Lietuvių tradicijos ir papročiai

Lietuvių tradicijos ir papročiai arba Lietuvių tradicinės šventės – Lietuvoje, lietuvių tarpe paplitę papročiai, susiję su tradiciniu metų ciklu.
• antros - susijusios su lauko darbų pradžia ir pabaiga – Agrarinės.
Agrarinių švenčių papročiai atsirado dėl žmones supančios gamtos dėsnių religinės svarbos, periodiško metų laikų keitimosi (žiemą keičia pavasaris – saulės sugrįžimas; pavasarį vasara – žemės darbai, sėja; vasarą ruduo – derliaus nuėmimas; rudenį žiema – atsisveikinimas su saule), o su jais ir darbo sezonai. Baigiantis vienam darbui prasidėdavo kitas: pirmas vagos išarimas, gyvulių išgynimas į laukus, pirmojo javo pasėjimas, šieno suvežimas, rugiapjūtė, derliaus nuėmimas ir t. t. Žemdirbiai tokiom progom ruošdavo iškilmingas šventes, per kurias atlikdavo įvairias apeigas. Per šias šventes buvo sukurtas įvairus, turtingas bei sudėtingas menas, kuris išsivystė iš žmonių filosofinio supratimo.
• totemai,
• demonai,
• augalijos bei gyvūnijos šeimininkai.
Šioms būtybėms buvo aukojamos aukos, kurios turėjo garantuoti gerą derlių, bei apsaugoti namus, gyvulius. Taip pat buvo kuriamos įvairios kaukės ir kostiumai, kurie turėjo būti labai baisūs, kad išgąsdintų įvairias piktas dvasias, raganas, šmėklas, nes pirmykščio žmogaus manymu tai apsaugojo namus, derlių, gyvulius ir juo pačius nuo blogybių.
Sezonų kaitos ir apeigų datos buvo netikslios, tad senovės žmonės sukūrė sąlygas atsirasti kalendoriui, kuris ryškesnius bruožus įgavo su žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtra. Pirmiausia buvo sukurtas mėnulio kalendorius, kurio metai susidėjo iš 12 ar 13 mėnesių, tačiau jis nesutapo su žemės darbais ir kalendorinėmis šventėmis. Darbo sezonų laiką žmonės nustatydavo stebėdami dangaus kūnų judėjimą, augmenijos mirimą bei atgimimą, paukščių atskridimą ir išskridimą.
XIX a. – XX a. kalendorinių švenčių žemdirbio kalendoriuje pagrindinės išskiriamos šios:
• Kalėdos,
• Užgavėnės,
• Jurginės,
• Velykos,
• Sekminės,
• Joninės,
• Žolinė,
• Vėlinės.
Šnekamojoje kalboje jos vadinamos didžiosiomis arba metinėmis šventėmis. Dauguma šių švenčių turi pastovias dienas, išskyrus Velykas, kurių data kilnojama, o nuo šios šventės datos priklauso Užgavėnių ir Sekminių data.
Šaltiniuose pastebimas agrarinių ir kalendorinių švenčių, per kurias labai buvo gerbiamos protėvių dvasios, tarpusavio ryšys. Iš to...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!