Lengvai protiškai atsilikusių bendravimo įgūdžių ugdymas

Pastaraisiais metais itin didelis dėmesys skiriamas asmenims, turintiems intelekto ir fizinių negalių. Rengiamos įvairios labdaros akcijos, visuomenė skatinama į tokius asmenis pažvelgti per kitokią prizmę.
Fiziškai ar psichiškai nepilnavertis asmuo turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jie turi gyventi pilnavertį gyvenimą, kuris garantuotų jų orumą bei visapusišką pagalbą. Todėl labai svarbu tokiems asmenims sudaryti socialiai teisingas gyvenimo sąlygas.
V. Vaicekauskienė (2005) teigia, kad šalia įgimtų fiziologinių-biologinių poreikių (alkis, troškulys, miegas, lytinis potraukis ir kt.) asmenims svarbu patenkinti ir socialinius poreikius, kurie sudaro šių asmenų socializacijos pagrindą.
Visuomenei pripažinus lygių galimybių principą (2003), iš esmės keičiasi požiūris į neįgalaus asmens vietą bendruomenėje bei jo naudingumo visuomenei vertinimo kriterijai. Intensyviai vykdomas žmonių su protine negalia integravimas į visuomenę – viena iš dabarties aktualijų. Socialinė integracija priklauso nuo visuomenės kultūros puoselėjimo, nes kultūra yra pažangos pamatas. Integracija taip pat reiškia procesą, kurio metu būtinas bendradarbiavimas, lankstumas, noras rizikuoti, daugybės individų, tarnybų ir vyriausybinių bei visuomeninių institucijų parama.
Šiame darbe išanalizuosime medžiagą, apie asmenis turinčius lengvą protinį atsilikimą, jų charakteristiką bei bendravimo įgūdžių lavinimą.
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) protinį atsilikimą apibrėžia kaip protinių sugebėjimų nukrypimą nuo normos, sukeliantį emocijų, elgesio ir socialinės adaptacijos sutrikimų. Kitaip tariant tai dalinis arba nepakankamas protinių galių išsivystymas, kuris pasireiškia tam tikrais sugebėjimų sutrikimais: pažintiniais (mąstymo procesas); kalbiniais; motoriniais; socialiniais, rodančiais intelekto lygį tam tikru raidos periodu. Protinis atsilikimas gali būti kartu su kita protine ar fizine būsena arba be jos.
* prenetalinė (paveldima ir chromosominė patologija, embriopatijos, fetopatijos);
* perinetalinės (gimdymo patologija);
* postnatalinės ( traumos, infekcijos, intoksikacijos, socio-psichologinės problemos).
Kaip matome iš pateiktos klasifikacijos, priežastys yra labai įvairios. Labai dažnai protinis atsilikimas tampa kitų lygų požymis, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius.
Tačiau I. Elijošienė (2003) papildo, jog protinį atsilikimą galima konstatuoti tik tada, kai pasireiškia visi šie trys požymiai: 1) organinis ar funkcinis CNS (centrinės nervų sistemos) pažeidimas; 2) pažintinės veiklos sutrikimas; 3) pastovus pažintinės veiklos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!