Bendrosios teisės tradicijų svarbiausi požymiai

.
XIV a. pabaigoje karališkųjų teismų pakilimas kuriant teisę pamažu pradeda slūgti. Paaiš­kėjo, kad daugeliu atvejų šiuose teismuose bylų nagrinėjimo procedūra yra labai sudėtinga ir formali, o taikoma teisė per griežta ir su daugybe spragų, kad bylos yra pralaimimos dėl tech­ninių klaidų, papirktų liudytojų, procesinių gudravimų ar dėl didesnės vienos iš šalių politinės įtakos. Jau XIV a. šalis, kuriai nepavyko gauti writ (įstatymas), arba kuri dėl jau minėtų priežasčių Ka­rališkajame teisme pralaimėjo bylą, galėjo kreiptis į karalių su prašymu, jog šis karaliaus įsa­kymu oponentą priverstų elgtis reikiamai, kad šis elgesys atitiktų ne griežtas bendrosios tei­sės (papročių teisė, nerašytas įstatymas) normas, bet moralės ir sąžinės nuostatas. Karalius tokius prašymus paprastai perduodavo savo aukščiausiajam pareigūnui - kancleriui, kuris writ išleidimo praktikos dėka puikiai iš­manė bendrąją teisę ir, be to, turėjo savų teisės ekspertų. Jis, būdamas aukštas dvasininkas -keeper ofthe King's conscience turėjo nuspręsti, ar in casu prašytojui turi būti suteikta ma­lonė for the love of God and in the way of charity. Laipsniškai šie prašymai imti teikti tie­siogiai kancleriui. Ilgainiui remiantis jo sprendimais sudarytas specialių taisyklių rinkinys, kuris nuo XV a. iki šių dienų vadinamas Equity (teisingumas, bešališkumas).
Prašymams nagrinėti kancleris sukūrė specialią procedūrą, visiškai kitokią nei Karališkojo teisino procedūros. Jei kancleris manė, jog dėl peticijoje išdėstytų bylos aplinkybių reikia pradėti procesą, jis bylos aplinkybėms apsvarstyti kviesdavo peticijoje nurodytą atsakovą. Šis svars­tymas vykdavo ne Karališkajame teisme, bet asmeniškai pas kanclerį. Kviečiama būdavo spe­cialiu writ, kuris būdavo paskelbtas grasinant didele pinigine bauda - sub poena centtan librarum, ir todėl buvo vadinamas writ of subpoena. Kadangi kancleris tikrino, ar prašymą pa­teikęs asmuo teisingai apkaltino atsakovą amoraliu ir nesąžiningų elgesiu, čia visai nesvarbu buvo karališkuosiuose teismuose naudojamos formalios įrodinėjimo taisyklės. Prašytojo opo­nentas, kancleriui prisiekęs sakyti tiesą ir tik tiesą, turėjo išdėstyti bylos esmę ir atsakyti į jo klausimus. Visus sprendimus teisės ir faktų klausimais priimdavo pats kancleris,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!