Lietuvių vaikų lektūra 1918 – 1940

Anotacija: “Lietuvių vaikų lektūra. 1918 – 1940” – studijoje nagrinėjama istoriškai ir aktualiai svarbi bibliotekininkystės bei edukologijos sritis – lietuvių vaikų skaityba 1918 – 1940 m. Lietuvoje. Ji tiriama kompleksiškai. Aptariama pradžios mokyklų ir kitos vaikų bibliotekos, vaikų literatūra ir jos teorijos dalykai, vaikų skaitymo šaltiniai ir praktika, mokyklos bei šeimos sąveika. Ši knyga savo problematika ir pobūdžiu taip pat susijusi su knygotyra, lektologija, vaikų literatūra.
1918 – 1940m. Laikotarpio lietuvių mokyklos, vaikų mokymo ir auklėjimo, jų asmenybės ugdymo tikslai ir uždaviniai reikalavo, kad pedagogai, bibliotekininkai, rašytojai spręstų svarbią ir sudėtingą vaikų lektūros problemą.
Neigusieji ar pripažinusieji vaikų literatūrą kaip lektūros šaltinį laikėsi nusistatymo, kad vaikams pirmiausia ieškotina nacionalinėse bendrosios literatūros, ypač klasikos, palikime, iš jo atrinkus tai, kas atitinka vaiko amžių, jo ypatumus, suvokimą. Kiti kaip pagrindinį vaikų lektūros šaltinį rekomendavo tautosaką ir klasiką, apskritai geriausius grožinės literatūros kūrinius.
1920 – 1921 m. Rūpinantis, kaip apmalšinti vaikų skaitymo badą, siūlyta pirmiausia panaudoti bendrosios literatūros kūrinius ir ypač jų vertimus. Vac. Biržiška 1922 m. Pažymėjo, jog stingant vaikams skirtingų knygų, jas “dalinai gali atstoti ir suaugusiųjų labiau prieinama literatūra”. Tuo tarpu kiti autoriai ( Matas Grigonis) 1922 m. Teigė, kad vaikams skaityti netinka “ garsiųjų rašytojų raštų ištraukos”, nes jos paprastai esančios “ ne tik sunkios, bet ir neįdomios”. Tokiais motyvais remdamasis, šis autorius reikalavo vaikų lektūrą sudaryti iš specialiai jiems sukurtų ar net pačių vaikų kūrybą imituojančių skaitymų.
Taigi jau per pirmuosius kelerius metus pradėjo formuotis diskusija, iš kur imti vaikams skaitymų – iš specialiosios vaikų literatūros ar iš bendrosios literatūros aruodų? Brendo reikalas aiškintis, “ kas tai yra vaikų literatūra”. Taip tą klausimą bene pirmasis 1926 m. Iškėlė ir suformulavo P. Mašiotas. Jis per kelis kartus plačiai išdėstė savąją jos sampratą.
P. Mašiotui vaikų literatūra yra visa, kas “ skiriama, laikoma tinkama, prieinama vaikams skaityti” arba “plačia prasme paimtos literatūros tie kūriniai, kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!