Lizingo sutartis ir jos tvirtinimas civiliniame kodekse

LIZINGO SUTARTIS IR JOS /TVIRTINIMAS CIVILINIAME KODEKSE Naująjį civilinį kodeksą (toliau - CK) sudaro šešios knygos, paskutinioji reguliuoja prievolių teisę. 6.2 straipsnyje numatyti prievolių atsiradimo pa­grindai: „Prievolės atsiranda iš sandorių ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius" [1]. Lizingo sutartis yra sandoris, sukuriantis prievoles. Beje, išsamus lizingo sutarties reguliavimas minėtame kodekse lemia šio darbo kryptį. Atkreipsiu dėmesį į susidariusią padėtį, nes iki CK priėmimo lizingo sutartis nebuvo specialiai reglamentuota, nors tokia padėtis netrukdė formuotis lizingo rinkai, tačiau lizingo sutartyje nebuvo išsamiai aptarta atsakomybė - tai galėjo sukelti problemų. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigia: „Tiesioginis nesuregulia-vimas civiliniame įstatyme yra nepatogus tolesnei lizingo veiklos plėtrai, nes kilus ginčams dėl teisinio neapibrėžtumo neretai gali atsirasti nemažai neiš­spręstų klausimų [2]. Teisininkams tai yra laimėjimas, nes normos įtvirtini­mas palengvina darbą, tačiau ne vien tik. Lietuvoje lizingo sutartis įgavo tei­sinę formą, atitinkančią pasaulinius standartus. Vienas iš jų - 1988 m. ge­gužės 28 d. Otavoje priimta konvencija dėl tarptautinio lizingo. Tačiau vartotojų požiūriu šis įtvirtinimas, tiksliau tai, kokią formą įgavo li-2|ngas, susilaukė nepasitenkinimo: „Nukentėjo lizingas... fiziniai asmenys netenka teisės su lizingo bendrove pasirašyti tipinę lizingo sutartį [8]. Iki CK reglamentavimo dažnai daiktą lizingo sutartimi įsigydavo vartotojas asmeni-n'am naudojimui, tačiau naujajame CK įtvirtinta, kad lizingo gavėju gali būti ^juridinis asmuo ar verslininkas, t. y. fizinis asmuo, kuris įstatymų nusta-yta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla [1, p. 90]. Dr. Vytautas Mizaras ai aiškina šiek tiek plačiau: „Ne tik kaip pelno siekiančio juridinio asmens ar '^o asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, lizingu nuomojamo to naudojimas verslo tikslais, bet ir kaip lizingu nuomojamo daikto nau-fizirv185 v'e^Lf Juridinių asmenų (nesvarbu, siekia jie pelno ar ne), taip pat lois r'į38'719111^ užsiimančių profesine veikla (pvz., advokatų ir pan.), veik-gaijį~'.p' 5]' TaiQi galima teigti, jog svarbiausia yra tai, jog lizingo gavėjas Iš li>-Ut' irfizin's asmuo, kuris lizingu nuomoja daiktą ne asmeniniais tikslais, tamn ^° su*art'es dalyvių sąrašo išbraukti vartotojai galės sudaryti išper-bej u?'08 nuomos, vartojimo kredito sutartis. Tačiau jos skiriasi subjektais tentjr0m'Ss^v9omis \®\- šiai minčiai drįsčiau pritarti, nes lizingo esmė bū-vra kitokia. Tai atsispindi panagrinėjus istoriją aplinkybes, kuriomis Ii- zingas atsirado. Lizingo sutartis - tai komercinių organizacijų ir kornercinia1 tikslais sudaryta sutartis [9]. Šis esminis jos bruožas ne tik kelia vartoto'5 nepasitenkinimą, bet ir rodo, jog lizingas yra glaudžiai susijęs su ekonorn niais santykiais, todėl ekonomika, kaip mokslas, taip pat nagrinėja šia su" tartį, tik kitu aspektu, todėl lizingo sutarties atsiradimo istoriją teisininkai hp~ ekonomistai traktuoja skirtingai. Ekonominėje literatūroje teigiama, kad i; zingas turi tūkstantmetę istoriją - jis atsirado pirmųjų civilizacijų metu [6 554]. Tačiau manytina, kad ekonomistai dažnai lizingą mato visuose istori­niuose dokumentuose, kuriuose kalbama apie nuomą, be to, vadina lizingu bet kuriuos nuosavybės santykius, susijusius su daikto valdymu bet kuria bet ne nuosavybės teise [6, p. 555]. Tikėtina, kad taip atsitiko, nes neteisin­gai buvo suprantama lizingo esmė bei jo požymiai, skiriantys jį nuo kitu nuomos sutarčių. Teisininkų požiūriu lizingo sutartis atsirado JAV XIX a. vi­dury, o kitose Vakarų šalyse paplito XX a. viduryje. Lizingas išvertus iš anglų kalbos lease reiškia „imti ir duoti nuosavybę laikinam naudojimui" [7, p. 408]. Šis terminas paplito ir tapo tarptautinis, nors kai kuriose šalyse vartojami kitokie terminai: Prancūzijoje „kreditas-nuoma", Belgijoje „finansi­nės nuomos sutartis" [6, p. 557]. Nepaisant terminologijos skirtumų, lizingo esmė visose šalyse traktuojama vienodai. Taigi ir Lietuvoje įtvirtintas termi­nas atitinka tarptautinę praktiką, be to, vartojamas ir finansinės nuomos terminas. Istorikai lizingo paplitimą sieja su geležinkelio atsiradimu. Geležinkelio kompanija įsigydavo naudojimo reikmėms lokomotyvų, vagonų. Susiklostė praktika, kai finansinė kompanija perka įrangą ir duoda ja naudotis geležin­kelio kompanijai [6, p. 554]. Taigi pati istorija rodo, jog lizingo sutartis atsi­rado grynai komerciniu pagrindu, todėl ir dabar vartotina tik verslo tikslais. Vartotojai turės naudotis kitomis, pavyzdžiui, Vartojimo kredito sutartimi, be to, šia sutartimi yra siekiama apsaugoti patį vartotoją: „Vartojimo kredito ins­tituto atsiradimas labiausiai siejamas su būtinybe apsaugoti silpnesnės ša­lies teises ir teisėtus interesus" [4, p. 9]. Kiekviena priimta norma turi išgyventi tam tikrą laikotarpį, kol bus af ceptuota. Mūsų visuomenė taip pat turi priimti naujoves, nors pasaulyje jos yra jau nusistovėjusios. „Jeigu toks įstatymas daugeliu atveju nevykdomas, jeigu prieš jį protestuoja tam tikra visuomenės dalis, jeigu jis sukelia nKflaHCKoe npaeo (ll)l / flofl. pefl. E. A. CyxaHOBa. - MoCKea, 2003. 8, HYPERLINK http://www.lrinka.lt/leidinys/verslas. 9. www.ltu.lt/fakultetai.htmltPaskaitos] Contract ofLeasing and the New C/V/'/ Code Viktorija Diglytė Summary Not only law iš interested in contract of leasing, aš this contract iš connected with business. Economists are writing about it more practically. Lavvyers are interested in theoretica! side of contract, especially consolidation of leasing in the New civil code. Contract of leasing iš different from other types of lease, because it's created only for business aims; a simple consumer can't sign this kind of leasing. There are three people taking pa/t in the relations of leasing the person, who gives a lease, the fecipient and the third participant-seller. Būt they make two kinds of intract: sale-purchase contract and contract of leasing. The sale-purchase iš also a contract for the third person's benefit-it's a recipient of a the New civil code came into force every user could sign this kind contract, būt even now a lot of people and companies ūse this contract »ke it's written in the Civil code. Soon we should get out of this, because °st °f the world countries have the šame expression of contract

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!