Lizingo teisiniai ir teoriniai aspektai

Įvadas Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei suteikia bankas ar lizingo kompanija. Lizingas yra vienas iš sparčiausiai augančių bei populiarėjančių finansavimo instrumentų Lietuvoje. Tai yra dėsninga, nes lizingas, kaip finansavimo forma, yra patrauklus klientams savo lankstumu, todėl įgyja vis didesnį pripažinimą. Lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu, reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą ir vartojimą ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Tyrimo objektas: lizingas. Darbo tikslas: išnagrinėti lizingo teisinius ir teorinius aspektus bei pristatyti trumpą rinkos apžvalgą. Tyrimo uždaviniai: • Trumpai aptarti lizingo atsiradimo istoriją; • Pateikti lizingo sampratą, jo šalis ir pagrindines charakteristikas; • Pateikti lizingo teisinį reglamentavimą; • Aptarti pagrindines lizingo rūšis bei pateikti išsamią lizingo tipų analizę; • Pagal statistinius duomenis pristatyti lizingo rinkos tendencijas. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros bei lizingą reglamentuojančių tesės aktų analizė, statistinių duomenų pateikimas ir analizė. LIZINGAS 1.1. Trumpa lizingo istorija Istorikai ir ekonomistai teigia, kad lizingas, kaip veiklos finansavimo bei kreditavimo šaltinis yra naudojamas nuo senų laikų – lizingo sandoriai buvo vykdomi 2000m. pr. Kr. Šumerų valstybėje: savininkai leisdavo naudotis kai kuriais reikmenimis, įrankiais ir žemės ūkio padargais pagal dabar suvokiamo lizingo požymius. Lizingo idėjai pritarė ir Aristotelis savo traktate “Turto šaltinis slypi ne pačioje nuosavybėje, bet jos naudojime”. Romos imperijoje aiškiai skyrė finansinio ir operatyvinio lizingo panaudojimą. Terminas “lizingas” buvo pradėtas vartoti XIX amžiaus pabaigoje, kai 1877m. telefonų kompanija “Bell” pradėjo nuomoti telefonų aparatus. Pirmoji pasaulyje kompanija, kurios pagrindine veikla tapo lizingo operacijos, buvo įkurta tik 1952m. San Francike. Tokių būdu JAV tapo pradininkė naujo verslo, kuris paplito po visą pasaulį (E. Buškevičiūtė 2004, p.250). Ilgalaikė nuoma labai išpopuliarėjo Europoje ir dabar yra įprastas finansavimo būdas Europos Sąjungos šalyse. Susikūrė tarptautiniai lizingo institutai. Jų pavyzdžiu gali būti Europos lizingo organizacijų susivienijimas (centras Briuselyje), apimantis septyniolika Europos valstybių. Lizingo išpopuliarėjimą galima paaiškinti jo sudaromomis sąlygomis skatinti šalyje veikiančių ir naujų ūkio subjektų investicinius procesus, formuoti reikiamą jų finansinį potencialą, modernizuoti veiklą bei išvengti jos priemonių moralinio nusidėvėjimo, taip pat sudaro galimybę lizingo kompanijoms finansuoti rizikingesnius ūkio subjektus arba ūkines veiklas. Verslininkui lizingas yra parankus būdas ilgalaikiam brangesniam turtui įsigyti, nes nereikia kaupti didesnės sumos jo pirkimui, įšaldyti apyvartines lėšas, taip pat išlaikyti optimalų santykį tarp skolinto ir nuosavo kapitalo. Lizingas sumažina finansinių institucijų rizikos laipsnį skolinant kapitalą ir turi įtaką bankinio sektoriaus stabilumui. 1.2. Lizingo samprata Ne visada įmonės ar privatūs asmenys gali ir nori atsiskaityti už įsigytą prekę iš karto. Ne retai patogiau įsigyti prekę atsiskaitant dalimis per tam tikrą laiko tarpą. Be to, jei įmonei riekia tik turto teikiamų paslaugų, jei nebūtina būti turto savininke, ji gali tą turtą ilgiau ar trumpiau nuomoti. Tokiu atveju prekės įsigyjamos lizingo (finansinės nuomos) pagalba. Lizingo sąvoką kiekvienas autorius interpretuoja savaip. 1 lentelėje pateiksiu kelių autorių lizingo apibrėžimus: Naudojamos lizingo sąvokos 1 lentelė Autorius Pateikiama lizingo sąvoka Daiva Žumbakienė “Lizingas (finansinė nuoma) – nuomos rūšis, kai perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti perduodama arba neperduodama. “ Antanas Danys “Lizingas kaip ekonominė – finansinė kategorija apibrėžia finansinę veiklą, kurios esmė yra tai, kad lizingo bendrovė arba kitas lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas, kad ūkio subjektai galėtų įsigyti ilgalaikio materialiojo turto.” “Juridiniu aspektu lizingas – tai sutartis, pagal kurią viena šalis – lizingo davėjas – kitos šalies pavedimu įgyja turtą iš turto pardavėjo (lizingo objektas gali priklausyti lizingo davėjui nuosavybės teise) ir perleidžia teisę naudotis tuo turtu sutartą laikotarpį kitai šaliai – lizingo gavėjui, o pastarasis moka iš anksto sutartas (dažniausiai periodines) lizingo įmokas.” Vytautas Vaškelaitis “Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju sutartį, lizingo davėjas perka įrengimus, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.” LR Civilinis kodeksas “Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.” G.Klein “Lizingas - naudojimasis turtu jo neįsigijus. Lizingo gavėjas naudojasi turtu, kurį nuperka lizingo davėjas, visą jo naudojimo laiką, po kurio tą turtą gali nusipirkti.” Leaseurope duomenų bazė “Lizingas apibrėžiamas kaip susitarimas, kurio metu lizingo davėjas perduoda lizingo gavėjui teisę naudotis turtu tam tikrą sutartą laiko tarpą, už nustatyto dydžio mokėjimus.” Šaltinis: sudaryta autorės Apibendrinant pateiktus apibrėžimus galima teigti, jog lizingas – tai finansavimo sistema, turinti pirkimo ir pardavimo, kredito ir ilgalaikės nuomos elementų. Lizingas leidžia nuomininkui naudotis norima preke sumokėjus tik dalį jos vertės. Likusi suma sumokama lizingo davėjui dalimis pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Prekės nuosavybės teisė lizingo sutarties galiojimo metu priklauso lizingo davėjui. Prekė tampa nuomininko nuosavybe, kai jis visiškai atsiskaito su lizingo bendrove. Paprastai tariant – tai galimybė pirkti naują, kad ir labai brangų daiktą išsimokėtinai per tam tikrą, geriausiai kiekvieno finansines galimybes atitinkantį, laikotarpį. Pagrindinė lizingo savybė yra ta, kad visą sutarties laikotarpį nuosavybės teisę išlaiko lizingo davėjas, o turtu naudojasi lizingo gavėjas. 1.3. Lizingo objektas ir subjektas Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Lizingo objektas gali būti išnuomojamas įvairiems laikotarpiams. Nuoma skirstoma į: 1. trumpalaikę (iki vienerių metų) 2. vidutinio ilgumo (nuo vienerių iki trejų metų) 3. ilgalaikę (daugiau nei treji metai) 1. Būtina pažymėti, jog per visą lizingo laikotarpį teisę i nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas. Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys: lizingo davėjas - nuomotojas, lizingo gavėjas - nuomininkas ir lizingo objekto tiekėjas - gamintojas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą lizingo davėju gali būti2: • finansinės lizingo bendrovės, kurias lizingo operacijoms vykdyti sukuria bankai; • specializuotos lizingo kompanijos, kurios be finansinių paslaugų teikimo, prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais ir kt., ar palaiko ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;  • įmonės, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas. Paprastai tokios įmonės turi finansinių išteklių nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti. Lizingo davėjas neturi teisės be lizingo gavėjo rašytinio sutikimo įkeisti lizingo dalyką, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. LR Civilinio kodekso 6.568 straipsnio antra dalis numato, jog lizingo davėjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Šis teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių, kurių įvykdymo terminas iki prievolių perdavimo tretiesiems asmenims buvo suėjęs, pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo gavėjas – asmuo, kuris pagal sutartį savo savo veikloje naudoja turtą, priklausantį lizingo davėjui3. Lizingo gavėju gali būti juridinis ar fizinis asmuo. LR Civilinio kodekso 6.568 straipsnio trečioje dalyje yra nurodyta, jog „lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą“. Lizingo objekto tiekėju gali būti tik juridinis asmuo: gamybos ar prekybos įmonė. CK 6.567 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, jog „lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita“. Lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Jeigu pardavėją turėjo pasirinkti lizingo davėjas ir pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį, tai lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš šios sutarties atsirandančius savo reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui. Tokiu atveju pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai. LR CK 6.573 straipsnio antra dalis skelbia, jog lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. Lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nefinansuoja objekto, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp lizingo objekto tiekėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo. Visi šie lizingo subjektai yra apibrėžiami LR Civiliniame kodekse. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka lizingo davėjui – asmuo, kuris teisėtai disponuoja turtu arba įsigyja lizingo gavėjo nurodytą turtą ir perduoda jį naudoti lizingo gavėjui4. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, nuomotojas perka įrangą, transporto priemones, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją. Aprašyta tvarka atsispindi 1 paveiksle: 1 pav. Lizingo procedūros schema Paaiškinimai: 1 - paraiška objektui įsigyti ir pirkimo – pardavimo sutarties apiforminimas 2 - nuomotojas sumoka pinigus tiekėjui 3 - nuomotojas tampa lizingo objekto savininku ir sudaro su nuomininku lizingo kontraktą 4 - tiekėjas pristato lizingo objektą nuomininkui 5 - nuomininkas apdraudžia lizingo objektą 6 - nuomininkas moka lizingo mokestį pagal kontrakte numatytą mokėjimo grafiką 1.4. Lizingo teisinis reglamentavimas Lizingo sampratą tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje lemia teisės aktai, kuriuose nurodyti jo požymiai. Iki naujojo Civilinio kodekso, kurio nuostatas aptarsiu plačiau, lizingo sutartiniai santykiai Lietuvoje nebuvo reglamentuoti. Civilinis kodeksas, įsigaliojęs nuo 2001m. liepos 1d., įnešė didesnį teisinį apibrėžtumą ir aiškumą sprendžiant su lizingo sutartimi susijusius ginčus. Šio kodekso šeštosios knygos „Prievolių teisė“ ketvirtoje dalyje „Atskiros sutarčių rūšys“ yra atskiras skyrius - „Lizingas (finansinė nuoma)“, kuris tiesiogiai yra skirtas teisiškai sureguliuoti lizingo sutartinius santykius. “Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.”5 Galima pastebėti, kad LR CK pateikta lizingo sąvoka apibrėžia klasikinį finansinės nuomos modelį, kur sutartiniuose santykiuose dalyvauja trys pagrindiniai subjektai: lizingo davėjas, lizingo gavėjas ir pardavėjas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tuo yra siekiama apimti kuo platesnę praktikoje egzistuojančių santykių įvairovę.   Nagrinėjant lizingo sutarties dalyką reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.568 straipsnis apibrėžia, jog lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Aiškinant lizingo sutarties dalyko sampratą dažnai yra pasitelkiamos ir finansų (apskaitos) sąvokos. Tokiu būdu lizingo sutarties dalyku yra pripažįstamas tik “ilgalaikis turtas”. Pagal bendriausią apibrėžimą tai yra toks turtas, kurio naudingas tarnavimo (naudojimo) laikas yra daugiau nei vieneri metai ir jam pagal apskaitos ar mokesčių taisyklių nustatytus normatyvus yra atitinkamai skaičiuojamas nusidėvėjimas. Lizingo sutarties dalyku nėra laikoma žemė ir gamtos ištekliai. Pagrindinė šios išimties priežastis yra ta, kad žemei ir gamtos ištekliams nusidėvėjimo normatyvai nėra nustatomi. 20-asis verslo apskaitos standartas “Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda”, kurio tikslas – nustatyti lizingo, nuomos ir panaudos apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką, apibrėžia, jog lizingo laikotarpis – laikotarpis, kuriuo lizingo gavėjas sutartimi įsipareigoja nuomotis turtą, bei vėlesni laikotarpiai, kuriais lizingo gavėjas turi pasirinkimo teisę pratęsti lizingo sutartį mokant mokestį arba jo nemokant, kai, sudarant lizingo sutartį, labai tikėtina, kad šia teise lizingo gavėjas pasinaudos (2005 m., p. 4). Jei atsisakoma objektą parduoti pasibaigus lizingo laikotarpiui, lizingo kontraktas turi būti sudarytas iš naujo. Lizingo sutarties nutraukimas Pagal lizingo sutartį lizingo gavėjas gali nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius tik jei daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei terminas nenustatytas – per protingą terminą, dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas. Tačiau jeigu už aplinkybes, dėl kurių negalima perduoti daikto, atsakingas pardavėjas, lizingo gavėjas sutarties jau negali nutraukti. Tokiu būdu apribojamos lizingo gavėjų teisės, lyginant su kita sutarties šalimi. Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju teisinės pasekmės turėtų būti vienodos ar bent apylygės abiem šalims. Tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga. Jeigu pardavėją turėjo pasirinkti lizingo davėjas ir pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį, tai lizingo gavėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti iš šios sutarties atsirandančius savo reikalavimus tiek pardavėjui, tiek lizingo davėjui. Tokiu atveju pardavėjas ir lizingo davėjas lizingo gavėjui atsako solidariai. LR Civilinio kodekso 6.574 straipsnis skelbia - kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą šį pažeidimą pašalintų, jeigu konkrečiomis aplinkybėmis tai įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą, bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia butų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Vadinasi jei lizingo kontraktas anuliuojamas dėl to, kad lizingo gavėjas nesugeba mokėti lizingo įmokų, lizingo davėjui vis vien privalo sumokėti pagrindinę mokesčių dalį, o pardavėjas įsipareigoja priimti grąžinamą objektą. 1.5. Lizingo rūšys Teorijoje pateiktų lizingų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimų formos ir kt. Įvairios lizingo rūšys pateiktos 1 PRIEDE. Plačiau pateiksiu lizingo mokėjimų skirstymą pagal mokėjimų formą, sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį, sandorio dalyvių geografinę padėtį, įmokų periodiškumą, priklausomai nuo lizingo gavėjo finansinių galimybių (V. Vaškelaitis, 2001). Pagal mokėjimų formą lizingo mokėjimai skirstomi: • Piniginiai – kai atsiskaitoma pinigais (tai dažniausiai naudojama atsiskaitymų forma); • Kompensaciniai – kai atsiskaitoma prekėmis, pagamintomis su išnuomotu įrengimu, arba įvairiomis teikiamomis paslaugomis; • Mišrūs. Pagal sandoryje dalyvaujančių dalyvių sudėtį būtų galima išskirti 2 rūšių lizingą: tiesioginį ir netiesioginį lizingą Tiesioginis lizingas. Tiesioginio lizingo operacijoje įmonė gamintoja (tiekėjas), sudariusi lizingo sutartį, perduoda turtą vartotojui, kuris naudojasi juo ir moka sutartyje numatytus mokėjimus. Šaltinis: sukurta autorės 2 pav. Tiesioginis lizingas Netiesioginis lizingas. Tai tokia lizingo rūšis – kai lizingo operacijos, vykdomos per tarpininką lizingo kompaniją, banką ar draudimo firmą. Finansinė institucija perka priemonę ir už tam tikrą mokėjimų sumą suteikia teisę vartotojui priemone naudotis. Tradicinis netiesioginis lizingas – kai operacijoje dalyvauja vienas tarpininkas. Sudėtingame ir stambiame sandoryje gali dalyvauti keli tarpininkai. Šaltinis: sudaryta autorės 3 pav. Netiesioginis lizingas Dar vienas kriterijus, pagal kurį galima grupuoti lizingo rūšis yra sandorio dalyvių geografinė padėtis ir aptarnaujamos rinkos sektoriai, pagal tai galima būtų išskirti tokias rūšis: • vidaus lizingas • išorės lizingas (tarptautinis) Sudarius vidaus lizingo sutartį, visi sandorio dalyviai atstovauja tai pačiai valstybei – tai dažniausiai pasitaikanti rūšis. Sudarius išorės (tarptautinio) lizingo sutartį, bent vienas sandorio dalyvis yra kitos valstybės atstovas. Tarptautine lizingo sutartimi laikoma ir tokia sutartis, kai visos šalys atstovauja tai pačiai valstybei, tačiau bent viena iš jų turi bendrą kapitalą su užsieniu, t.y. bendra ar su užsienio kapitalu įmonė. Išorės lizingas savo ruožtu taip pat gali būti importo ir eksporto lizingas. Eksporto lizingo atveju užsienio valstybės partneris išsinuomojęs turtą, yra lizingo gavėjas; importo lizingo atveju jis finansuoja sandorį ir yra laikomas lizingo davėju arba nuomotoju. Pagal įmokų periodiškumą lizingo mokėjimai gali būti: • Periodiniai; • Vienkartiniai. Lizingo sutartyje pateikiamas mokėjimų grafikas, pagal kurį periodiškai mokami lizingo mokėjimai. Vienkartinis mokėjimas kartu su periodiniais mokėjimais taikomas tik tuo atveju, jeigu nuomininkas sutarties sudarymo metu sumoka avanso sumą. Priklausomai nuo objekto nuomininko finansinių galimybių, lizingo mokėjimai gali būti įmokami: • Lygiomis dalimis per visą sutarties terminą; • Didėjančia tvarka – jeigu įmonė šiuo metu turi finansinių sunkumų, lizingo pradžioje gali būti nustatyta mažesnė lizingo mokėjimų suma. Vėliau padidėjus išnuomotų įrengimų pagamintos produkcijos realizavimo apimčiai, lizingo mokėjimų sumos didinamos; • Mažėjančia tvarka (pagreitinti mokėjimai). Lizingo rūšis apibrėžė V. Vaškelaitis 6 1.6. Lizingo tipai Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma). Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra tokia lizingo rūšis, kai klientas per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą, palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį, ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa turto savininku. Dažniausiai finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra ilgalaikis sandoris. Išnuomotas turtas įtraukiamas į kliento balansą ir klientas skaičiuoja jo nusidėvėjimą. Finansinio lizingo sutartyje nenumatyta galimybė anksčiau laiko nutraukti sutarties. Taip pat nenumatoma, kad perduotą turtą aptarnautų nuomotojas. Finansinio lizingo atveju nuomojamos prekės savininkas kartu perleidžia visą riziką ir naudą, susijusią su nuomojama nuosavybe, lizingo gavėjui. Finansiniu lizingu (išperkamąja nuoma) naudojasi įmonės ir fiziniai asmenys, įsigyjantys gamybos įrangą, lengvuosius automobilius ir ūkines transporto priemones bei nekilnojamuosius daiktus. Pagal Lietuvos lizingo asociacijos 2005 m. rugsėjo 30 d. duomenis Lietuvoje finansinis lizingas sudaro  apie 93 proc. visų lizingo sandorių.  Detalesnė informacija pateikta 3 priede. Veiklos lizingas yra nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei. Jei klientas pageidauja, jam suteikiama galimybė, pasibaigus nuomos laikotarpiui, turtą nusipirkti už kainą, lygią iš anksto sutartyje nustatytai likutinei turto vertei. Šiuo būdu įmonės dažniausiai nuomojasi automobilius. Viena iš veiklos lizingo rūšių yra nuoma su visišku aptarnavimu, kai kliento mokami nuomos mokesčiai apima visas su turto naudojimu susijusias paslaugas. Veiklos lizingo sutartyse dažniausiai numatoma teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, tapo nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę. Pagal Lietuvos lizingo asociacijos duomenis veiklos lizingas nėra pakankamai išplėtotas ir Lietuvoje  2005 m. rugsėjo 30 d. sudaro tik apie 7 proc. visų lizingo sandorių. Detalesnė informacija pateikta 3 priede. Grįžtamojo lizingo atveju lizingo davėjas lizinguojamą turtą nuperka iš lizingo gavėjo ir perduoda šį turtą jam pačiam valdyti bei naudotis lizingo pagrindais. Grįžtamuoju lizingu naudojasi įmonės, laikinai patekusios į finansinę krizę. Įmonės naudojasi grįžtamuoju lizingu, nes siekia padidinti likvidumą, pavyzdžiui, norėdama apsirūpinti apyvartinėmis lėšomis, įmonė gali padidinti pelną, jei tikroji turto rinkos vertė viršys nusidėvėjimo vertę lizingo gavėjo finansinėje atskaitomybėje, įmonė gali refinansuoti skolą, jeigu esamas finansavimas yra trumpalaikis, taip pat gali sumažinti skolinimosi išlaidas, jeigu siūlomos lizingo palūkanos yra mažesnės negu refinansuojamo kredito palūkanos 7. Lizingo gavėjui suteikiama teisė naudotis turtu už atitinkamą mokėjimo sumą, kuri nustatoma tuo pačiu principu kaip ir finansinio ar veiklos lizingo atveju. Mokėjimų suma turi padengti visą investuotojo pinigų sumą, kuri buvo sumokėta perkant turtą, ir garantuoti vidutinę pelno normą investuotam kapitalui. Grįžtamuoju lizingu finansuojama nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės.8 Lizingo rinkos apžvalga Lizingo portfelio pokyčiai pagal finansuojamo turto rūšis pastaraisiais metais neženklūs - 2005 m. pab. didžiausią lizinguojamo turto dalį sudarė sunkusis kelių transportas - 31,1 proc. lizingo portfelio.  Pramonės įranga ir technologiniai įrengimai užima 21,2 proc., o lengvieji automobiliai - 19 proc. lizingo portfelio. Pagal Lietuvos lizingo asociacijos duomenis, jos narių - 12 bendrovių - lizingo portfelis 2005 m. pabaigoje siekė apie 5,5 mln. Lt. Lietuvos lizingo rinkoje dominuoja dvi bendrovės, "Hansabank" grupės įmonės Lietuvoje ir UAB "SEB VB lizingas", kurios užima apie 74 proc. rinkos. Išvados Lizingas vis labiau įsitvirtina verslo visuomenėje kaip lanksti, nesudėtinga, mažai rizikos turinti verslo finansavimo forma. Dėl didelės konkurencijos mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos lemia lizingo rinkos spartų augimą. Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, lizingo portfelis 2005 m. sudarė 5,3 mln. Lt ir, palyginti su 2004 m. (3,9 mln. Lt), išaugo 37 proc. Lizingo portfelio detali dinamika nurodyta 2 priede. Lizingas vis labiau įsitvirtina verslo visuomenėje kaip lanksti, nesudėtinga, mažai rizikos turinti verslo finansavimo forma. Dėl didelės konkurencijos mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos lemia lizingo rinkos spartų augimą. Atlikusi darbą galiu daryti tokias išvadas: 1. Lizingas – savita finansavimo forma, turinti pirkimo ir pardavimo, kredito ir ilgalaikės nuomos elementų. Lizingo esmė - nuomininkas naudojasi turtu tam tikrą laiko tarpą. Už naudojimąsi turtu nuomininkas lizingo davėjui moka iš anksto nustatytas įmokas. Įmokos mokamos lizingo davėjui dalimis pagal nustatytą mokėjimo grafiką. Prekės nuosavybės teisė lizingo sutarties galiojimo metu priklauso lizingo davėjui. Prekė tampa nuomininko nuosavybe, kai jis visiškai atsiskaito su lizingo bendrove. 2. Civilinis kodeksas yra pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis lizingo santykius Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, lizingo santykiai bei jų reglamentavimas turi būti ir toliau nagrinėjamas, siekiant tobulinti šių santykių reglamentavimą atskirose teisės šakose. 3. Lizingas kaip viena iš finansavimo rūšių turi savo atmainų, jis modifikuojamas atsižvelgiant į klientų poreikius. Labiausiai paplitęs lizingo skirstymas į finansinį ir veiklos. Pagrindinis kriterijus tokiam skirstymui yra lizinguojamo turto amortizacijos laikotarpis. 4. Šiuo metu lizingo rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi. Tai sąlygoja dėl didelės konkurencijos mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos taip pat išaugęs klientų pasitikėjimas lizingo bendrovėmis bei jų teikiamomis paslaugomis. Lizingas – tai vienas iš efektyviausių finansavimo mechanizmų, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui. Pagrindinė lizingo savybė yra ta, kad visą sutarties laikotarpį nuosavybės teisę išlaiko lizingo davėjas, o turtu naudojasi lizingo gavėjas. Lizingo davėjas ir lizingo gavėjas turi pardavėjui solidariosios prievolės kreditorių teises ir pareigas. 5. Pagal lizingo sutartį lizingo gavėjas gali nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius tik jei daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei terminas nenustatytas – per protingą terminą, dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas. Tačiau jeigu už aplinkybes, dėl kurių negalima perduoti daikto, atsakingas pardavėjas, lizingo gavėjas sutarties jau negali nutraukti. 6. Tačiau lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Literatūra 1. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; MAČERINSKIENĖ, Irena. (2004) Finansų analizė. Kaunas: Technologija. 379p. ISBN 9986-13-710-1. 2. ŽUMBAKIENĖ, Daiva. (2005) 20-ojo VAS “Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda” nuostatų taikymas (1). Apskaitos menas, Vilnius: Spauda, Nr. 18 (80) p.5-8. ISSN-1648-8040. 3. ŽUMBAKIENĖ, Daiva. (2005) 20-ojo VAS “Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda” nuostatų taikymas (2). Apskaitos menas, Vilnius: Spauda, Nr. 19 (81) p.8-10. ISSN-1648-8040. 4. DAINAUSKIENĖ, I. (1996) Lizingas: vadovams apie valdymą ir ekonomiką. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas. 53p. 5. DANYS, Antanas; MILAŠAUSKAS, Tomas.(2000) Lizingas. Vilnius:Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas. 164p. 6. VAŠKELAITIS, Vytautas. (2001) Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika.Vilnius: Eugrimas. 433p.ISBN 9986-752-88-4. 7. KLEIN, Gerald (1995) Dictionary of banking. England: Pitman publishing. 348p. ISBN 0273-614-24-x. 8. LEASEUROPE. (2007) Statistics 2004 [interaktyvus]. Leaseurope [žiūrėta 2007 vasario 27d.]. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!