Tarptautinių pinigų sąjungų teisiniai aspektai ir jų veikla

Įvadas Temos aktualumas: Ekonominės pažangos užtikrinimas visais laikais buvo ir vis dar yra vienas svarbiausių ir aktualiausių kiekvienos šalies tikslų, tad laikui bėgant buvo nuspręsta kurti pinigų sąjungas, kurios padėtų užtikrinti ir skatintų ekonominę integraciją, supaprastintų ir ištobulintų skirtingų šalių bei regionų bendradarbiavimą. Pinigų sąjungos temas savo darbuose yra nagrinėję S. Kropas, R. Kropienė, A.P. Reinoldsas ir kiti. Tačiau absoliuti dauguma autorių gilinasi tik į ekonominius pinigų sąjungų aspektus, visiškai ar iš dalies ignoruodami teisinio reglamentavimo klausimus. Darbo objektas: Tarptautinės pinigų sąjungos. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir atskleisti keturių pagrindinių pasaulyje veikiančių tarptautinių pinigų sąjungų veiklą bei apibrėžti ir pakomentuoti Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau – EPS) teisinius aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti pinigų sąjungos sąvoką bei pagrindinius jos bruožus, išskirti anksčiau ir dabar egzistuojančias tarptautines pinigų sąjungas; 2. Išanalizuoti egzistuojančių pagrindinių tarptautinių pinigų sąjungų veiklą; 3. Pateikti EPS teisinius aspektus. 1. PINIGŲ SĄJUNGŲ APŽVALGA 1. 1. Pinigų sąjungos samprata ir esminiai jos bruožai Per visą žmonijos istoriją pinigų arba kitaip, valiutų sąjunga nebuvo ir iki šiol vis dar nėra plačiai paplitusi valstybių pinigų sistemų organizavimo forma, tad taip pat nėra ir visuotinai priimto jos (pinigų sąjungos) apibrėžimo. Ši sąvoka yra gana artima terminui pinigų integracija, nes visiška pinigų integracija reiškia galutinį pinigų sąjungos sukūrimą.1 Tačiau kartu, ji apibrėžiama ir aiškinama kaip ekonominė zona (stebima ir kontroliuojama vieno centrinio banko), kurioje vykdoma bendroji pinigų politika ir cirkuliuoja bendra valiuta arba skirtingos valiutos, tačiau turinčios fiksuotą keitimo kursą.2 Reinoldsas A.P. savo knygoje išskyrė tris pagrindinius pinigų sąjungos bruožus, kurie padeda joms sėkmingai egzistuoti. Pirmiausia, kiekvienoje pinigų sąjungoje privalo būti bendra valiuta arba, jeigu yra keletas valiutų, jos turi būti visiškai konvertabilios ir keičiamos nustatytu fiksuotu kursu. Taip pat, pinigų politika yra nustatoma sąjungos lygmeniu, nepaliekant nacionalinės pinigų politikos autonomijos. Galiausiai, pinigų sąjungoje turi būti vykdoma bendra valiutos keitimo kurso politika tarp išorinės valiutos ir pinigų sąjungos valiutos.3 Tai yra patys pagrindiniai ir bendriausi, visoms pinigų sąjungoms būdingi bruožai, aišku, kiekviena sąjunga turi ir savitų, išskiriančių nuo kitų pinigų sąjungų, bruožų. 1. 2. Buvusios pinigų sąjungos Dauguma pinigų sąjungų egzistuodavo ne ilgą laiką. Būtent dėl to dažnai kyla gausybė abejonių dėl šiandieninių pinigų sąjungų ateities. Tam tikras ateities įvaizdis gali būti suformuotas nagrinėjant ir apžvelgiant iki šiol egzistavusias pinigų sąjungas. 1998 metais tyrinėtojas D. Kiuri išskyrė keletą reikšmingiausių pinigų sąjungų egzistavusių XIX amžiuje: • Nuo 1850 metų Šveicarijos kantonai (kiekviena atskira valstybėlė, įeinanti į Šveicarijos Konfederacijos sudėtį, Šveicarijos administracinis suskirstymo vienetas)4 palaipsniui jungėsi ir 1870 metais įsivedė bendrą valiutą; • 1857 metais sukurta Vokietijos ir Austrijos pinigų sąjunga. Ji gyvavo daugiau kaip 10 metų; • 1860 metais Vokietija, vadovaujama Oto fon Bismarko, buvo suvienyta į politinę ir ekonominę sąjungą; • 1860 ir 1870 metais Italijos regionai jungėsi į politinę ir ekonominę sąjungą (nesėkmingai); • Po pilietinio karo sudaryta Jungtinių Amerikos Valstijų federacija; • 1865 metais sukurta Lotynų Amerikos pinigų sąjunga. Ji gyvavo per 60 metų; • 1872-1931 metais gyvavo Skandinavijos pinigų sąjunga. Iš išvardytų sąjungų išliko tik Jungtinių Amerikos Valstijų ir Šveicarijos, tačiau jos buvo pakeistos kardinaliai, tad dabar beveik nebesiskiria nuo kitų valstybių pinigų sistemų. Visos paminėtos XIX amžiuje egzistavusios pinigų sistemos turėjo bendrą bruožą — jos gyvavo priklausomos aukso standarto (piniginės sistemos, kurioje pagrindinis atsiskaitymo vienetas yra fiksuotas kiekis aukso)5, tad vyriausybės turėjo mažai galimybių vykdyti makroekonominę politiką bei ją formuoti. 1.3. Egzistuojančios pinigų sąjungos ir jų pagrindiniai bruožai Spartėjant globalizacijai, pasaulyje stiprėja ir įvairių regionų bendradarbiavimas, skatinantis politinių, socialinių bei ekonominių sąjungų kūrimąsi. Pagrindinės šiuo metu pasaulyje veikiančios pinigų sąjungos būtų: 1999 m. sausio 1 d. įkurta EPS, kuri simbolizuoja didelį žingsnį ES ekonominės integracijos link; 1994 m. įsteigtos Centrinės Afrikos ekonominė ir pinigų bendrija (toliau – CEEAC – Communauté Économique des États de l'Afrique Centrale) bei Vakarų Afrikos ekonominė ir pinigų sąjunga (toliau – UEMOA – Union économique et monétaire ouest-africaine), kurios kartu vadinamos Afrikos finansų sandraugos franko zona; Rytų Karibų pinigų sąjunga (toliau – ECCU – Eastern Caribbean Currency Union) – šios sąjungos pradžia siejama su Rytų Karibų valiutų valdybos įkūrimu 1950 metais. Visos šios sąjungos viena nuo kitos skiriasi kardinaliai tiek ekonominės integracijos laipsniu, tiek ir potencialu (žr. 1 lentelę). CEEAC, UEMOA bei ECCU buvo įkurtos siekiant palaikyti ekonominių ryšių tęstinumą ir norint pasinaudoti buvusiomis metropolijomis, kaip stabilumo „inkaru“. EPS yra iš dalies naujas ir analogo neturintis pinigų integracijos įrankis, kuris neturi išorinio „inkaro“. Nekreipiant dėmesio į pinigų sąjungų skirtumus, galime išskirti pagrindinius bendrus jų bruožus: 1 lentelė. Pasaulyje veikiančių ekonominių ir pinigų sąjungų pagrindiniai bruožai6 Sąjunga Požymiai Europos ekonominė ir pinigų sąjunga Centrinės Afrikos ekonominė ir pinigų bendrija Vakarų Afrikos ekonominė ir pinigų sąjunga Rytų Karibų pinigų sąjunga Narių skaičius 19 6 8 8 Bendroji valiuta Euras Afrikos finansų sandraugos frankas Afrikos finansų sandraugos frankas Rytų Karibų doleris Bendras centrinis bankas Europos centrinis bankas formuoja pinigų politiką ir ją įgyvendina kartu su nacionaliniais centriniais bankais Yra Yra Yra Bendrosios užsienio atsargos Yra; pagal BVP ir gyventojų skaičių apskaičiuojama suma Yra Yra Yra Laisvosios prekybos zona Yra Nėra Nėra Nėra Bendrasis importo tarifas Yra Yra Nėra Nėra Tarpusavio prekybos dalis bendroje prekyboje, proc. 46 3,3 9,5

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!