Lietuvių tradicijos, papročiai

Lietuvių tradicijos ir papročiai arba Lietuvių tradicinės šventės – Lietuvoje, lietuvių tarpe paplitę papročiai, susiję su tradiciniu metų ciklu, gamta, saulę, senovės tradicijomis bei kt.
Pati pirmoji šventė vadinama Adventu . Jis trunka nuo lapkričio 30 d. (Šv. Andriejaus) iki gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų). Advento metas kupinas paslaptingumo, netikrumo ir baimės. Pirmykštis žmogus per šį laikotarpį atlikdavo įvairias apeigas, tariamai turinčias garantuoti gerą derlių bei asmeninę žmonių laimę.
Rašytiniai XVI a. – XVII a. šaltiniai rodo, kad per trumpiausias metų dienas ir ilgiausias naktis mūsų proseniai daug meldėsi, bijojo įvairių draudimų, aukojo aukas žemės dievams Žemynėlei ir Žemėpačiui. Lietuviai atlikdavo pagoniškas apeigas, skirtas ūkio, gyvulių bei trobesių globėjui Žemėpačiui. Jam nuolat besikūrenančiame namų židinyje aukodavo vieno lizdo juodą ar baltą, bet ne raudoną (ši spalva simbolizavo gaisrą) gaidį ir vištą, o žemės deivės Žemynėlės garbei atlikdavo žemynėliavimo ir palabinėjimo apeigas.
Kūčioms gamindavo 12 ar 13 patiekalų, tai greičiausiai simbolizavo 12-a ar 13-a mėnesių metuose, skaičiuojamus pagal mėnulį.
Po Kūčių išaušdavo Kalėdų rytas (gruodžio 25 d.). Žiloje senovėje, ta diena buvo laikoma saulės bei augmenijos dievo gimimo diena. Mūsų protėviai šią dieną keldavosi ankstų rytą, pirmiausiai apžiūrėdavo kūčių stalą ar nėra vėlių buvimo pėdsakų. Nuimtą nuo stalo šieną išdalindavo gyvuliams. Buvo tikima, kad kuo anksčiau pašersi gyvulius, tuo greičiau nudirbsi laukų darbus. Kalėdų stalas būdavo gausus valgių, o pagrindiniai patiekalai buvo šerniena arba kiauliena. Žemaitijoje ant stalo dėdavo šiupinį su kyšančia dubens viduryje kiaulės uodega. Labai didelė magiška jėga buvo priskiriama sveikinimams bei linkėjimams. Jie buvo laikomi savotiškais užkalbėjimais, turinčiais neabejotinai išsipildyti. Buvo linkima gero derliaus, daug gyvulių, artojams sveikatos. Linkėjimus sakydavo persirengėliai, kuriuos vadino „Kalėdų seniu“ ar „Kalėda“. Žmogus apsirengdavo išvirkščiais kailiniais, susijuosdavo rankšluosčiu, prisilipdydavo linų barzdą, ant nugaros prisitaisydavo kuprą, paimdavo krepšį, lazdą, ir eidavo iš vieno kaimo į kitą. Sveikindavo, linkėdavo, giedodavo giesmes, juokaudavo, šokdavo su vaikais, dalydavo riešutus, o jį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!