Lizingo sutarties įtaka tretiesiems asmenims

Sutartiniai lizingo santykiai reglamentuojami CK atsižvelgiantį 1988 m. Otavos konvencijos nuostatas. Taigi lizingo santykiai nėra nauji nei Lietuvos, nei kitų valstybių praktikoje, tačiau Lietuvos civilinėje teisėje teisinio reguliavimo požiūriu tai – naujas institutas.
Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje finansinis lizingas yra įvardijamas kaip atskira finansinio tarpininkavimo rūšis,kaip ir komercinių bankų veikla, draudimas,pensijų lėšų kaupimas.
Lizingo davėjas – tai lizingo sutarties šalis, kuri įsipareigoja nuosavybės teise įgytą daiktą perduoti kitai sutartie šaliai – lizingo gavėjui (kuriuo gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo) – valdyti ir naudoti už užmokestį. Lizingo davėju gali būti bankai arba kiti pelno siekiantys juridiniai asmenys. Lietuvoje lizingo paslaugas daugiausia teikia šalyje veikiantiems komerciniams bankams pavaldžios įmonės.
CK 6.572 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad lizingo davėjas savo nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyką,kuris nėra registruojamas daiktas, gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.
Visų pirma šia norma siekiama apsaugoti lizingo davėjo interesus ir nuosavybės teisę į daiktą, kurį turėdamas nuosavybės teise jis užtikrintų, kad lizingo gavėjo prievolės pagal lizingo sutartį bus vykdomos.
Žiūrint iš kitos pusės, šios normos tikslas – apsaugoti ir sąžiningų trečiųjų asmenų teises, suteikiant jiems galimybę informuoti apie teisinį daiktų režimą ir savininką.
Ši norma taikoma tik toms lizingo sutartims,kurių dalykas yra neregistruojami daiktai. Jei lizingo sutarties dalykas yra daiktai, kurie įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka privalomai registruojami jiems registruoti skirtame viešame registre, tai tokių sutarčių teisinė registracija neatliekama ir CK 6.572 straipsnio pirmosios dalies norma netaikoma. Papildoma teisinė lizingo sutarties registracija nebūtų prasminga, nes jei daiktas registruojamas atitinkame registre, jame nurodomas ir asmuo, kuriam daiktas priklauso nuosavybės teise. Pavyzdžiui, privaloma registracija be nekilnojamųjų daiktų nustatyta kelių transporto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!