Literatūrinio rašinio pastraipos seka: „Miesto reikšmė literatūroje“

1. Teiginiu pristatome 1 nagrinėjamos temos aspektą siedami su autoriumi (galima ir su kontekstu).
2. Paaiškiname remdamiesi kūrinio medžiaga pirmąjį sakinį, įrodome, kad jis teisingas (reikia pristatyti nagrinėjamą kūrinį, tačiau ne pasakoti viską, ką apie jį žinai, o atrinkti tai, kas tinka teiginiui). Tinka ir kūrinio kontekstas ar lyginimas su kitu kūriniu, jei tai padeda aptarti teminį aspektą. Šią dalį sudaro keli sakiniai.
XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos rašytojas Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ miestą vertino neigiamai. Kūrinyje iškyla sunki ir monotoniška lietuviško Rytų Prūsijos kaimo darbų ir kasdienio gyvenimo panorama. Tai, kad autoriui, išsilavinusiam Karaliaučiaus universitete mokslus baigusiam, septyniomis kalbomis eiliavusiam poetui, rūpi lietuvio valstiečio gyvenimas, turbūt lėmė paties K. Donelaičio žemdirbiška kilmė. Kita vertus, XVIII a. lietuvių padėtis Rytų Prūsijoje apgailėtina – plinta germanizacija ir nuo seno ten gyvenusių lietuvių kultūra sparčiai nyksta. o išnaudotojai svetimtaučiai (ypač vokiečiai) daugiausia atstovauja miesto gyvenimo būdui. Nenuostabu, kad į juos ir į jų miestietišką gyvenimo būdą žiūrima kritiškai, nepalankiai. Pirmoje poemos dalyje „Pavasario linksmybės“ satyriškai aprašomas vienas miestiečiu norinčių būti veikėjų – pasipūtėlis Diksas. Kurdamas jo paveikslą, pasakotojas pasitelkia pagrindines miesto žmonių ydas – pasipūtimą, perdėtą susirūpinimą savo išvaizda, drabužiais, žiūrėjimą į kitus paniekinamai, iš aukšto. Svarbus neigiamai miesto charakteristikai ir Plaučiūno kelionės į Karaliaučių epizodas „Vasaros darbų“ dalyje. Šis veikėjas pametęs savo dalgį nusidangina į miestą pirkti kito, bet žioplinėdamas mieste pamiršta kelionės tikslą ir prageria ne tik visus pasiimtus pinigus, bet dar ir arklį. Miestas čia atrodo kaip labai viliojanti, tačiau pragaištį valstiečiui nešanti vieta. Atsidūręs jame žmogus elgiasi kvailai ir stipriai nukenčia. Dikso ir Plaučiūno pavyzdžiai rodo, kad miestas šiame kūrinyje vertinamas visapusiškai neigiamai: ir kaip nemoralių, pasipūtusių žmonių pasaulis, ir kaip pavojinga vieta, kurioje žmogus paskatinamas elgtis kvailai ir dėl to pats nukenčia.
Literatūrinio rašinio pastraipa nagrinėjant J. Biliūno noveles „Vagis“, „Ubagas“, „Lazda“
Jono Biliūno novelių žmogaus jautrumas
5. Teiginiu pristatome 1 nagrinėjamos temos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!