Lenų ir dvarų teisė

Feodalinių santykių formavimasis Vakarų Europoje.
Santykių "senjoras-vasalas" ir "dvarininkas-valstietis" teisinis reglamentavimas.
Žemės nuosavybės formos.
Feodalinė hierarchija.
Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos.
Riterio teisinio instituto atsiradimas.
Senjoriniai teismai.
Feodalinių teisės papročių sisteminimas.
Dvarų teisės ypatumai lyginant su lenų teise.
Feodalinių santykių formavimasis Vakarų Europoje. Terminas “feodalizmas” buvo išrastas tik XVIII a. iki tol – faktiškai nuo XII a. – žmonės kalbėjo ir rašė ne apie feodalizmą ar “feodalinę visuomenę”, o apie “feodalinę teisę” (=leno teisę), visų pirma turėdami galvoje teisių bei pareigų sistemą, susijusią su senjoro-vasalo santykiais ir priklausomybe grįsta žemėvalda. Tokie santykiai V. Europoje susiformavo ir paplito IX-X a., bet dar neturėjo susistemintos teisinės išraiškos.
Ypač sparčiai feodaliniai santykiai plėtojosi VII-IX a. Vis daugiau nuskurdusių valstiečių ėmė atsiduoti didžiažemių globai. Už teisę naudotis žeme jį priglaudusiam magnatui valstietis įsipareigodavo atlikti tam tikras prievoles (dirbti ir jo laukuose) ir mokėti duoklę (atiduoti dalį derliaus).
Kita vertus karaliams buvo gana sunku centralizuotai valdyti savo teritorijas. Siekdami valdymą decentralizuoti, jie pradėjo kai kurių kategorijų žmonėms suteikinėti karalystės žemės už atitinkamus įsipareigojimus, už tarnybą karaliui. Žemė nepereidavo tokio asmens nuosavybėn – ji jam būdavo “paskolinama” (vok. Leihen – skolinti, iš čia – lenas), duodama valdyti ir naudoti.
Šios rūšies visuomeninių santykių teisinio reguliavimo sistemą ape XII a. imta vadinti leno, arba feodaline, teise. Su šia teisės šaka buvo glaudžiai susijusi dvaro, arba manoro (angl. Manor – dvaras) teisė, reglamentuojanti dvarininko ir valstiečio santykius ir viso davro gyvenimą.
Santykių "senjoras-vasalas" ir "dvarininkas-valstietis" teisinis reglamentavimas. Svarbiausias XI ir XII a. įvykusių pokyčių aspektas buvo tas, kad ir feodalinė teisė, ir dvaro teisė buvo išskirtos ir iš esmės susistemintos. Vakarų feodalizmas iki XI a. buvo “feodalizmas be feodalinės teisės”.
Popiežių revoliucijos įtakoje feodalinė teisė ir dvaro teisė buvo pirmą kartą suvoktos kaip nuoseklios teisės visumos, turinčios savo gyvenimą, ir remiantis šiomis visumomis buvo sąmoningai valdomi visi feodalinių bei dvarų santykių aspektai.
Pamažu leno paveldimumas tapo objektyvia ir universalia norma,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!