Tarptautinė pinigų sistema

Tarptautinė pinigų sistema leidžia vienos šalies gyventojams atsiskaityti su kitos šalies gyventojais. Tokių atsiskaitymų būtinai reikia, nes vienos šalies importuotojai turi mokėti kitų šalių eksportuotojams; tam reikalui arba importuotojas turi įsigyti eksportuotojo šalies valiutos, arba eksportuotojas, kuriam sumokėta importuotojo šalies valiuta, turi ją išsikeisti į savo valiutą.
Tiek pramonei, tiek prekybai svarbu, kad būtų sudaromos sutartys, padedančios mažinti papildomas tarptautinių operacijų (palyginti su vidaus operacijomis) išlaidas, nepatogumus bei didesnę riziką. Tos išlaidos paprastai nedidelės, bet jos kinta, priklauso nuo to, kaip organizuojami tarptautiniai atsiskaitymai ir ypač valiutų rinka. Per pastarąjį šimtmetį tarptautinė pinigų sistema evoliucionavo ir mokėjimų pagrindas pasidarė nebe auksas, o nacionaliniai pinigai, ypač JAV doleriai. Tokie tarptautinių mokėjimų pokyčiai nėra atsitiktiniai – tai reakcija į piniginius ir struktūrinius ekonomikos nesklandumus, į kai kurių šalių santykinio ekonominio pajėgumo pokyčius ir didžiųjų valstybių sugebėjimą stabilizuoti kainas.
Trys pagrindiniai tarptautinės pinigų sistemos bruožai yra šie: valiutų rinkos organizavimo būdas; aktyvų rūšys, kuriomis finansuojama arba reguliuojami nesubalansuoti mokėjimai tarp šalių; mokėjimų deficito ir perviršio reguliavimo mechanizmas. Kadangi yra pasikeitęs oficialus valiutų rinkos organizavimo ir tarptautinių rezervų aktyvų kūrimo pagrindas, pakito ir tarptautinės pinigų vertės sistemos apibūdinimas.
Devynioliktas amžius dažnai vadinamas aukso standarto era, nors detalesnė analizė rodo, kad daugelyje šalių šis terminas labiau dera 1880-1913 m. laikotarpiui. Valstybės vartojo aukso standartą, kai šalies įstatymai reikalavo, kad pagrindiniai bankai ir finansų įstaigos apmokėtų ar išpirktų savo išleistus piniginius įsipareigojimus tvirta kaina, nustatytu pinigų vieneto paritetu – atitinkamu aukso kiekiu.
Pagrindinis aukso standarto bruožas buvo tas, kad centriniai bankai didelę dalį savo tarptautinių rezervų laikė aukso pavidalu. Faktiškai visus Anglijos banko aktyvus sudarė auksas. Kiti centriniai bankai daugumą aktyvų laikė aukso pavidalu, o likusią aktyvų dalį sudarė vyriausybės vertybiniai popieriai, įvertinti D.Britanijos svarais, prancūzų frankais ar savo valiuta. Tai, kad centriniai bankai nevienodą savo tarptautinių rezervų dalį laikė aukso pavidalu, rodė skirtingus jų veiklos poreikius.
Antrasis aukso standarto bruožas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!