Lietuvių dramaturgija kol kas nėra išgarsėjusi tarptautiniu metu. Nė vienas lietuvių dramaturgas dar neįgijo tokios šlovės, kuri prilygtų norvegų H. Ibsenui, švedui A. Strindbergui, belgui M. Meterlinkui ar net mūsų kaimynui latviui J. Rainiui.
Po Pirmojo pasaulinio karo gimęs profesionalusis lietuvių teatras, galima sakyti, iš naujo pagal savo skonį ir poreikius ima formuoti originalių pjesių repertuarą, net su tam tikru nepasitikėjimu žiūrėdamas į „literatūrinę“ dramaturgiją, einančią savo keliais. Tikroji dramos kūrinio vertė atsiskleidžia tiktai scenoje, - tvirtinama kone kiekviename literatūros teorijos vadovėlyje. Tačiau, pasak Jono Lankučio, nemaža dalis netgi žymių lietuvių dramos veikalų dar neišvydo rampos šviesos. Gana daud pastatymų buvo nevykę arba vidutiniški, neatskleidė visų dramos kūrinio galimybių.
Vien kiekybės atžvilgiu lietuvių dramaturgija yra gana stambus tyrinėjimo objektas. Stambesniųjų pjesių jau galima priskaičiuoti virš septynių šimtų.
Juozas Grušas laikomas tragiškos pasaulėjautos menininku. Jo pirmas platesnio atgarsio susilaukęs veikalas „Herkus Mantas“ (1957) buvo sutiktas kaip atgimstančio tragedijos žanro šviesulys. Ne kiekvienas J. Grušo veikalas yra tragedija, tačiau jis, net ir vaizduodamas melodramiškas moralinių krizių situacijas ar piešdamas didaktiškas teisybės ieškotojų figūras, suvokia tikrovę kaip tragikas, kuris filosofiškai regi pasibaisėtinas blogio apraiškas ir iki skausmo ilgisi nepasiekiamų gėrio viršūnių.
Jau rašydamas pirmąją savo pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1944), J. Grušas mėgino į tikrovę žvelgti tragiko akimis. Kitose pokario metais parašytose buitinėse pjesėse („Dūmai“, „Ugnis“, „Vedybų sukaktis“, „Nenuorama žmona“) J. Grušas tenkinosi daugiausia didaktinėmis konfliktų konstrukcijomis. Čia kai kur paliesti skaudūs žmonių likimo momentai, nubrėžti valingų žmonių charakteriai, bet jų išgyvenimai nepakyla virš kasdienybės lygmens.
XX a. tikrovę kaip tragiškų žmonijos konfliktų areną J. Grušas pradėjo vaizduoti septintojo dešimtmečio pradžioje. „Herkaus Manto“ sėkmės paskatintas, dramaturgas parašė veikalą apie atominio karo grėsmę, lemtingą mokslo žmonių...
Šį darbą sudaro 556 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!