Lietuvių kalbos didaktikos raida iki 1940 metų

Didaktika - pedagogikos dalis – mokymo teorija.
Visais laikais buvo ieškoma geriausių būdų, ko mokyti, kaip mokyti. Tai aktualu ir šiandien. Literatūros analizė padės parodyti kokia buvo lietuvių kalbos didaktika iki 1940 metų, kokie vyko pokyčiai, kas buvo svarbiausia, kokie buvo to laikotarpio didaktikos pagrindiniai aspektai.
Šiame darbe taip pat bus bandoma atskleisti, kaip buvo rengiami pedagogai, su kokiais sunkumais jie susidurdavo, kokia buvo mokytojo profesinė kompetencija, ar tuometinė didaktika turi ryšį su dabartine, kuo jos skiriasi? Kas lėmė pagrindinius didaktikos pokyčius? Kokie buvo tų pokyčių rezultatai? Bus bandoma atskleisti, kokie uždaviniai ir tikslai buvo svarbiausi?
Pagrindinis tikslas – lietuvių kalbos didaktikos raidos iki 1940 metų analizė.
Didaktinės minties užuomazgos 1547 – 1940 metais
Žmonijos didaktinį mąstymą skatino gyvenimo keliami klausimai: ko mokyti, kodėl mokyti taip, o ne kitaip? Mintys, pažiūros, idėjos palaipsniui plėtojo ir mokymo teoriją.
Didaktinių idėjų pėdsakus Lietuvoje aptinkame archeologiniuose paminkluose – nuostabiuose taikomosios dailės kūriniuose, karalių, didikų, bažnyčių archyvuose. Didaktinis mąstymas pagyvėjo įsteigus pirmąsias bendrojo lavinimo mokyklas (pirmoji įsteigta Vilniuje 1397 metais), tačiau jį galima suvokti iš raštų, kuriuose nagrinėjami mokymo klausimai.
Jau pirmoje lietuviškoje knygoje tauta kviečiama mokytis iš knygų („imkiet mani ir skaitykiet“), reikalaujama įsisąmoninti, suprasti tai, kas skaitoma („ir skaitydami tatai permanykiet“). Be galo vertinama knyos reikšmė – šviesos šaltinis tautai, kuri jos seniai geidė. Tai buvo pirmasis didaktinis Mažvydo šauksmas.
Liuteroniškojo Karaliaučiaus universiteto auklėtinis Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, imasi įgyvendinti humanizmo idėją – mokyti tautą gimtąja kalba. Savo „Katekizme“ pasisako prieš viduramžiais taikytą kalimo ir muštro metodą, reikalauja neapsunkinti vaikų, kaip galima lengviau ir greičiau išmokyti silabizavimu, tam atlikti pratybas ir pereiti prie ištisinio teksto – katekizmo ir giesmių – skaitymo. Mokyti stropumo, klusnumo tėvams. Iš šios trumpos j patarimų apžvalgos matyti, kad M. Mažvydas kelia tokias mokymo idėjas:
• Mokymas turi būti prieinamas,
• Atitikti mokinio jėgas,
• Lavinti įgūdžius,
• Praktikuoti pratybas,
• Mokant skaitymo nuo varginančių pratybų greičiau pereiti prie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!