Vaikų ir tėvų santykiai lietuvių literatūroje

Lietuvių literatūra yra viena didžiausių žmogaus vertybių atskleidėjų bei puoselėtojų. Pasitelkę tam tikram laikotarpiui būdingus bruožus rašytojai stengėsi išryškinti tuometinio žmogaus savybes, vertybes bei neretai atsigręžę į jį supančius asmenis, atskleidė jų tarpusavio santykius, leidžiančius formuotis ne tik skaitytojo mentalitetui, bet ir požiūriui į kitus žmones. Remiantis būtent šiais aspektais formavosi artimiausių žmonių paveikslai, atsiskleidė tėvų ir vaikų santykių subtilumas. Suvokdami kokią didelę galią žmogaus gyvenime turi šeima, lietuvių literatūros atstovai, tokie kaip: Šatrijos Ragana, Juozas Aputis ir Antanas Škėma įprasmino ją savo kūriniuose. Tam jie pasitelkė įvairiausias situacijas: nuo itin artimų ir meile pagrįstų šeimos santykių iki skausmingų vaikystės patirčių įtakos tolimesniam gyvenimui.
Visų pirma norėčiau pristatyti šeimos santykių vaidmenį Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Anksti netekusi artimųjų neoromantikė sukūrė kūrinį, kuriame atsiskleidžia ypač subtilus motinos ir dukters santykių pasaulis. Apysakoje „Sename dvare“ dėl lyriško kūrinio stiliaus, asmeninės rašytojos patirties bei sukuriamo pasakojimo intymumo jausmo, ryšys tarp mamatės ir jos dukters Irutės pavaizduojamas ypač šiltai, poetizuojamas ir idealizuojamas. Jis apysakoje tampa viena centrinių temų, kuriai rašytoja teikia pagrindinį dėmesį. Rašytoja, būdama puiki pedagogė, atskleidžia krikščioniškųjų vertybių ugdymo svarbą, auklėjimą, paremtą Biblijos mokymu. Mamatės dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo valia, to ji moko ir savo vaikus. Irusios ir mamatės santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu. Irutė negali nuo jos atsitraukti, yra labai prisirišusi, žavisi ja „Kaip puikiai, kaip puikiai groja mamatė! Pagros ką nors liūdna – ir ašaros nejučiomis ima riedėti iš akių, o širdį taip skauda. Pagros linksmai – ir ima noras šokti ir juoktis. Ir kaip ji myli muziką – ji viską užmiršta begrodama“. Irutė jaučia džiaugsmą būdama su mama, netgi bijo ją prarasti, nusiramina motinos apkabinta. Ji nepalieka motinos jai apžiūrint ligonius, dirbant buities darbus. Duktė neabejoja motinos požiūriu į žmonių tarpusavio santykius, tikėjimą, tautiškumą, gėrisi jos pasiaukojimu, nuoširdžiu požiūriu į kiekvieną žmogų, nepaisant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!