Lidl įmonės įvaizdžio formavimas ir vartotojų požiūris

ĮVADAS Temos naujumas ir aktualumas. Įvaizdį yra priimta laikyti neatsiejama kiekvienos įmonės dalimi. Geras įmonės įvaizdis yra reikalingas tam, kad būtų pasiekta ilgalaikė bei stabili verslo sėkmė. I. Dagytė (2004) teigia, kad įmonės įvaizdis turėtų būti kuriamas greičiau, nei konkurentų. Rinkoje veikia daug įmonių, kurių teikiamos paslaugos yra panašios ar net identiškos, tačiau kiekviena įmonė siekia išsiskirti iš kitų, kad klientai pasirinktų būtent ją, o ne jos konkurentę. Šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka teigiamam įmonės įvaizdžiui, kuriuo pastaruoju metu domisi įvairių sričių specialitai. Įvaizdžio formavimasis vyksta nepriklausomai nuo to ar įmonė to siekia. Šiame darbe bus analizuojami Lidl įvaizdžio formavimo elementai, o atlikus tyrimą bus įvertintas jos įvaizdis. Šis tyrimas yra naujas, kadangi tiriama ne tik Lidl klientų, bet darbuotojų nuomonė apie Lidl įvaizdį. Tyrimo problema. Suformuotas teigiamas ir visuomenei priimtinas įvaizdis duoda gerų rezultatų, kuomet įmonė plečia savo veiklą. Įmonės teigiamas įvaizdis yra sunkiai suformuojamas, kadangi įvaizdis yra kintantis, o ne statiškas reiškinys. Kad sukurti įmonės įvaizdžio gerinimo strategiją, turi būti atliekami įvairūs socialiniai tyrimai. Lidl niekada nėra atlikusi tyrimo apie savo įvaizdį. Taigi, problema yra keliama probleminiais klausimais: kaip yra vertinamas Lidl įvaizdis? kokie yra pagrindiniai Lidl įvaizdį formuojantys veiksniai? kokios yra Lidl įvaizdžio silpnybės ir stiprybės? Tyrimo objektas. Lidl personalo ir klientų nuomonė apie studijos įvaizdį. Darbo tikslas. Atlikti Lidl įvaizdžio formavimo analizę ir įvaizdžio vertinimą. Tyrimo tikslui pasiekti yra keliami uždaviniai: 1. Pateikti Lidl įvaizdžio samprata ir analizuoti jo svarbą; 2. Pateikti įmonės įvaizdžio formavimo/vertinimoError: Reference source not found 3. Atlikti Error: Reference source not found analizę; 4. Error: Reference source not found Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; sisteminimas ir lyginimas; anketinė apklausa; duomenų apdorojimas taikant MS Exel programą, Lidl duomenų analizė; tyrimo rezultatų analizė ir interpretavimas. Praktinė darbo reikšmė. Surinktą teorinę ir praktinę medžiagą galima panaudoti Lidl įvaizdžio gerinimui, kadangi atlikto tyrimo dėka paaiškėjo Lidl įvaizdžio silpnybės. Apibendrinus klientų ir darbuotojų nuomones, buvo pateiktos rekomendacijos studijos vadovybei, kuri turi priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius gerinti įvaizdį. Darbe pateikta metodika gali naudotis ir kitos įmonės, kurios nori įvertinti savo įvaizdį, išsiaiškinti kuriems įvaizdžio aspektams reikalingas didžiausias dėmesys. Darbe demonstruojami studijų rezultatai: socialinių mokslų žinių taikymas; vadybos žinių taikymas; klientų pozityvių nuostatų formavimas; priemonių taikymas, kuriant pozityvius santykius su įmonės klientais, darbuotojais. 1. Lidl įMONĖS ĮVAIZDŽIO FORMAVIMO ANALIZĖ 1.1. Lidl įvaizdžio samprata ir jo svarba Labai svarbiu Lidl strateginiu uždaviniu yra priimta laikyti tinkamą įmonių įvaizdžio valdymą ir vartotojų lūkesčių atitikimą. Šiuolaikinių įmonių įvaizdžio valdymą ir formavimą galima vadinti tik mokslu, bet ir menu. Įvaizdžio sampratą nagrinėja įvairių mokslo sričių specialistai ir mokslininkai. Jie pateikia skirtingas įmonių ir jų teikiamų paslaugų įvaizdžio sampratas. Dažniausiai aptinkami įmonių įvaizdžio apibrėžimai yra pateikiami 1.1 lentelėje. 1.1. lentelė. Įmonių įvaizdžio apibrėžimai Autoriai Apibrėžimas J.P.Fatt; M.Wei; S.Yuen; W.Suan (2000) Įmonės įvaizdis – kaip kontaktinių auditorijų nariai supranta įmonės veiklą, veiksmus ir laimėjimus. C.Flavian, M.Guinaliu, E.Torres (2005), A.Chattananon, M.Lawley (2007) Įmonės įvaizdis – kaip suinteresuotos šalys supranta įmonę. Šis supratimas nustatomas, remiantis kontroliuojamais ir nekontroliuojamais informacijos šaltiniais. L.M.Barnett; J.Jermier; B.A.Lafferty (2006) Įmonės įvaizdis – kokius įspūdžius susidaro išoriniai ir vidiniai stebėtojai apie charakteringus įmonės simbolius. B.Čereška (2004) Įmonės įvaizdis gali būti laikomas emociniu prekės ar paslaugos suvokimų S.Krasauskaitė (2004) Įmonės įvaizdį priimta laikyti bendrą ir vientisą įvairių grupių suvokimą, supratimą apie įmonę ir jos vykdomą veiklą. Tai vartotojų nuomonės, požiūriai bei vaizdiniai apie įmonę. E.Kaušikas (2006) Įmonės įvaizdį priimta laikyti emociniu tam tikro objekto suvokimu. V.Pranulis; A.Pajuodis; S.Urbonavičius, R.Virvilaitė (2000) Šie autoriai įmonės įvaizdžiu laiko visuomenėje atsispindintį įmonės identitetą ir jo vertinimą. D. Veljoković ir D. Petrović (2011) Šie autoriai įmonės įvaizdžiu laiko rezultatą viso to, ką daro įmonė S. Lakačauskaitė (2012) Įmonės įvaizdžiu priimta laikyti įmonės ir jos teikiamų paslaugų suvokimą visuomenėje R. Matkevičienė (2005) Autorė teigia, kad įmonės įvaizdžiu reikia laikyti pačios įmonės, o ne jos teikiamų paslaugų įvaizdį. Jį formuoja įvairios sudedamosios dalys. Prie pastarųjų galima priskirti įmonės istoriją, įmonės finansinės veiklos rodiklius ir stabilumą, paslaugų kokybę, reputaciją, socialinę atsakomybę. Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis Fatt, J.P., Wei, M., Yuen, S., Suan, W. (2005); Flavian, C., Guinaliu, M., Torres, E. (2005); Chattananon, A., Lawley, M. (2007); Barnett, L.M., Jermier, J., Lafferty, B.A. (2006); Čereška, B. (2004); Krasauskaitė, S. (2004); Kaušikas, E. (2006); Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S., Virvilaitė, R. (2000); Veljoković, D., Petrović, D. (2011); Lakačauskaitė, S. (2012); Matkevičienė, R. (2005) Ankstesni ir dabartiniai įmonės pranešimai apie save sukuria įmonės įvaizdį. Jis sukuriamas komunikacijos proceso metu ir gali ateityje keistis. Pasak didžiojo senovės graikų mąstytojo ir filosofo Aristotelio, įvaizdį galima laikyti stipriausiu įtikinimo įrankiu. Anot jo, skiriamos trys pagrindinės labiausiai vertinamos charakteristikos, svarbios įvaizdžio sukūrimui: žinios ir patirtis, patikimumas bei orientacija į auditoriją. Labai svarbia charakteristika jis laiko trečiąją. Orientacija į auditoriją šiuo metu yra perfrazuojama į platesnę sąvoką – ryšiai su visuomene. Jie gali pasireikšti įvairiais būdais. Prie jų priskiriami: reklama, kitos rinkodaros komunikacijos formos, korporacinė komunikacija, ryšiai su žiniasklaida, organizacinė elgsena, žmogiškieji ištekliai ir t.t. (Kaušikas, 2006). Įmonės įvaizdžiu galima laikyti subjektyvias nuomones apie įmonę. Kitaip tariant, įvaizdžiu galima vadinti sąmoningą ar nesąmoningą įsivaizdavimą apie įmonę, sukurtą remiantis tam tikrais požymiais. Vartotojų elgesys, emocijos ne visada stipriai veikiamos objektyvaus ir atitinkančio realybę vaizdinio, todėl įvaizdžio reikšmė yra labai didelė (Mamedaitytės, 2003). Akm ir Demirel (2011) nuomone, įmonės įvaizdžiu galima vadinti vartotojų interpretacijos rezultatą, kurį nulemia įmonės skleidžiami ženklai. Įmonės įvaizdis tai reikšmės, dėl kurių atsiranda įmonės žinomumas visuomenėje. Jos siejasi su daugybę dalykų, prie kurių galima priskirti įsitikinimus, suvokimą, jausmus, įspūdžius, kurie yra sukeliami įmonės. Įmonės įvaizdį galima suvokti kaip įmonės išskirtinumą, kuris yra nulemtas įmonės elgesio, veiklos, darbuotojų ir t.t. (Baubkutė, 2010). Pasak O. Dauginskienės (2007), skiriamos dvi įmonės įvaizdžio apibrėžimų kategorijos: 1. įvaizdis laikomas kognityvinio proceso rezultatu, t.y. įvaizdį galima sieti su vartotojų patiriamais pojūčiais, o šią sąvoką sudaro vertinimai, jausmai, nuostatos; 2. įvaizdis laikomas komunikacinio proceso rezultatu. Šiuo atveju komunikacija yra pagrindinė įvaizdžio formavimo priemonė. D.Veljkovič ir D.Petrovič (2011) įmonės įvaizdį vadina rezultatu to, ką įmonė daro, kuomet norima išsiskirti iš konkurentų. Jis gali atsispindi įmonės teikiamose paslaugose, įmonės elgesyje ir požiūryje, verslo ryšiuose. Įmonės įvaizdį S. Urbonavičius (2000) ir I. Dagytė (2004) laiko abstrakčia visuomenės nuomone apie įmonę. Įmonės įvaizdis yra vertinamas skirtingai, priklausomai nuo to, kokia auditorija įvaizdį vertina. N. Nguyen ir G. LeBlanc (2001) teigia, kad įmonės įvaizdį sudarantys veiksniai kyla iš vartotojų atsiminimų. Prie jų galima priskirti pavadinimą, tradicijas, valdymo psichologiją, paslaugų įvairovę ir t.t. M. Hatch ir kt. (2003) atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad įmonės įvaizdį sudaro darbuotojų klientų, akcininkų, žiniasklaidos ir kt. nuomonė. J.M. Pina ir kt. (2006) teigia, kad objektyvus įvaizdžio įvertinimas yra sunkiai įmanomas dėl įvaizdžio sąvokos intuityvumo ir subjektyvumo. K.L. Keller (2006) nuomone, įvaizdžiu galima įvertinti paslaugų savybes, naudą, įmonės patikimumą, darbuotojų ir klientų santykių kultūrą. Pasak K.L. Keller (2006), išskiriami trys aspektai į kuriuos galima dalinti įvaizdį: paslaugų įvaizdis, orientuotas į vartotojus įvaizdis, įmonės reputacija (Rahman, 2012). Įmonės siekia būti patrauklios, todėl stengiasi, kad jų sukurtas įvaizdis būtų teigiamas. Teigiama, kad įmonės įvaizdis atlieka antraeilį vaidmenį, kuomet vartotojai renkasi paslaugas. Įmonės ir paslaugų įvaizdžio dėka yra pritraukiami ir išlaikomi vartotojai (Lovelock, 2007). Rinkoje vis labiau juntama konkurencija tarp įmonių. Jos pradeda suvokti įvaizdžio svarbą ir stengiasi pačios arba pasitelkdamos profesionalus suformuoti teigiamą įvazdį. Tokiu būdu siekiama stabilumo rinkoje. Įmonės pamažu pradeda suvokti, kad materialusis turtas, jo kūrimas nėra pats svarbiausias. Jos turi didinti investicijas į nematerialųjį turtą, t.y. reputaciją, įvaizdį, darbuotojų mokymus, žinias, kompetenciją, paslaugos ženklo stiprinimą ir t.t. Nematerialusis turtas daro didelę įtaką įmonių konkurenciniam pranašumui ir įmonių verslo plėtrai. Įmonės įvaizdis yra priskiriamas prie įmonės nematerialiojo turto. Jo dėka yra keliama įmonės vertė, kadangi vartotojai sužino, koks yra įmonės patikimumas, paslaugų kokybė ir kitos teigiamos savybės (Daugirdas, 2006). Įmonės įvaizdį galima laikyti savotiška apsauga nuo konkurentų, kuomet rinkoje pasirodo tokio pat pavadinimo prekės ar paslaugos. Stipraus įmonės įvaizdžio dėka yra užtikrinama lengvesnė prieiga prie įvairių išteklių. Teigiamą įvaizdį turinti įmonė juos palankesnėmis sąlygomis“ (Krasauskaitė, 2004). V. Daugirdas (2006), S. Krasauskaitė (2004) teigia, kad geras organizacijos įvaizdis yra svarbi sąlyga, kad būtų pasiekta stabili ir ilgalaikė verslo sėkmė. Jo dėka taip pat pritraukiami nauji klientai, partneriai; skatinami pardavimai bei didinama pardavimų apimtis; padidinamos įmonės galimybės pasinaudoti įvairiais finansavimo šaltiniais ir t.t. Tokiu būdu skatinama įmonės dinamiška plėtra. Įmonės įvaizdžio kūrimas yra sudėtingas ir labai svarbus procesas įmonėje. Įmonės kurdamos įvaizdį daro įvairias klaidas. Viena iš didžiausių klaidų yra ta, kad dėmesys sutelkiamas į tokius dalykus, kaip simboliai, firminis stilius. Įmonės užmiršta, kad įvaizdį kurti pradėti reikia nuo idėjos kūrimo. Sėkmingam įmonės įvaizdžio kūrimui reikalingos nemažos lėšos, darbas bei investicijos. Visa tai palaipsniui atsiperka, kadangi dėl gero įmonės įvaizdžio padidėja pelnas, paslaugų teikimo našumas. Įvaizdžio dėka yra efektyviai įgyvendinami iškelti tikslai, užtikrinamas įmonės konkurencingumas. Kad būtų pasiektas norimas rezultatas, įmonės samdo specialistus, agentūras, kurios kuria įvaizdį. Taigi, organizacijos įvaizdžio valdymą, kūrimą ir tobulinimą galima vadinti vienu iš marketingo ir strateginio valdymo tikslu. Šiuo metu įmonės pirmenybę teikia visos įmonės įvaizdžio formavimui, o ne atskirų paslaugų įvaizdžiui (Silber, Kreany, 2010). R. K. Yoe ir M. A. Youssef (2010) taip pat teigia, kad įvaizdis turi labai didelę reikšmę visoms įmonėms. Santykių su vartotojais, prekės ženklo, įmonės finansinės padėties ir kitų elementų dėka yra kuriamas visuomenės požiūris į įmonę. Įvaizdžio formavimui turi įtakos daugelis dalykų. Prie jų galima priskirti darbuotojus, išorines įtakos grupes, įmonės patirtą praktiką bei jos turimas savybes: turimą asmeninę patirtį, tarpasmeninę komunikaciją, žiniasklaidą. Tinkamai sukurto įvaizdžio dėka yra skatinamas visuomenės palankumas, kuris vėliau perauga į pasitikėjimą įmone, taip pat lemia vartotojų vertinimus ir įmonės pasirinkimą. Akm, E ir Demirel, Y. (2011) tvirtą įmonės reputaciją ir gerą įvaizdį laiko svarbiais veiksniais sėkmės ir nesėkmės pagrindui. Teigiama, kad geras įmonės įvaizdis suteikia įmonei konkurencinį pranašumą globalioje rinkoje. Įmonės reputaciją ir įvaizdį priimta laikyti labai svarbiu veiksniu, kodėl vartotojai renkasi būtent tos, o ne kitos įmonės paslaugas. Dėl blogų įmonės darbų vartotojai gali atsisakyti įmonės teikiamų paslaugų. Įvaizdis yra formuojamas pačios įmonės, o reputacija yra tai, ką prisimena apie įmonę vartotojai (Gintautė, 2010). Matkevičienė, R. (2005) teigia, kad yra didelė bendro teigiamo įmonės įvaizdžio įtaka įmonės sėkmei. Įvaizdis gali būti aiškus, miglotas, teigiamas, neutralus ar netgi neigiamas. Dėl tinkamo įvaizdžio įmonė atrodo patraukli, todėl šį įvaizdį stengiamasi puoselėti ir saugoti. Dėl neigiamo įvaizdžio sumažėja įmonės sugebėjimas plėtoti verslą ir netgi kyla grėsmė įmonės išlikimui. Kiekviena įmonė siekia ilgai gyvuoti rinkoje ir būti patraukli vartotojams. Tam yra reikalinga gera darbuotojų komanda, reikalingi geri verslo partneriai, lojalūs klientai. Be visų šių dalykų įmonė privalo susikurti įvaizdį rinkoje. Įmonės įvaizdžio formavimo metu gali atsirasti įvairių problemų (Glazdauskienės, 2005). 1.2 lentelė. Įmonės įvaizdžio formavimo metu kylantys pavojai Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis I. Glazauskiene, (2005). Palankių santykių su visuomene kūrimui ir išsaugojimui, įmonės reputacijos stiprinimui, didelę reikšmę turi teigiamo įmonės įvaizdžio kūrimas. Žmonių, net ir neturinčių informacijos apie įmonę, pasąmonėje yra sukuriamas asmeninis subjektyvus įspūdis apie įmonę, kaip apie didelę ar mažą įmonę, konservatyvią įmonę arba šiuolaikišką įmonę ir pan. Įvaizdžio poveikį priimta laikyti nukreiptu įvairiomis kryptimis, atitinkančiomis įmonės keliamus tikslus. Prie jų galima priskirti strateginę poziciją, didesnį prasiskverbimą į rinką, galimybę prieiti prie žemesnių kainų ir kt. Pagrindine įvaizdžio poveikio kryptimi yra laikoma rinka, kurioje įmonė veikia. Sumaniai sukurto įmonės įvaizdžio dėka yra aktyvinami vartotojai ir kituose paslaugų pardavimo etapuose yra reikalingos mažesnės pastangos, kad parduoti paslaugas. Tačiau įmonės įvaizdis yra nepastovus, jis laikui bėgant gali keistis (Vitkienė, 2008). Įmonės teigiamas įvaizdis padeda pritraukti vartotojus, padeda sudaryti palankią visuomenės ir įmonėje dirbančių darbuotojų nuomonę apie ją. Taip pat įgyjami įvairūs pranašumai: (Daugirdas, 2006): įmonei suteikiamos tam tikros rinkos galios, kadangi sumažinamas vartotojų jautrumas paslaugų kainoms; sumažinamas prekių pakeičiamumo efektas, įmonė apsaugoma nuo konkurentų atakų ir sustiprinamos įmonės pozicijos; palengvinamas įvairų išteklių pasiekiamumas; padidinama įmonės rinkos vertė; užtikrinama įmonės dinamiška rinkos plėtra ir ilgalaikių tikslų pasiekimas. Lidl skiria dideles lėšas, kad susikurtų teigiamą įvaizdį. Tačiau įvaizdį žmonės dažnai supranta ribotai – kaip išvaizdą, išskirtinį elgesį ar įspūdingą įmonės reklamą. Tačiau teigiamą Lidl įvaizdį negalima laikyti atsitiktiniu, jį reikia kurti, pasiekti, o kartu ir valdyti. Lidl įvaizdį sudaro įvairūs veiksniai arba elementai, pagal kuriuos įmonė išsiskiria iš konkurentų. Prie įmonės įvaizdžio elementų galima priskirti (Jazdauskaitė, 2004): pelningumą, stabilumą, atsiperkamumą, kokybę, inovacijas, technologijas, veiklos įvairovę, verslo aplinką, patikimumą, vartotojų poreikius, tarptautiškumą, įmonės valdymą, bendrą reputaciją, darbo klimatą, bendruomeninę veiklą, socialinę atsakomybę ir t.t. Pasak V. Mokšin (2007), įmonės įvaizdžio kūrimas yra teigiamai veikiamas iškeltos įmonės misijos, kurios dėka yra plėtojami komunikaciniai procesai tarp įmonės savininkų, personalo, įmonės partnerių, teikiamų paslaugų vartotojų. Esant teigiamam įvaizdžiui yra pritraukiami vartotojai ir partneriai, spartinamas pardavimas, didinamas pardavimų mastas, lengviau gaunami įmonei reikalingi ištekliai (finansiniai, materialiniai, informacijos, žmonių) ir atliekamos operacijos, didinamas pasitikėjimas įmone ir stiprinami ryšiai (Žvinklys, Vabalas, 2006). Apibendrinus galima teigti, kad įmonėms svarbu turėti gerą įvaizdį, kadangi jo dėka yra pasiekiama ilgalaikė bei stabili verslo sėkmė, pritraukiami nauji vartotojai, partneriai, didinami pardavimai ir lengviau gaunamas išorinis finansavimas. Įmonės veikimas privalo būti sistemingas, ji turi vengti įvaizdžio formavimo metu kylančių pavojų (pvz. kuriamas įmonės įvaizdis neturi būti vienpusis ir t.t.). Taigi, kiekvienai įmonei svarbu sukurti teigiamą įvaizdį, jį tinkamai valdyti ir tobulinti. Jo dėka yra didinamas visuomenės palankumas, išsaugomi ir kuriami palankūs santykiai su visuomene, išliekama konkurencinėje rinkoje. 1.2.Įmonės įvaizdžio klasifikavimas, jo formavimas ir vertinimas 1.1.1. Lidl įvaizdžio klasifikavimas Mokslinėje literatūroje galima aptikti daug įmonės įvaizdžio klasifikavimo būdų. Vieni autoriai teigia, kad įmonės įvaizdis gali būti vidinis ir išorinis, kitų autorių nuomone, įvaizdis gali būti palankus, nepalankus ir neutralus, dar kitų – teigiamas ir neigiamas. Labiausiai paplitęs skirstymas į vidinį įvaizdį ir išorinį įvaizdį (Valionienė, 2002). 1.1 pav. Įmonės įvaizdžio klasifikavimas Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Valioniene, A. (2002); Vitkiene, E. (2008). Pasak E. Vitkienės (2008), įmonės įvaizdį galima skirstyti į išorinį (tai įvaizdis, kurį mato įmonės teikiamų paslaugų vartotojai) ir vidinį (tai įvaizdis, kurį mato įmonės darbuotojai). Kiekvienos įmonės vadovybė stengiasi, kad būtų sukurtas palankus įmonės ir teikiamų paslaugų įvaizdis, kadangi tokiu būdu yra sukeliamos teigiamos ir įsimintinos vartotojų emocijos, sužadinamas noras naudotis paslaugomis. S. Krasauskaitė (2004) teigia, kad įmonės įvaizdį galima skirstyti pagal emocinį pobūdį. Šiuo atveju jis gali būti pozityvus (kuriamas pačios įmonės) arba negatyvus (formuojasi savaime). Įmonės įvaizdį sudaro tam tikros dalys, kurioms poveikį daro įvairūs veiksniai (žr. 1.3 lentelę). 1.3 lentelė. Įmonės įvaizdžio modeliai Įmonės teikiamų paslaugų įvaizdis Funkcinė teikiamų paslaugų vertė. Įmonės teikiamų paslaugų įvaizdžiui yra svarbūs įvairūs elementai. Prie jų priimta priskirti: pavadinimą, kokybę ar tam tikrų savybių rinkinį. Įmonės teikiamos papildomos paslaugos – tai savybės, kurių dėka yra įgyjamas išskirtinumas. Įmonės teikiamų paslaugų vartotojų įvaizdis Vartotojų gyvenimo stilius. Prie jo priimta priskirti: vartotojų gyvenimo būdą, vartotojų visuomeninę padėtį, vartotojų asmenines savybes. Vartotojų statusą nurodo jų socialinės pozicijos. Tai vartotojų amžius, jų lytis, vartotojų profesija ir vartotojų išsilavinimas. Vartotojų charakteris – tai vartotojų psichologiniai bruožai, prie kurių galima priskirti: komunikabilumą, pasitikėjimą savimi, toleranciją ir t.t. 1.3 lentelės tęsinys. Įmonės įvaizdžio modeliai Įmonės suformuotas vidinis įvaizdis Įmonės kultūra – tai įmonės darbuotojų nuomonė apie įmonę. Prie įmonėje vyraujančios psichologinės atmosferos yra priskiriamos personalo būsenos, nuotaikos ir darbuotojų tarpusavio bendravimas. Įmonėje vyraujanti darbo santykių kultūra. Sėkmingai dirbantys darbuotojai yra įmonės dalis. Įmonės vadovybės įvaizdis Verbalinė ir neverbalinė elgsena. Prie šios elgsenos galima priskirti mimiką, šypseną, akių kontaktą, gestikuliavimą, balso toną ir t.t. Vadovų išvaizda. Vadovybės socialinis - demografinis statusas. Tai vadovų amžius, lytis, vadovų turimas išsilavinimas ir gaunamos pajamos. Vadovų psichologinės charakteristikos. Vadovai atstovauja įmonei tarp skirtingų visuomenės grupių. Įmonės darbuotojų įvaizdis Įmonės darbuotojų kompetencija. Tai įmonės darbuotojų kvalifikacija, darbuotojų patirtis, jų sugebėjimas atlikti darbus. Darbuotojų socialinis - demografinis statusas. Tai darbuotojų amžius, lytis, darbuotojų turimas išsilavinimas, gaunamos pajamos. Kultūra. Ją galima apibūdinti kaip bendravimą, pagalbą vieni kitiems ar vartotojams, supratingumą. Įmonės vizualus įvaizdis Prie vizualų įvaizdį sudarančių elementų galima priskirti: darbuotojų išvaizdą, firminę simboliką, patalpų interjerą. Darbuotojų išvaizda yra labai svarbus įvaizdžio elementas. Prie firminio stiliaus elementų galima priskirti: ženklą, logotipą, šūkį, spalvas. Įmonės vykdomo verslo įvaizdis Formuojant verslo reputaciją yra pasitelkiama dalykinė reputacija, etinės verslo normos, sąžiningumas ir t.t. Prie verslo aktyvumo rodiklių galima priskirti pardavimų skaičių, technologijų atnaujinimą ir novatoriškumą, kainų politikos lankstumą. Įmonės socialinis įvaizdis Socialinius organizacijos veiklos aspektus yra priimta laikyti įvaizdžio dalimi, kuri atspindi suvokimą apie įmonę, taip pat įmonės keliamus tikslus. Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Krasauskaite, S. (2004). Lidl įvaizdis yra skirstomas į palankų, neutralų ir universalų. Įmonių vadovai siekia sukurti palankų, įsimintiną ir teigiamą įvaizdį. Tokiu būdu yra sukeliamos teigiamos vartotojų emocijos, sužadinamas noras pirkti įmonės paslaugas. Vykstant palankaus įmonės įvaizdžio formavimui yra labai svarbios esminės charakteristikos. Prie jų galima priskirti: adekvatumą, originalumą, aiškiai išreikštą ir apibrėžtą neatitikimo laipsnį, adresato tikslumą, plastiškumą. Neutralus įvaizdis yra laikomas atviru, leidžiančiu įmonės paslaugų vartotojams palaikyti pozityvius santykius su įmone. Šiuo įvaizdžiu yra nesukeliamas neigiamas požiūris, tačiau teigiamų emocijų taip pat gali nebūti. Prie esminių neutralaus įvaizdžio charakteristikų galima priskirti: kompleksiškumą, tiesos atitikimą, aiškumą ir konkretumą, paprastumą, neišbaigtumą Universalus įmonės įvaizdis yra sukuriamas, kuomet apjungiamas palankus įvaizdis su neutraliu. Jam yra būdingos visos minėtos palankaus ir neutralaus įvaizdžių charakteristikos. Universaliu įmonės įvaizdžiu yra laikomas toks įmonės įvaizdis, kuris yra palankus visiems vartotojams, kurie turi reikalų su įmone (Vitkienė, 2008). Įmonės palankaus įvaizdžio būdų yra daugybė. Prie pagrindinių būdų galima priskirti: įmonės įvaizdžio reklamą, įvaizdžio viešumą ir tiesioginius ryšius su visuomene (Jurgelevičiūtė, 2006). 1.2 pav. Įmonės palankaus įvaizdžio formavimo būdai Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Jurgelevičiūte, I. (2006). Kiekvieną palankaus įmonės įvaizdžio formavimo būdą aprašysiu detaliau, remdamasi I. Jurgelevičiūte (2006) : Įmonės įvaizdžio reklama. Ši reklama apima ne konkrečias įmonės teikiamas paslaugas, o visą įmonę. Įprastos reklamos dėka yra pabrėžiami paslaugų specifiniai pranašumai ir skatinama tas paslaugas pirkti, o įmonės įvaizdžio reklamos dėka yra pristatoma įmonė kaip visuma, stengiamasi pelnyti įmonei palankumą. Naudojant įmonės įvaizdžio reklamą yra sukuriamas arba sustiprinamas teigiamas įmonės įvaizdis, sukuriama palanki nuomonė apie įmonę, suteikiama daugiau informacijos visuomenei apie įmonę, suartėjama su teikiamų paslaugų vartotojais. Tai pasiekiama įvairiais įmonės įvaizdžio reklamos būdais. Prie jų galima priskirti: įmonės identifikacijos stiprinimą, vertybių propagavimą, įmonės kaip sąmoningos visuomenės narės pristatymą. • Prie įmonės identifikacijos stiprinimo yra priskiriamas informacijos apie įmonę suteikimas paslaugų vartotojams. Tai gali būti įmonės pavadinimo populiarinimas, firminio ženklo populiarinimas, įmonės savito ir lengvai atpažįstamo stiliaus kūrimas. • Vertybių propagavimas. Visuomenėje yra išskiriamos įvairios vertybės, kurioms įmonė gali atvirai pritarti. Taip pat įmonė gali susieti įmonės teikiamas paslaugas su tikslais, kuriuos vertina visuomenė. • Lidl kaip sąmoningos visuomenės narės pristatymas. Tokios reklamos dėka vyksta visuomenės, akcininkų, įmonės darbuotojų informavimas apie vykdomą veiklą. Taip pat šiuo metodu parodoma, kad įmonė turi ne tik teises, bet ir pareigas. Įmonės įvaizdžio viešumas. Tai įmonės palankaus įvaizdžio formavimo būdas, kuomet įvaizdžio formavimui pasitelkiamos masinės informavimo priemonės. Įmonės įvaizdžio viešumą galima laikyti svarbiu dėl įvairių priežasčių: tokia informacija priimama ir tų visuomenės narių, kurie ignoruoja reklamą; tokią informaciją visuomenės nariai laiko patikimesne nei reklamą. Informacija yra pateikiama įvairiais būdais. Prie tokių būdų galima priskirti: straipsnius, filmuotą medžiagą, spaudos konferencijas, įmonės pristatymą, bukletų ar nuotraukų platinimą. Įmonės ryšiai su visuomene. Tai daugiausiai laiko užimantis įmonės palankaus įvaizdžio formavimo būdas. Dėl šios priežasties jis nėra labai populiarus. Šiuo atveju yra bendraujama su kitomis įmonėmis, supažindinama su įmonės tikslais, vykdoma veikla, planuojamais pokyčiais. Populiariausia įmonės tiesioginių ryšių rūšimi priimta laikyti rėmimą. Darbe jau buvo minėta, kad įmonės įvaizdis gali būti vidinis ir išorinis. Jie gali skirtis. Įmonė gali sėkmingai veikti, jos pastatas, interjeras gali atrodyti gražiai, bet įmonės personalas mato, kad vidinis įmonės įvaizdis nėra geras ir paslaugų vartotojams, partneriams yra pateikiama netikra esama situacija. Apibendrinus galima teigti, kad labiausiai paplitęs įmonės įvaizdžio skirstymas į vidinį įvaizdį ir išorinį įvaizdį. Tam, kad būtų pasiekti įmonės tikslai yra svarbūs abu įmonės įvaizdžio tipai. Tik gero įmonės įvaizdžio dėka yra išsiskiriama iš konkurentų ir įmonė gali sėkmingai dirbti. 1.1.2. Išorinio įmonės įvaizdžio formavimo ir vertinimo ypatumai Išorinį įmonės įvaizdį priimta laikyti labai svarbiu, kuomet norima įgyti konkurencinį pranašumą. Šio įvaizdžio formavimas vyksta ilgą laiką. Įmonės rinkodaros veiklos centre yra vartotojai, kuriems gerai matomas įmonės išorinis įvaizdis. Tam, kad patenkinti vartotojų poreikius ir juos tinkamai aptarnauti yra skiriamos visos įmonės pastangos. Pastangas įmonė įgyvendina remdamasi tam tikrais sprendimais ir veiksmais. Pastarieji yra susiję su vartotojams teikiamomis paslaugomis, teikiamų paslaugų kaina, paslaugų paskirstymu ir paslaugų rėmimu. Šias keturias sprendimų ir veiksmų grupes yra priimta vadinti rinkodaros kompleksu (Pranulis ir kt., 2008). Jos taip pat laikomos pagrindiniais išorinio įmonės įvaizdžio formavimo ir vertinimo elementais (Daugirdas, 2006; Kriaučioninė ir kt., 2006). 1.1 pav. Įmonės rinkodaros komplekso elementai Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Kriaučioniene, M., Urbanskiene, R., Vaitkiene, R. (2006) Įmonės teikiamos paslaugos. Paslaugų apipavidalinimo dėka yra sudaroma unikali galimybė vartotojams priminti apie įmonės teikiamas paslaugas. Įmonė kuria paslaugų atributikas, kurios padeda išsiskirti iš kitų įmonių tarpo. Savitumą galima laikyti labai svarbiu, kuomet įmonės teikiamos paslaugos varžosi dėl vartotojų dėmesio su kitų įmonių teikiamomis paslaugomis. Įmonės paslaugų pateikimas nulemia vartotojų požiūrį į įmonę, įvaizdžio formavimą. Įmonė teikdama paslaugas siekia, kad vartotojai rinktųsi būtent ją, o ne jos konkurentę. Todėl geros kokybės paslaugų dėka yra stengiamasi, kad būtų suformuotas teigiamas įmonės įvaizdis. Svarbu, kad paslaugos atitiktų vartotojų lūkesčius (Jewell, 2002). Įmonės teikiamų paslaugų kaina. Paslaugų kainą galima apibrėžti kaip piniginę prekės vertės išraišką arba pinigų sumą, kurią ima įmonė už paslaugas. Kaina yra labai reikšminga visoms paslaugoms, kurios teikiamos vartotojams. Šis rinkodaros komplekso elementas yra glaudžiai susijęs su kitais jo elementais. Kainos dėka yra parodomos ne tik paslaugų suteikiamos savybės, bet ir tas įvaizdis, kurį įmonė nori sukurti teikiamoms paslaugoms. Būna atvejų, kuomet vartotojai teikiamų paslaugų kokybę, jų įvaizdį vertina blogai vien dėl to, kad paslaugų kaina yra maža. Todėl yra svarbu, kad paslaugų kaina būtų nustatyta tinkamai. Dėl netinkamai nustatytos kainos yra sugadinamas įmonės įvaizdis, o vartotojams nesikreipiant į įmonę yra patiriamas nuostolis. Esant aukštoms paslaugų kainoms dažnai yra susidaroma nuomonė, kad teikiamų paslaugų kokybė yra gera (Žvirblis, 2000). Teikiamų paslaugų rėmimas – tai yra veiksmai, kuriais vartotojai informuojami apie paslaugas, įtikinami jas pirkti ir daroma vartotojams įtaka kuomet jie renkasi paslaugą iš kelių galimų (Vijeikis, 2003). Galima išskirti keturias rėmimo veiksmų grupes: 1. Įmonės reklama. Tai įmonės apmokėtas informacijos apie paslaugas skleidimas, pasitelkiant masines informacijos skleidimo priemones ir siekiant įmonės iškeltų tikslų. Prie pastarųjų galima priskirti įmonės reputacijos stiprinimą ir įmonės įvaizdžio kūrimą (Jokubauskas, 2003). Įmonės įvaizdžio reklamos dėka yra pristatoma įmonė, jai pelnomas palankumas, stiprinamas įvaizdis (Dauginskienė, 2007). 2. Įmonės paslaugų pardavimų skatinimas. Tai į vartotojus nukreipti, skatinantys veiksmai, kuriais sudaromos palankios ir patrauklios sąlygos pirkti paslaugas. Paslaugų pardavimų skatinimas gali būti vykdomas įvairiais būdais, pvz. vartotojai gali įsigyti 2 paslaugas už vienos paslaugos kainą ir t.t. (Vijeikis, 2003). 3. Įmonės ryšiai su visuomene – tai tiesiogiai įmonės neapmokėtas informacijos apie paslaugas skleidimas, kuris yra labiausiai susijęs su įmonės įvaizdžio kūrimu (Jokubauskas, 2003). 4. Įmonės paslaugų asmeninis pardavimas. Tai tiesioginis įmonės darbuotojo bendravimas su vartotoju, kuomet siekiama parduoti paslaugą. Šis bendravimas įtakoja vartotojo nuomonę apie įmonę, tad yra svarbus įmonės įvaizdžio formavimo metu. Šiuo atveju atrenkant darbuotojus yra svarbu, kad jie būtų komunikabilūs (Dauginskienė, 2007). Teikiamų paslaugų paskirstymas. Paslaugoms pateikti turi būti parinktas tinkamas būdas, tinkamas laikas ir tinkama vieta. Priešingu atveju net ir geros kokybės paslaugos taps nepaklausios. Dėl to yra labai svarbus paskirstymo kanalų raidos, tendencijų pažinimas ir aktyvus dalyvavimas paskirstymo procese. Dėl prasto paskirstymo laiko gali būti greitai sugadintas ilgai formuotas teigiamas įmonės įvaizdis (Pranulis, 2008). Paslaugų kokybę ir vartotojų aptarnavimo kokybę galima laikyti veiksniais, kurie turi įtakos įmonės pozicijų susilpninimui arba sustiprinimui. Vartotojai kreipia dėmesį ne tik į paslaugų kokybę, bet ir į teikimo procesą, techninį lygį. Paslaugų vartotojai svarbiais laiko daugelį dalykų: pasirinkimo galimybę, platų asortimentą, kokybės garantą ir t.t.(Lukminaitė, 2004). Yra išskirti kriterijai, pagal kuriuos yra vertinama vartotojų aptarnavimo kokybė. Jie yra apibūdinti 1.4 lentelėje. 1.4 lentelė. Įmonės vartotojų pasitenkinimą lemiantys veiksniai Išskiriamas kriterijus Kriterijaus apibūdinimas Paslaugų vartotojų pasitenkinimą lemiantys veiksniai Teikiamų paslaugų kokybė Galima priskirti patikimumą ir t.t. Teikiamų paslaugų kaina Daugelio paslaugų vartotojų pasitenkinimą lemia žema teikiamų paslaugų kaina. Vartotojų emocinis pasitenkinimas vartojant įmonės teikiamas paslaugas, prestižas, mada Tai labai svarbu paslaugoms, kurios atspindi vartotojų gyvenimo stilių: automobilių nuoma, kirpyklos paslaugos ir t.t. Įmonės teikiamų paslaugų prieinamumas Ar ilgai trunka užsisakyti teikiamas paslaugas, ar toli reikia važiuoti iki paslaugas teikiančios įmonės ir pan. Paslaugų vartotojų aptarnavimo kokybė Vartotojų aptarnavimo kokybė labai priklauso nuo vartotojų aptarnaujančių darbuotojų. Paslaugų vartotojų aptarnavimo kokybę lemiantys veiksniai Įmonės patikimumas Ar įmonė tęsi pažadus. Personalo užtikrintumas Ar įmonės personalas yra pakankamai kompetentingas ir sąžiningas. Operatyvus reagavimas Ar reikiamų paslaugų suteikimas vyksta operatyviai. Darbuotojų jautrumas Ar suprantami specifiniai, individualūs vartotojų poreikiai, įsigilinama į vartotojų padėtį, užmezgamas asmeninis ryšis. Paslaugų savybių apčiuopiamumas Ar įmonės buveinė, personalo apranga yra kokybiškos. Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Veljoković, D., Petrović, D. (2011). Vadovas yra laikomas įmonės veidu ir svarbiausiu įmonės įvaizdį lemiančiu veiksniu. Taigi, šis elementas lemia įmonės įvaizdžio sėkmę. Kai įmonės vadovas laikomas patikimu, įdomiu, visuomenėje žinomu žmogumi, jis lengviau užmezga ryšius, sudaro pelningus sandorius. Prastai atrodantis, netinkamai apsirengęs vadovas kenkia įmonės įvaizdžiui. Prie netinkamos vadovo išvaizdos galima priskirti nesuderintus drabužius, nunešiotus batus, užtinusį nuo alkoholio vartojimo paraudusį veidą, netvarkingus dantis, nešvarius nagus (Jazdauskaitė, 2004). Kad būtų sudarytas teigiamas įmonės įvaizdis yra reikalingas geras vadovas, kurio dėka būtų surinkti profesionalūs, kompetentingi darbuotojai, vykdantys įsipareigojimus (Jurgelevičiūtė, 2006). V. Lukminaitė (2004) teigia, kad vartotojams yra svarbus įmonės patalpų interjeras ir eksterjeras. Pasak jos, gerą įmonės vardą galima sieti su geru ir profesionaliai sukurtu įmonės firminiu stiliumi. Pastarasis yra laikomas neatsiejama įmonės įvaizdžio dalimi, kadangi dėl jo partneriai, vartotojai atpažįsta įmonę. Taip pat jo dėka yra sudaromas reikiamas įspūdis. Apibendrinus galima teigti, kad ilgalaikės įmonės sėkmės pasiekimui teigiamo įmonės įvaizdžio nepakanka. Tokio įvaizdžio dėka yra sėkmingai konkuruojama su kitomis įmonėmis, vartotojai lengviau apsisprendžia naudotis vienos ar kitos įmonės paslaugomis. Jam didelę reikšmę teikia klientai, partneriai, tiekėjai, darbuotojai. Tam, kad būtų pasiekta ilgalaikė įmonės sėkmė yra yra būtinas teigiamas vidinis įmonės įvaizdis. 1.1.3. Vidinio įmonės įvaizdžio formavimo ir vertinimo ypatumai Prie įmonės vidinio įvaizdžio formuojančių elementų galima priskirti personalo elgesį, vadovybės elgesį, personalo pasitenkinimą darbu įmonėje, pačią įmonę ir t.t. Išorinis įmonės įvaizdis gali skirtis nuo vidinio įmonės įvaizdžio. Vartotojai, partneriai gali susidaryti gerą įspūdį pažvelgę į įmonės pastatą, eksterjerą, interjerą, tačiau vidinis įmonės įvaizdis gali būti neigiamas. Neigiamai yra priimta vertinti didelę personalo kaitą įmonėje, kadangi įmonė investuoja milžiniškas lėšas į žmogiškuosius išteklius, darbuotojai vieni prie kitų prisiriša. Tačiau pastebima, kad migravimas iš vienos įmonės į kitą, vis dažniau tampa įprastu dalyku. Įmonės personalas yra laikomas svarbia vidinio įmonės įvaizdžio dalimi, kadangi jų elgesys formuoja teigiamą arba neigiamą įmonės įvaizdį. Teigiamo įmonės įvaizdžio formavimui labai svarbi psichologinė darbuotojų savijauta įmonėje. Kuomet darbuotojai blogai jaučiasi įmonėje, jie tai pasakoja savo pažįstamiems, o pastarieji perpasakoja savo pažįstamiems. Tokiu būdu atskleidžiami įmonės minusai (Jurgelevičiūtė, 2006). S. Hollensen (2011) teigia, kad įmonės įvaizdis daro didelę įtaką darbuotojams. Todėl yra būtinas darbuotojų darbo kokybės ir darbų vykdymo stebėjimas. Personalo įvaizdį galima laikyti tarsi įmonę vienijančiu paveikslu, kuris formuojamas tiesioginio kontaktavimo su personalu metu. Įmonės darbuotojų išvaizda, elgesys, bendradarbiavimas – visa tai prisideda prie vidinio įmonės įvaizdžio formavimo. Įmonės darbuotojai jaučia motyvaciją, kuomet jiems suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją, lipti aukštyn karjeros laiptais. Svarbus yra aiškaus tikslo turėjimas, darbuotojo suvokimas, kad jis yra svarbus įmonei. Darbuotojai jaučiantys, kad jie yra įmonės dalis, tampa lojalesni įmonei. Darbuotojai nori būti išklausyti ir turėti balsą. Tokiu būdu yra keliamas entuziazmas, teikiamas pasitenkinimas, didinamos ambicijos, didinamas lojalumas, randami ir išlaikomi darbuotojai bei apskritai didinamas pelnas (Palaitytė, 2006). Galima išskirti pagrindines savybes, kurių dėka yra išlaikomi geri darbuotojai, skatinamas jų lojalumas, formuojamas patrauklus įmonės vidinis įvaizdis (Rimkus, 2005): 1. Didesnės laisvės suteikimas. Darbuotojai turi jausti, kad jie yra svarbūs. Jiems turi būti suteikta galimybė patiems priimti sprendimus. Taip pat įmonėse dirbantiems žmonėms nepatinka per didelė kontrolė. 2. Įmonėje dirbančių žmonių atlyginimas turi būti mokamas pagal jų indėlį. 3. Karjeros galimybių suteikimas. Visi darbuotojai yra linkę siekti karjeros ir jei įmonėje yra galimybė tai padaryti, darbuotojai neieškos darbo kitoje įmonėje. 4. Darbuotojams turi būti organizuojami tobulinimosi kursai. Įmonėje dirbantis darbuotojas jausis labiau vertinamas, kuomet jam bus suteikta galimybė įgyti naujų žinių, įgūdžių. Tam įmonė turi investuoti į darbuotojus. 5. Įmonės personalo tarpusavio santykiai. Jei tarp įmonės darbuotojų nėra draugiškų, darnių santykių, tuomet darbo našumas nėra labai didelis. Jis didėja, kuomet gerėja darbuotojų tarpusavio santykiai. 6. Bendravimas ir tarimasis. Svarbu, kad darbuotojai dalyvautų pasitarimuose, kuomet vyksta įvairių klausimų sprendimas. Tai padeda darbuotojams pasijusti vertinamais. 7. Spaudimo vengimas. Kuomet yra jaučiamas spaudimas, darbuotai išeina iš įmonės. Jie gali būti giriami viešai, tačiau kritikuoti viešai negalima. Įmonės personalo skatinimas. Įmonės patrauklumas yra sunkai išlaikomas, kadangi įmonėje dirba skirtingi žmonės. Vieniems žmonėms svarbiausia gauti gerą darbo užmokestį, kuris atitiktų jų pastangas, kitiems darbuotojams labiau rūpi jų statusas įmonėje. Pastaruoju atveju galima išskirti pareigų prestižiškumą, valdžios turėjimą. Dar kitiems darbuotojams yra svarbus jų pripažinimas, tarpusavio santykiai. Taip pat darbuotojams svarbu pajusti savo vertę, pagarbą, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, saugumas, stabilumas. Įmonės darbuotojus motyvuoja ir jiems suteikiamos nuolaidos, kurios skirtos paslaugoms įsigyti. Darbo patrauklumo priemonės, kurių pagalba užtikrinamas geras vidinis įmonės įvaizdis yra pateiktos 1.5 lentelėje (Valionienė, 2002). 1.5 lentelė. Gerą vidinį įvaizdį užtikrinančios patrauklumo priemonės įmonėje Darbo patrauklumo priemonė įmonėje Teiginiai Darbuotojų darbo sąlygos Įmonės patrauklumas didinamas darbuotojams sudarant geras darbo sąlygas: įmonė skiria metines premijas, atlyginimą, priklausantį nuo darbo rezultatų, taiko nuolaidas įmonės paslaugoms pirkti, apmoka draudimą, suteikia atostogas, sudaro sąlygas siekti karjeros, suteikia teisę darbuotojui naudotis įmonei priklausančiu transportu ir t.t. 1.5 lentelės tęsinys. Gerą vidinį įvaizdį užtikrinančios patrauklumo priemonės įmonėje Santykiai su kolegomis Įmonės darbuotojai yra labiau įsitraukia į darbinę aplinką, kuomet jaučiama kolegų parama, kur dirbama kaip komanda. Pasitikėjimas įmone Darbuotojų įsipareigojimą įmonei galima laikyti tam tikra rizika, kuri susijusi su darbuotojų įvaizdžiu, darbuotojų, karjera ir jų finansais. Jei darbuotojai nepasitiki įmone, jie pasyviai pasitraukia, atmeta veiklą ir dalyvavimą. Aiškios darbuotojų darbo pozicijos Svarbu žinoti darbuotojų žinių ir sugebėjimų lygį, ar jie sugeba tinkamai atlikti konkrečius darbus. Darbuotojų psichologinis saugumas Darbuotojai turi turėti galimybę išreikšti save, jie turi suvokti, kad gali dalyvauti sprendimų priėmime. Įtaka priimamiems sprendimams Darbuotojai įsitraukia į darbinę veiklą, kuomet jaučia darantys įtaką įmonei. Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Valioniene, A. (2002) Įmonėje vykstanti vidinė komunikacija. Visose įmonėse vykstančią komunikaciją galima skirstyti į išorinę ir vidinę komunikaciją. Tarp įmonės darbuotojų vyksta bendravimas, keičiamasi informacija. Taigi, vidine įmonės komunikacija priimta laikyti informacijos mainus įmonės viduje. Prie komunikacijos proceso dalyvių galima priskirti vadovus, darbuotojus. Vidinės komunikacijos pagalba yra gerinama darbo aplinka ir kuriamas palankus darbo klimatas. Darbuotojai gali keistis ne tik oficialiąja informacija, bet ir gandais (vakarėlių, parūkymų metu) (Tapinienė, 2006). Sėkmingą vidinę įmonės komunikaciją galima laikyti vadybos priemone, kuri yra būtina, kad įmonės veikla būtų efektyvi. Taikant šią priemonę, įmonės veiklos rezultatai labai pagerėja (Palaitytė, 2006). Vidinės įmonės komunikacijos dėka sulaukiamas grįžtamasis ryšys iš žemesnės grandies darbuotojų. Tokiu būdu jie informuojami ir gali išsakyti savo nuomonę. Yra išskiriami šie tradiciniai vidinės komunikacijos tikslai: darbuotojų tarpusavio santykių gerinimas, informacinio tilto nutiesimas tarp vadovo ir žemesnės grandies darbuotojų, darbuotojų informavimas apie įmonės tikslus ir t.t. (Tapinienė, 2006). Taigi, įmonės įvaizdį galima laikyti stipria priemone, kurios dėka yra sustiprinami darbuotojų įsipareigojimai įmonei, padidinamas pasitenkinimas darbu. 2. Lidl įMONĖS ĮVAIZDŽIO ANALIZĖ 2.1. Lidl įvaizdžio formavimo priemonė ir būdai Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 43 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvės. Pagrindiniai maisto prekių mažmenininkai yra didžiulės bendrovės, sukuriančios tūkstančius pačių įvairiausių darbo vietų. Tad jiems pozityvus darbdavio įvaizdis reikalingas kaip oras ir vanduo. Šios srities pokyčius sektoriuje lėmė „Lidl“ atėjimas į Lietuvą. Neigiamai yra priimta vertinti didelę personalo kaitą įmonėje, kadangi įmonė investuoja milžiniškas lėšas į žmogiškuosius išteklius, darbuotojai vieni prie kitų prisiriša. Tačiau pastebima, kad migravimas iš vienos įmonės į kitą, vis dažniau tampa įprastu dalyku. Įmonės personalas yra laikomas svarbia vidinio įmonės įvaizdžio dalimi, kadangi jų elgesys formuoja teigiamą arba neigiamą įmonės įvaizdį. Teigiamo įmonės įvaizdžio formavimui labai svarbi psichologinė darbuotojų savijauta įmonėje. Kuomet darbuotojai blogai jaučiasi įmonėje, jie tai pasakoja savo pažįstamiems, o pastarieji perpasakoja savo pažįstamiems. Prieš 1,5-2 metus nei vienas iš didžiųjų tuo metų šalyje veikusių prekybos tinklų darbdavio įvaizdžiui formuoti neskyrė nė menkiausio dėmesio. Šios srities komunikacija buvo palikta esamiems ar buvusiems darbuotojams, iš kurių gerą žodį apie darbdavį išgirsti tikrai vargiai įmanoma. Netikite? Kada paskutinį kartą girdėjote vieno ar kito prekybos tinklo darbuotoją, garsiai besidžiaugiantį nusisekusia darbo diena? Kada paskutinį kartą tokį įrašą matėte socialiniame tinkle? Jei žmogui tekdavo apsispręsti, kurį prekybos tinklą rinktis darbui, jis galėdavo kliautis juose dirbusių pažįstamų nuomonėmis arba gandais. Jei tokių pažįstamų neturėdavo, galėdavo, tarkime, atsižvelgti į tai, kad kažkuris prekybos tinklas yra užsienio ar vietos kapitalo, o tada pagal asmeninę patirtį vertinti, gerai tai ar blogai. Apipavidalinimo dėka yra sudaroma unikali galimybė vartotojams priminti apie įmonės teikiamas paslaugas. Įmonė kuria paslaugų atributikas, kurios padeda išsiskirti iš kitų įmonių tarpo. Savitumą galima laikyti labai svarbiu, kuomet įmonės teikiamos paslaugos varžosi dėl vartotojų dėmesio su kitų įmonių teikiamomis paslaugomis. Įmonės paslaugų pateikimas nulemia vartotojų požiūrį į įmonę, įvaizdžio formavimą. Įmonė teikdama paslaugas siekia, kad vartotojai rinktųsi būtent ją, o ne jos konkurentę. Todėl geros kokybės paslaugų dėka yra stengiamasi, kad būtų suformuotas teigiamas įmonės įvaizdis. Svarbu, kad paslaugos atitiktų vartotojų lūkesčius. Po daug diskusijų sulaukusios „Lidl Lietuva“ įvedimo kampanijos, kurioje pagrindinę rolę atliko Arvydas Sabonis, kroatų reklamos agentūra „Real Grupa” nusprendė ir toliau laikytis šios linijos. Nors naujoje kampanijoje akcentas dedamas produktų šviežumui, „Lidl“ prekės ženklo ambasadoriumi Lietuvoje toliau lieka legendinis krepšininkas. Veiksmai, kuriais vartotojai informuojami įtikinami pirkti ir daroma vartotojams įtaka kuomet jie renkasi iš kelių galimų variantų. Galima išskirti keturias Lidl rėmimo veiksmų grupes: 5. Įmonės reklama. Tai įmonės apmokėtas informacijos apie paslaugas skleidimas, pasitelkiant masines informacijos skleidimo priemones ir siekiant įmonės iškeltų tikslų. Prie pastarųjų galima priskirti įmonės reputacijos stiprinimą ir įmonės įvaizdžio kūrimą. Įmonės įvaizdžio reklamos dėka yra pristatoma įmonė, jai pelnomas palankumas, stiprinamas įvaizdis. 6. Įmonės paslaugų pardavimų skatinimas. Tai į vartotojus nukreipti, skatinantys veiksmai, kuriais sudaromos palankios ir patrauklios sąlygos pirkti paslaugas. Paslaugų pardavimų skatinimas gali būti vykdomas įvairiais būdais, pvz. vartotojai gali įsigyti 2 prekės už vienos paslaugos kainą ir t.t.. 7. Įmonės ryšiai su visuomene – tai tiesiogiai įmonės neapmokėtas informacijos apie paslaugas skleidimas, kuris yra labiausiai susijęs su įmonės įvaizdžio kūrimu. Reklamos agentūra „Real Grupa“, 2016 m. pabaigoje suskaičiavusi „Lidl“ įvedimo į Lietuvą kampanijos rezultatus, džiaugėsi pasiektais rekordais. Praėjus trims mėnesiams po starto, reklamos kampanija buvo pasiekusi aukščiausią įsimenamumo indeksą per visą Lietuvos reklamos istoriją – 11,32 (vidutiniškai indeksas svyruoja apie 2,4). Vertinant šį pasiekimą profesionalų nuomonės išsiskyrė: kai kurie jų socialiniuose tinkluose dalinosi pastebėjimais, kad „Lidl“ kaip naujas žaidėjas savaime sulaukė didžiulio susidomėjimo, o garsus krepšininkas vargiai dera su žemų kainų prekybos tinklo įvaizdžiu. Visgi, „Real Grupa“ toliau laikosi savo linijos. Šiais metais startavusioje naujoje įvaizdžio kampanijoje, skirtoje šviežumo temai, vėl dalyvauja A. Sabonis, šį kartą kaip „Lidl“ ambasadorius, įvertinantis ir patvirtinantis kiekvieno produkto šviežumą. Kampanijos kūrybinės idėjos vizualiniam įgyvendinimui pasitelktas pasaulyje žinomas slow motion filmavimo technikos profesionalas Ronaldas Koetzier, reklamai nufilmavęs tikrus „Lidl“ produktus.„Lidl“ verslo filosofija grįsta bekompromisine kokybe – per ilgus metus sėkmingai sukūrę ir įtvirtinę griežtą procedūrų grandinę, „Lidl“ gali užtikrinti, kad produktai, kuriems svarbu šviežumas, atkeliaus iki parduotuvių lentynų iš tikrųjų švieži. Toks pats aukštos kokybės standartas taikytas ir reklamos kampanijai, kuria siekiama iškomunikuoti „Lidl“ produktų šviežumą“, – teigiama reklamos agentūros pranešime žiniasklaidai. Įmonės paslaugų asmeninis pardavimas. Tai tiesioginis įmonės darbuotojo bendravimas su vartotoju, kuomet siekiama parduoti paslaugą. Šis bendravimas įtakoja vartotojo nuomonę apie įmonę, tad yra svarbus įmonės įvaizdžio formavimo metu. Šiuo atveju atrenkant darbuotojus yra svarbu, kad jie būtų komunikabilūs. Šiai užduočiai tinkamai įgyvendinti buvo pakviestas Nyderlandų režisierius ir operatorius R. Koetzier, vienas labiausiai pasaulyje patyrusių maisto filmavimo meistrų, besispecializuojantis slow motion filmavimo technikoje. Naudojantis šia technika filmuojama labai greitai ir kiekviena sekundė suskaidoma į žymiai daugiau kadrų, nei įprastai. „Vėliau, žiūrint nufilmuotą vaizdą sulėtintai, galima išvysti realybės fragmentą, gyvenimo fenomeną, kurio įprastai kasdienybėje mūsų akis užfiksuoti nespėja. Tai kuria ypatingą estetiką ir nuotaiką, kuomet atsiskleidžia nepaprastas paprastų daiktų bei veiksmų grožis ir dabarties momento stebuklingumas“, – teigia reklamos agentūros atstovai. 5 dienas vykusiame filmavime nufilmuota apie 20 maisto gaminimo situacijų – visose filmuoti tik tikri „Lidl“ produktai, o vaizdo klipų kadruose matomi realūs vaizdai bei procesai, nepagražinti kompiuterinės grafikos pagalba. „Kai kalbama apie kokybę, „Lidl“ nedaro kompromisų. Todėl ir filmuojant reklamą jie nedvejodami sutiko rodyti tikrą maistą iš savo parduotuvės. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad vizualiai sugebėjome „pagauti“ tą gaivią nuotaiką, atskleisti „Lidl“ produktų išskirtinę kokybę ir šviežumą, ir net skonines savybes, kokie jie yra iš tikrųjų,” – sako „Real Grupa“ kūrybos direktorius Maro Pitarević. Kaip minėta, šioje įvaizdžio kampanijoje vėl dalyvavo ir A. Sabonis, reklaminiuose klipuose degustuojantis filmuojamus produktus ir vertinantis jų kokybę. 2.2. Lidl Reklaminės kompanijos rezultatų tyrimas Svarbu yra atskleisti „Lidl” reklaminės kampanijos, A. Sabonio įvaizdžio panaudojimą, komunikacijos tikslingumą. Paslaugų kokybę ir vartotojų aptarnavimo kokybę galima laikyti veiksniais, kurie turi įtakos įmonės pozicijų susilpninimui arba sustiprinimui. Vartotojai kreipia dėmesį ne tik į paslaugų kokybę, bet ir į teikimo procesą, techninį lygį. Paslaugų vartotojai svarbiais laiko daugelį dalykų: pasirinkimo galimybę, platų asortimentą, kokybės garantą ir t.t. Tam, kad sužinoti ar žymūs žmonės dar labiau paskatina rinktis, būtent jų reklamuojamą prekės ženklą. Vartotojams yra svarbus įmonės patalpų interjeras ir eksterjeras. Pasak jos, gerą įmonės vardą galima sieti su geru ir profesionaliai sukurtu įmonės firminiu stiliumi. Pastarasis yra laikomas neatsiejama įmonės įvaizdžio dalimi, kadangi dėl jo partneriai, vartotojai atpažįsta įmonę. Taip pat jo dėka yra sudaromas reikiamas įspūdis. Apibendrinus galima teigti, kad ilgalaikės įmonės sėkmės pasiekimui teigiamo įmonės įvaizdžio nepakanka. Tokio įvaizdžio dėka yra sėkmingai konkuruojama su kitomis įmonėmis, vartotojai lengviau apsisprendžia naudotis vienos ar kitos įmonės paslaugomis. Jam didelę reikšmę teikia klientai, partneriai, tiekėjai, darbuotojai. Tam, kad būtų pasiekta ilgalaikė įmonės sėkmė yra yra būtinas teigiamas vidinis įmonės įvaizdis. Atsakymo variantai Kiekis Santykis Iki 25m. 28 62.2% 26-35m. 11 24.4% 36-45m 5 11.1% 46-55m. 1 2.2% Virš 56 m 0 0.0% Lytis VyrasMoterisNeatsakė į klausimą33,3%64,4% Atsakymo variantai Kiekis Santykis Vyras 15 33.3% Moteris 29 64.4% Neatsakė į klausimą 1 2.2% Ar žinojote „LIDL” prekės ženklą seniau, nei jis atsirado Lietuvoje? Ne 6,7% Taip 93,3% Atsakymo variantai Kiekis Santykis Taip 42 93.3% ne 3 6.7% Atsakymo variantai Kiekis Santykis Puikiai 19 42.2% Gerai 20 44.4% Vidutiniškai 5 11.1% Prastai 0 0.0% Labai prastai 1 2.2% Kaip vertinate A.Sabonio įvaizdį visuomenėje?(įrašykite savo nuomonę) 1. Jis yra žinomas ir legendinis Lietuvos krepšininkas, kurį visi žino 2. gerai 3. Geras, patikimas, nusipelnęs žmogus. 4. žinomas žmogus 5. Vienas iš Lietuvos krepšinio simbolių 6. Gerai. 7. Neblogai 8. Gerai 9. Svarbus žmogus, turintis įtaigos visuomenės nuomonei. 10. Nesuprantu kam to reikėjo Ar esate susipažinę su „LIDL Lietuva” reklamine kampanija kurioje yra naudojamas A. Sabonio įvaizdį ? TaipNe8,9%91,1% Atsakymo variantai Kiekis Santykis Taip 41 91.1% Ne 4 8.9% Kaip vertinate A. Sabonio vardo naudojimą „LIDL Lietuva” reklamos kampanijoje? Atsakymo variantai Kiekis Santykis Puikiai 20 44.4% Gerai 14 31.1% Vidutiniškai 7 15.6% Prastai 3 6.7% Labai prastai 1 2.2% Ar „LIDL Lietuva” reklaminė kampanija naudojant A. Sabonį prisidėjo prie prekės ženklo komunikacijos tikslingumo? Kodėl? (įrašykite savo atsakymą) 1. Manau,kad tik tam,kad pritaukti pirkėjus 2. ne 3. Nemanau, kad prisidėjo. Mano nuomone šis asmuo netinkamas reklamuoti maisto prekes. 4. Taip, maza salis o jis visiems zinomas, niekas apie lidl nezinojo, taciau apie saboni visi zinojo 5. Taip, tai geras būdas atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį 6. Labai. Jis žinomas, jis garsus nusipelnęs krepšininkas, lietuvių mėgstamiausias dalykas - krepšinis, taigi LIDL ir negalėjo pasirinkt lietuviškesnio žmogaus save reklamuot. 7. Nezinau 8. Taip 9. Ne. Jis buvo gera taktika pasirinkus, kad "LIDL" pritrauktų daugiau žmonių ir turėtų getą įvaizdį visuomenėje. 10. Nezinau Ar „LIDL Lietuva” reklaminė kampanija naudojant A. Sabonį prisidėjo prie prekės ženklo komunikacijos pastabumo? Atsakymo variantai Kiekis Santykis Taip 35 77.8% Ne 7 15.6% Kitas variantas 3 6.7% 1. Nežinau 2. Ne, daug labiau prisidėjo visi didieji interneto ir žinių portalai, reklamuodami, kad į Lietuvą ateina naujas parduotuvių tinklas, kuriame kainos bus kaip Lenkijoj, o kadangi lietuviai ubagai, jie tuo ir patikėjo. 3. Nežinau, Ar A. Sabonis pateisino „LIDL Lietuva” komunicijos tikslus? Ne 13,3% Taip 86,7% Atsakymo variantai Kiekis Santykis Taip 39 86.7% Ne 6 13.3% Vertinkite tokį „LIDL Lietuva” reklaminės kampanijos sprendimą: 10 balų sistema, kai 1 yra labai blogai, 10 labai gerai. 2.3. Lidl komunikacijos nesėkmes Į Lietuvą atėjęs vokiečių „Lidl“ susikūrė apie save įvaizdį kaip apie pigiausių parduotuvių tinklą, tačiau „Pricer.lt“ atliktas tyrimas atskleidė, kad tikrovė yra visiškai kitokia. Pigiausias prekių krepšelis yra toli gražu ne „Lidl“, nes jį lenkia tiek „Norfa“, tiek „Maxima“, tiek „Aibė“, tiek „Rimi“. Tačiau propaganda daro savo ir žmonės vis dar tiki, kad pigiausia yra „Lidl“. „Pricer.lt“ į pigiausių prekių krepšelį įtraukė 32 maisto prekes. Pigiausias krepšelis yra trijuose lietuviškuose prekybos tinkluose: tinkle „Norfa“ - 52,75 euro, „Maxima“ - 53,15 euro, „Aibė“ - 55,36 euro. Vokietijos tinklą, kurio krepšelio kaina yra 56,08 euro, lenkia ir „Rimi“ - 55,9 euro. Tad kur čia tas „Lidl“ išreklamuotas pigumas. Negana to, atskirą tyrimą „Pricer.lt“ atliko ir nagrinėdamas, kur galima pigiausiai įsigyti sviesto. „Lidl“ pigiausias sviestas (už kilogramą) rugpjūtį kainavo net 7,95 euro, tuo pat metu „Rimi“ - 7,72 euro, „Iki“ - 7,6 euro, „Norfa“ - 7,5 euro, „Maxima“ - vos 4,95 euro. Nepaisant visų šitų skaičių apklausos rodo, kad žmonės mano, jog „Lidl“ yra vienas pigiausių tinklų. Dažnas apsilankęs bet kurioje iš „Lidl“ parduotuvių nusivilia ne tik kainomis, bet ir skurdžiu pasirinkimu. Kartais ne tik kad kurio nors produkto būna viena ar dvi rūšys, bet ir visai jo nebūna. Pavyzdžiui, užsimano pirkėjas namie pasidaryti troškinio, „Lidl“ nusiperka morkų ir faršo, bet gali nerasti kopūsto, todėl vis tiek reikia eiti į kitą parduotuvę. Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis sako, kad žmonės tiki esą mažomis „Lidl“ kainomis, nors jos tokios nėra, dėl varomos propagandos. Pažiūrėkite, kokia propaganda varoma, ypač per televiziją. O propaganda yra geriausia smegenų plovimo priemonė visame pasaulyje. Štai Amerikoje visa žiniasklaida varo, kad prezidentas Donaldas Trampas šneka nesąmones, vis bruka tai ir bruka, o žmonės tuo tiki. Taip ir su „Lidl“, jis šituo galingu įrankiu puikiai naudojasi. Žmonės „durninami“, nes jei nepatikėtų žemomis kainomis, neitų į „Lidl“. O dabar eina, nes smegenys praskalautos. O dar pasodinama tokia figūra kaip Arvydas Sabonis, kuris labai nykiai reklamose atrodo. Jis išlenda iš kiekvieno kampelio ir tikina, kad ten pirkti verta. O kas yra A.Sabonis? Dievas, nes krepšinis yra Lietuvos religija. Vienu žodžiu, visos priemonės pasitelkiamos. Labai dažnai pliekiami yra lietuviško kapitalo prekybos tinklai, ypač dėl didelių kainų, tačiau tyrimas atskleidė, kad užsienietiški tinklai dar labiau smaugia pirkėjus. „Visi stengiasi parduoti kuo brangiau. „Lidl“ visame pasaulyje turi susikūręs pigaus tinklo įvaizdį, todėl žmonės eina net jei ten ir didesnės kainos, įsitikinę, kad jos mažesnės. Juk nedaug kas turi laiko sėdėti ir studijuoti, kokioje parduotuvėje kas pigiausia. Nestebina, kad tas pačias prekes „Lidl“ toje pačioje Vokietijoje pardavinėja pigiau nei pas mus. Vokiečiai paprasčiausiai nepirktų, nes turi didelį pasirinkimą ir didelę perkamąją galią. Priešingai nei mes. „Lidl“ teisinasi, kad pas mus brangiai pardavinėja, nes yra maža rinka. Bet juk rinka yra visa ES, jokių muitų barjerų nėra. Kitas pasiteisinimas - brangu toli vežti. Visiška nesąmonė, logistikos kaštai visame pasaulyje į prekės kainą beveik neįskaičiuojami. Priešingu atveju pas mus brangiausios prekės būtų iš Kinijos ar Taivanio, o jos yra pigiausios. Aišku, ir nekokybiškos, tačiau jei logistikos kaštai daug reikštų, tikrai nebūtų pigiausios. Profesorius prisipažino, kad yra buvęs „Lidl“ parduotuvėje, bet ten jam nepatiko. Visų pirma - dėl mažo pasirinkimo ir dėl to, kad beveik nėra lietuviškų prekių, nors žmonės įpratę prie lietuviškų. Žmones bandoma pripratinti prie tarptautinių prekės ženklų, o tai dar vienas žingsnis link globalizacijos. „Lidl“ iš viso atėjo į Lietuvą. Ners apie Lietuvą Vokietija galvoja taip pat, kaip mes apie kokią nors atokią Azijos ar Afrikos šalį, kad ten tiks bet kas, ką tik patieksime. Be to, visi žino ir mūsų mentalitetą, kad esame linkę paklusti. Žiūrėkime, kas pirmieji garsiai prabilo apie tai, kad vienoms ES valstybėms tie patys gamintojai tas pačias prekes pardavinėja kokybiškesnes nei kitoms. Čekai, vengrai, kurie tokius tyrimus dar prieš metus atliko. Mes baugiai dairėmės, dairėmės, kol po metų ir mes pasiryžome tokiam žingsniui. Be to, prisiminkime, kad analogišką tyrimą Lietuva buvo atlikusi dar 2013-aisiais. O čekai ir vengrai iš karto sukėlė triukšmą.  2.4. Lidl Drabužių reklama "DENIM" KOLEKCIJA Lietuvoje neseniai atsidarusią parduotuvę "Lidl" ir jos naują "Denim" džinsinių drabužių kolekciją iš Lietuvos gamintojų. Šiuo metu vis labiau ryškėja džinsinių drabužių tendencijos "Lidl" džinsinių drabužių kolekcijas kasmet kuria vis iš naujo - nauji drabužių modeliai ir atspalviai parenkami pagal naujausias tendencijas. taip pat drabužiai yra testuojami Vokietijoje, kur tikrinamas medžiagos suderinamumas su oda, dydžiai ir pasiuvimo kokybė. Tokie prekės ženklai boyfriend džinsai! gero laisvalaikio praleidimui. IŠVADOS 1. "Lidl" atlieka ir tokias funkcijas kaip transportavimas, sandėliavimas, prekių reklamavimas. Jei mažmeninė įmonė yra nedidelė tai paprastai atlikti šias funkcijas jai būna ekonomiškai nenaudinga, todėl jie naudojasi prekybos pagalbininkų paslaugomis. Apibendrinant visas "Lidl" atliekamas funkcijas galima būtų teigti, jog "Lidl" gali atlieka tas pačias 8 marketingo funkcijas kaip didmenininkai. ( pirkimas, pardavimas, sandėliavimas arba saugojimas, transportavimas, rūšiavimas, finansavimas, informacijos surinkimas, rizikos prisiėmimas. 2. Kokias funkcijas atlieka konkretus "Lidl" priklauso nuo daugelio faktorių: mažmeninės įmonės dydžio, apyvartos, vietos ir t.t. Iš paminėtų 8 funkcijų dažniausiai mažmenininkai atsisako tokių funkcijų kaip transportavimas, finansavimas. Šios funkcijos priskiriamos didmenininkams. 3. Lidl įvaizdis yra skirstomas į palankų, neutralų ir universalų. Įmonių vadovai siekia sukurti palankų, įsimintiną ir teigiamą įvaizdį. Tokiu būdu yra sukeliamos teigiamos vartotojų emocijos, sužadinamas noras pirkti įmonės paslaugas. Vykstant palankaus įmonės įvaizdžio formavimui yra labai svarbios esminės charakteristikos. Prie jų galima priskirti: adekvatumą, originalumą, aiškiai išreikštą ir apibrėžtą neatitikimo laipsnį, adresato tikslumą, plastiškumą. Neutralus įvaizdis yra laikomas atviru, leidžiančiu įmonės paslaugų vartotojams palaikyti pozityvius santykius su įmone. Šiuo įvaizdžiu yra nesukeliamas neigiamas požiūris, tačiau teigiamų emocijų taip pat gali nebūti. 4. Įmonės įvaizdžio viešumas – tai Lidl įvaizdžio formavimo būdas, kuomet įvaizdžio formavimui pasitelkiamos masinės informavimo priemonės. Įmonės įvaizdžio viešumą galima laikyti svarbiu dėl įvairių priežasčių: tokia informacija priimama ir tų visuomenės narių, kurie ignoruoja reklamą; tokią informaciją visuomenės nariai laiko patikimesne nei reklamą. Informacija yra pateikiama įvairiais būdais. Prie tokių būdų galima priskirti: straipsnius, filmuotą medžiagą, spaudos konferencijas, įmonės pristatymą, bukletų ar nuotraukų platinimą. 5. Lidl ryšiai su visuomene. Tai daugiausiai laiko užimantis įmonės palankaus įvaizdžio formavimo būdas. Dėl šios priežasties jis nėra labai populiarus. Šiuo atveju yra bendraujama su kitomis įmonėmis, supažindinama su įmonės tikslais, vykdoma veikla, planuojamais pokyčiais. Populiariausia įmonės tiesioginių ryšių rūšimi priimta laikyti rėmimą. 6. Prie įmonės vidinio įvaizdžio formuojančių elementų galima priskirti personalo elgesį, vadovybės elgesį, personalo pasitenkinimą darbu įmonėje, pačią įmonę ir t.t. Išorinis įmonės įvaizdis gali skirtis nuo vidinio įmonės įvaizdžio. Vartotojai, partneriai gali susidaryti gerą įspūdį pažvelgę į įmonės pastatą, eksterjerą, interjerą, tačiau vidinis įmonės įvaizdis gali būti neigiamas. 7. Neigiamai yra priimta vertinti didelę personalo kaitą įmonėje, kadangi įmonė investuoja milžiniškas lėšas į žmogiškuosius išteklius, darbuotojai vieni prie kitų prisiriša. Tačiau pastebima, kad migravimas iš vienos įmonės į kitą, vis dažniau tampa įprastu dalyku. Įmonės personalas yra laikomas svarbia vidinio įmonės įvaizdžio dalimi, kadangi jų elgesys formuoja teigiamą arba neigiamą įmonės įvaizdį. Teigiamo įmonės įvaizdžio formavimui labai svarbi psichologinė darbuotojų savijauta įmonėje. Kuomet darbuotojai blogai jaučiasi įmonėje, jie tai pasakoja savo pažįstamiems, o pastarieji perpasakoja savo pažįstamiems. Error: Reference source not found 1. Akm, E., Demirel, Y. (2011). Relation Satisfaction and Identification with Corporate Influential Factors on Effectiveness of Corporate Communication and Consumer Retention. European Journal of Social Sciences, 23(1) ir Demirel (2011) 2. Barnett, M.L.; Jermier, J.; Lafferty, B.A. (2006) Corporate Reputation: The Definitional Landscape. Corporate Reputation Review, Vol. 9, No. 1. 3. Baubkutė, R. (2010). Netradicinės reklamos įtaka organizacijos įvaizdžiui. VU KF SMD Konferencijos rinktiniai darbai 4. Chattananon, A., Lawlwy, M. (2007). Developing a Model of the Impact of Societal Marketing on Corporate Image. Society and Business Review, (3) 5. Čereška, B. (2004). Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber. 6. Dagytė, I. (2004) Įvaizdžio kūrimas. Personalo vadyba. Nr. 6, p. 16-19 7. Daugirdas, V. (2006). Marketingo valdymas. Kaunas: Technologija. 8. Dauginskienė, O. Organizacijos komunikacija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 9. Fatt, J. P., Wei, M., Yuen, S., Suan, W. (2000). Enhancing Corporate Image in Organizations. Management Research News, (5/6) 10. Flavian, C., Guinaliu, M., Torres, E. (2005) The Influence of Corporate Image on Consumer Trust. Internet Research,(4) 11. Gintautė A. (2010). Reputacija praverčia, bet pardavimų negarantuoja. [interaktyvus], [žiūrėta 2016-03-25]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!