų. Juliaus tėvas mano , kad vaikai: ,, tai gyvenimas savižudybė!“ Julius mano, kad gyvenimas, kaip maištas: ,,Gyvenimas – prakurtas, beprotiškai apkrautas melu, fantastika ir dar velniai žino kuo, kai, kada virsta tvaiku. Kai kada – ugnimi. Vaikinai groja džiazą. Juk džiazo muzika jiems, kaip jų gyvenimas. Kur blogis ir gėris grumiasi tarpusavyje. Maištaudami prieš suaugusiųjų pasaulį, paaugliai nevengia alkoholio. Išgėrę jie elgiasi neapgalvotai, vagia, smurtauja. Užvaldyti pykčio skaudina vienas kitą. Visi tris jaunuoliai įsimylėję ta pačią septyniolikmetę merginą Beatričę. Ji jiems atrodo kaip koks šviesos spindulys, išsigelbėjimo šaltinis. Bet ar ji mokės ją įvertinti ir mylėti. Jie visi ją myli savotiškai. Andriui jį kaip eilinė mergina, kekšė, nors jį tik vieną Beatričė myli iš triktųjų. Tačiau Andrius įskaudintas Beatričės, atiduoda jos dienoraštį pavaduotajai. Pasielgė niekšiškai, pažemindamas ją. O jam tai atrodo juokinga. Beatričė supykusi, įskaudinta, pažeminta Andriaus ir pavaduotojos, suduoda pavaduotojai. Kyla konfliktas, nes nieks nieko nemoka išspręsti gražiai. Jaunimas nemoka spręsti savo problemų ir valdyti savo emocijų. Todėl Beatričė atsiduria beprotnamyje. Pats Andrius nuolat konfliktuoja su tėvu. Net smogia jam ir gauna bylos atgal. Andrius viskuo kaltina savo tėvą. Kaltina jį atėmus namų židinį. ,,Nori žinot? Tu atėmei! Tu! Tu! ” Taip pat jis kaltina tėvą, kad jam tenką nuvarinėti mašinas. ,, Jei turėčiau savo, nereikėtų nuvarinėti. Seniai prašiau. Tu nenori net girdėti.” Tėvas būdamas teisėsaugos atstovų ir nerimaudamas kaip elgtis pats paprašo suimti sūnų už mašinos vagystę.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!