• Pakartosime lietuvių literatūros kursą chronologine tvarka.
• Susisteminsime autorių kūrybos būdingus bruožus.
• Gilinsime kūrinio analizės įgūdžius.
• 6 pasakėčios : „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudikis jomarkininks“,„Šuo didgalvis“, „ Pasaka apie šūdvabalį“, „Vilks provininks“, „Aužuols gyrpelnys“. Poema „Metai“.
• Pirmasis didesnės apimties lietuvių grožinės literatūros kūrinys. Didaktinė epinė poema, parašyta hegzametru. (Išleista 1818. Mažoji Lietuva).
• Tema: Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas keičiantis metų laikams ir su jais pasikartojantys darbai, santykiais su ponais ir kitataučiais.
• Problemos: kokia žmogaus buvimo pasaulyje prasmė, kaip reikia gyventi ir elgtis Dievo sukurtame pasaulyje.
• Stiliaus savitumas: veikėjai – Vyžlaukio kaimo „viežlybi“ ir „nenaudėliai“ būrai, juos skriaudžiantys ponai. Sodri, turtinga, vaizdinga kalba: vaizdingi veiksmažodžiai, hiperbolės, palyginimai.
Kūriniai parašyti hegzametru. Svarbiausias jo kūrybos faktorius – tikrovė.
• Kūriniai parašyti hegzametru. Svarbiausias jo kūrybos faktorius – tikrovė.
• Pasakotojas tipiškas epiniam pasakojimui – jis žvelgia iš šalies. Paralelė tarp gamtos ir žmogaus gyvenimo. Didaktizmas.
• Baroko ženklai : grubūs posakiai, vulgarūs žodžiai, požiūris į Dievą, kaip į sutvėrėją, kaip duotybę (mes turime elgtis taip, kaip sutverta). Klasicizmo ženklai: keturių metų laikų forma, didaktiškumas. Švietimo epochos ženklai: lietuviškų tradicijų gynimas, noras pamokyti, paaiškinti, patarti, kaip ūkininkauti ir tvarkyti gyvenimą, sveiko proto tradicija, darbštumo iškėlimas.
• Stiliai: realizmas, didaktizmas (racionalizmas).
• Vaizdavimo objektas: XVIII a. būrų gyvenimas, jų darbai, buitis, papročiai, tradicijos, tarpusavio santykiai, santykiai su ponais, su kitataučiais.
Romantizmas Antanas Baranauskas (1835– 1902)
• „Anykščių šilelis“. Poema. (Parašyta 1858-1859, kad įrodytų lietuvių kalbos grožį)
• Tema: Lietuvos gamtos grožis.
• Problemos: Lietuvos gamtos grožio nykimas.
• Stiliaus savitumas: gamtos grožio poetizavimas, dabarties ir praeities priešprieša, kontrastas. Miškas lyginamas su lietuvio būdu, Anykščių šilelio likimas tarsi visos Lietuvos likimo metafora. Žvilgsnis į šilelį – nuo apačios į viršų, garsai – nuo pumpuro skleidimosi iki triukšmo.
Realizmas. Žemaitė (1845–1921).
• Apsakymai (ciklas „Laimė nutekėjimo“. Žymiausi apsakymai: „Marti“, „Petras Kurmelis“.)
• Temos: XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos valstiečių gyvenimas, jų buitis, papročiai, šeimos gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai.
• Problemos:...
Šį darbą sudaro 6760 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!