Ar galima vartojimo nuoma, kokie šios sutarties rūšies kvalifikuojantys požymiai

Ar galima vartojimo nuoma, kokie šios sutarties rūšies kvalifikuojantys požymiai

(žr. LAT 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020);

Nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl jei tokia sutartis atitinka nurodytus vartojimo sutarties požymius, tai ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, nuomininkui (fiziniam asmeniui) taikant įstatyme nustatytą vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).

Taikom bendrąsias nuomos normas negyvenamųjų patalpų nuomai.

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022(Dėl nuomininko galimybės atsisakyti teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui);

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą, konstatavo, kad nuomininkas turi teisę reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo ir tais atvejais, kai pasikeitus išnuomoto daikto savininkui nuomos sutartis pagal įstatymą lieka galioti naujajam daikto savininkui. Teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį nuomininkas turi teisę reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo ir tais atvejais, kai išnuomoto daikto savininkas pasikeičia dėl reorganizavimo. Ši nuomininko teisė pagal įstatymą nėra ribojama jokiomis sąlygomis, išskyrus bendro pobūdžio draudimą piktnaudžiauti teise.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!