Lietuvos pedagoginė mintis kultūros raidoje

Pedagoginė mintis Lietuvoje buvo gyva nuo pirmųjų mokyklų įstegimo. Pirmoji mokykla įkurta 1397m. Vilniuje. Lietuvos raštuose ji pasirodė gerokai vėliau- XVI a. kylant humanizmo idėjoms, plečiantis reformacijai. Įvairi spauda rašė apie visas tos krypties sroves ir jų atstovus. Ypač daug dėmesio susilaukė darbo mokyklos principai.
Pasak T. Bukauskienės rengiant pedagoginės minties apžvalgą susidurta su įvairiais sunkumais. Dėl šaltinių ir dokumentų trūkumo kai kurie laikotarpiai pateikti netolygiai. Didelis dėmesys krenta pedagoginės kultūros raidai ir keliamas klausimas: kokį tikimasi išugdyti žmogų, pilietį? Šis klausimas buvo gvildenamas ir XVI-XVII a. pirmoje pusėje Lietuvoje suklestėjus kultūrai. Kultūros pedagogika siekė giliai įsiskverbti į žmogaus formavimąsi, parodyti, kaip perimamos kultūros vertybės.
Istoriškai į pedagogiką Lietuvoje giliau pažvelgta sukūrus tautinę mokyklą. 1918-1940m. Lietuvos pedagoginė mintis naujojo auklėjimo teorijoms skyrė tikrai daug dėmesio. Čia atsispindėjo tautos požiūris į patį brangiausią turtą: vaikus, jų mokymą, auklėjimą, rengimą gyvenimui. Tada pasirodė J.Laužiko, S Šalkauskio, M.Mačernio, V. S. Vydūno, A.Maceinos ir kitų pedagoginės minties atstovų darbai, kurie pasižymėjo pedagoginės kultūros raidoje.
Visa filosofine ir pedagogine veikla, taip pat grožinės literatūros kūriniais ryškus Lietuvos kultūros pedagogikos atstovas Vydūnas teigė, kad, kurdamas kultūrą, žmogus ir pats tobulėja. Tobulėdamas jis pereina tris stadijas: žmogus sau, žmogus tautai ir žmogus pasauliui. Pasak S.Šalkauskio kultūros pedagogika neatskiriama nuo žmogaus sampratos, kuri visapusiškai ir plačiai aptarta jo filosofinėje ir pedagoginėje veikloje. Pedagogikos atstovas A.Maceina sukūrė savitą asmenybės ugdymo programą, kur teigė, kad visuomenės gyvenimą gali pakeisti dorovinis krikščioniškos asmenybės tobulinimas, kad būtent tokios orientacijos asmenybė gali nulemti krašto kultūrą ir jo likimą.
Aišku pedagoginė mintis neatskiriama nuo filosofijos ir bendrųjų kultūros problemų. Kultūros augimas susietas su tautos bei valstybės kūrybiniu pajėgumu. Tauta ir valstybė yra kultūros gėrybių kūrėja bei ugdytoja.
Nagrinėdama Lietuvos pedagoginės minties apžvalgą iškyla man įvairūs klausimai, kurių atsakymai manau padės labiau gilintis į liaudies pedagogiką, į istorinius šaltinius, į visą pedagoginį palikimą, praplės mūsų kultūros istorijos erdvę ir padės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!