Lietuvių laisvės supratimas didžiųjų kunigaikščių laiškuose

pokyčių. Laisvė tampa kiekvienos tautos noras, kuris gali iš pagrindų keisti jos likimą.
lietuvių laisvės supratimą didžiųjų kunigaikščių laiškuose.
gyvenimą tolerantiškoje šalyje. Nors Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išliko pagoniška
Gedimino valdymo laikais, tačiau Gediminas buvo vienas iš tų valdovų, kurie siekė užmegzti
taikius, diplomatiškus santykius su krikščioniškuoju pasauliu, sukurti stabilią ir draugišką
politiką tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir krikščioniškų šalių bei su priešiškais
Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais. Gediminas savo laiškuose įvairiems Europos kraštams
akcentuoja tikėjimo laisvę – jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus gali praktikuoti savo
tikėjimą, tačiau pastebi, kad Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai trukdo užmegzti tvirtus
santykius su krikščionišku pasauliu ir priimti krikščionybę. Pasak Gedimino, pirmasis
Lietuvos karalius Mindaugas buvo atsivertęs į krikščionių tikėjimą, bet dėl nesutarimų su
Rygos vyskupija ir Vokiečių ordinais bei dėl sumaišties šalis atmetė krikščionybę. Gediminas
pabrėžė, kad nori išsaugoti šalies nepriklausomybę nuo dviejų aršių politinių jėgų –
Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų, kurie sieke ne tiek apkrikštyti Lietuvą, kiek ją pavergti
kaip ir kaimyninių baltų tautų žemes. Siekdamas įrodyti savo toleranciją, jis pabrėžė, kad
pastatė dvi bažnyčias krikščionims – vieną Vilniuje, kitą Naugarduke, bet pastarąją sudegino
Kryžiuočių ordinas. Jo manymu, ordinai naikina religiją, o ne ją įtvirtina. Gediminas kviečia
krikščionių dvasininkus ir vienuolius, kad jie įsikurtų LDK žemėse ir laisvai išpažintų savo
tikėjimą. Laiškuose teigiama, „trokštame susikviesti vyskupus, kunigus, vienuolius, išskyrus
tuos, kurie savo vienuolynus parduoda ir rengia kunigams mirti; norime bažnytine teisę ginti,
gerbti dvasininkus ir Dievo garbinimą pagausinti. Todėl prašome, kad jūs miestuose,
dvaruose ir kaimuose, kur kam nors iš jūsų pasitaikytų pamokslauti, tai žmonėms
praneštumėte“. Gediminas taip pat prašė paskirti po keturis brolius, mokančius lenkiškai,
žiemgališkai ir prūsiškai, kad jie skleistų naująjį krikščionių tikėjimą taikiu būdu. Jis kviečia
pirklius, kalvius, valstiečius, kurpius, kailiadirbius, malūnininkus, smuklininkus, amatininkus
ir jiems suteikė žemę, pirkliams nebuvo skiriami mokesčiai, muitas. Norima „stiprinti taiką,
brolybę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi.“Taigi,
Gedimino valdymo laikotarpiu svarbiausia buvo tikėjimo laisvė, kurią jis pabrėžė kviesdamas
krikščionius dvasininkus vykdyti svarbią švietėjišką veiklą.
Didysis kunigaikštis Vytautas laisvę pabrėžė kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!