Klasikinė tarptautinė teisė, apimdama iš esmės tik santykius tarp valstybių, individo praktiškai nelietė. XIX a. antroje pusėje paplitusios prekybos ir jūreivystės sutartys garantuodavo kai kurias individų teises. 1928 m. Nuolatinis Tarptautinis Teisingumo Teismas Gdansko teismų byloje konstatavo, kad tarptautinės sutarties šalys gali nustatyti taisykles, kurių pagalba būtų sukurtos individų teisės ir pareigos. Tačiau vėliau pastebėjo, kad tarptautinė sutartis tiesiogiai negali sukurti tokių teisių ir pareigų. Praktikoje tai reiškė, kad atitinkama tarptautinės teisės norma turi būti inkorporuota į valstybės vidaus teisę.
Vertinant tarptautinės teisės galimybes tiesiogiai reguliuoti žmogaus teise ir pareigas, reikia konstatuoti, kad didžiausia jų dalis bus reguliuojama vidaus teisės normomis ir užtikrinama valstybės institucijų pagalba. Valstybė, laikanti save demokratine ar siekianti tokia būti, turi siekti, kad vidaus teisės normos atitiktų tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintus bendruosius principus, visuotinai pripažįstamus tarptautinėje bendrijoje.
Vienas tokių tarptautinių dokumentų yra 1950 m. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija. Sudaryta Europos Tarybos rėmuose įsigaliojo 1953m. Ji turi ypatingą reikšmę. Tai pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje buvo kodifikuotos žmogaus teisės. Iš abstrakčių principų žmogaus teisės buvo paverstos konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, kurių vykdymo kontrolė pavesta specialiai sukurtoms institucijoms. Europos žmogaus teisių konvencijos sukurta sistema ir toliau lieka labiausiai išvystyta regione žmogaus teisių apsaugos sistema. Per penkis Konvencijos organų veiklos dešimtmečius susiformavo plati žmogaus teisių apsaugos jurisprudencija. Konvencijos funkcionavimo sėkmę patvirtina ir tai, kad nuo jos įsigaliojimo dalyvių skaičius išaugo keletą kartų ir dabar apima praktiškai visą Europos kontinentą. Šiuo metu Konvencijos dalyvės yra 44 Europos valstybės. Reikia pridurti, kad žmogaus teisių apsauga yra pagrindinė Europos tarybos, kurios rėmuose sudaryta Konvencija, veikos sritis.
Lietuvos Respublika 1993 m. gegužės 14 d. tapo Europos Tarybos nare, tą pačią dieną pasirašė ir šią Konvenciją. Tapimas Europos Tarybos nare lėmė ir būtinybę pasirašyti, o vėliau ir ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvenciją ir prisiimti iš šios ypač svarbios regioninės sutarties kylančius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įsipareigojimus.
Konvencijos...
Šį darbą sudaro 4334 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!