Psichoterapinė socialinių įgūdžių lavinimo programa

Psichoterapinė socialinių įgūdžių lavinimo programa Psichoterapinės grupės metodas. Tai terapija, kai gyvenimo sunkumai atskleidžiami mėginami suprasti bendraujant ne tik su psichoterapeutu, bet ir su žmonėmis grupėje, kai aptariama viskas kas vyksta grupėje tarp dalyvių. Kai į mintis, jausmus, veiksmus reaguoja skirtingi žmonės, tai turi daug stipresni poveikį, nei vieno žmogaus reakcija. Tai padeda geriau suprasti save ir savo santykius su kitais, realiau pamatyti bendravimo su jais pasekmes. Grupė yra veidrodis, kuriame galima pamatyti savo santykius su žmonėmis realiame gyvenime. Grupinė psichoterapija siekia skatinti asmenybės tobulėjimo, savęs ir kitų supratimą, moko nuoširdesnių santykių su kitais žmonėmis, sprendžia asmenines ir tarpasmeninių santykių problemas. Grupės darbo sėkmė priklauso nuo grupės dalyvių tarpusavio pasitikėjimo padedant kalbėtis apie save; žmonių su skirtingų gyvenimo patyrimu dalyvavimas; bendri grupės tikslai, kurių siekiama bendrai; grupės sutelktumo, bendravimo jausmo; kvalifikuoto grupės terapeuto dalyvavimas; dalyvių susitarimas grupėje laikytis tam tikrų taisyklių. Manau ši darbo grupė būtų naudinga vaikams ir paaugliams, kuriems sunkiai sekasi socialiai veikti bendraamžių būryje, jaučiasi ar yra atstumti juos supančios aplinkos. Kadangi daugelis vaikų išgyvena sunkų savęs ieškojimo laikotarpį, todėl jų dažnai būna irzlūs ir pasako tai, ko nederėtų. Daug pykčio ir bendravimo stokos atspindi vaikas kasdieninėje veikloje. Nes, kiekvienam vaikui reikia palaikymo ir supratimo. Nes efektyvų socialinį funkcionavimą lemia savęs pažinimo, bendravimo ir komunikaciniai įgūdžiai. Deja, ne kiekvienas vaikas sugeba sėkmingai bendrauti, priimti kitus tokius kokie jie yra. Anot Vyšniauskytės R. J. ir Liobikienės T. N. (2010) siekiant lavinti vaikų ir paauglių socialinius gebėjimus, reikia parinkti tokias užduotis, kurios atliktų jų galimybes. Vaikus ir paauglius supančioje aplinkoje turi būti pakankamai iššūkių ir mokymosi galimybių, kurie suteiktų progų tobulėti. Todėl renkat informaciją apie vaikus ir paauglius, kuriems reikalinga pagalba savęs ir kitų pažinime, buvo pasirinktas tiesioginis ir antrinis vaiko elgesio stebėjimas. Atlikus mokinių stebėjimą klasėje ir mokyklos aplinkoje įvairių situacijų metu, dėl mokinių pasyvumo ir atskirties. Surinkus per tam skirtą laiką informaciją apie vaiką, peržiūrėta ir nustatytą išsami jos analizę. Kadangi vyrauja jaunuolių aplinkoje atskirtis, taipogi didžiulė problema patyčios, nutarta vesti psichoterapinė socialinių įgūdžių lavinimo programa. Tačiau nėra vieno teorinio grupinės psichoterapijos pagrindo, kurį pripažintų dauguma psichoterapeutų. Pateikta įvairių grupės teorijos apibūdinimų ir kvalifikacijų. Mano darbo grupė labiau orientuota į psichoterapija grupe rūšį. Labiau į asmenybę nukreiptą grupės tipą, kurio tikslas – įvairiais struktūruotais žaidimais pratimais, ir vaidmenų žaidimais, tobulinti bendravimo ir socialinius įgūdžius, gerinti tarpasmeninius santykius (Kepalaitė A. 2008 m. 19-32). Programos tikslas: išmokti priimti vieni kitus tokie kokie esame. Pagal Kočiūną R. (1998) išlavėję socialinio elgesio įgūdžiai – mokėjimas harmoningai įsijungti į bendravimo „tiltą“, būti atlaidžiam kitiems žmonėms, produktyviai konfrontuoti ir spręsti tarpasmeninius konfliktus, mažiau vertinti, o įsijausti, suprasti ir gerbti kitų žmonių poreikius. Organizuojama uždara mikrogrupė, kadangi bus dirbama su tais pačiais asmenimis. Kaip teigia Jackevičius A. (1995) mikrogupėje jos nariai turi daugiau ar mažiau bendrus veikimo tikslus ir tiesioginius kontaktus. Specifika tai, kad jos nariai nuolatos bendrauja. Programa skirta 12 – 15 metų paaugliams. Grupę sudarys 2 – 15 asmenų. Atranka bus vykdoma paskatinant tuos vaikus, kuriems būtų naudinga dalyvauti ir paskelbus grupės programą klasėse. Šiame grupės darbo organizavime planuojami 10 užsiėmimų, vieną kartą per savaitę iki 1,5 valandos, su pertrauka. Patalpa tūrėtų būti erdvi, šviesi ir nuotaikinga. Kurioje tilptų reikalingos priemonės grupei vesti ir pati grupė galėtų jaustis laisvai. Erdvės tūrėtų būti tiek, kad neblaškytų grupės narių, grupė būtų susitelkusi. Pačios grupės vykdymą siūlyčiau vesti tuo metu, kai mokykloje vyksta popamokinės veiklos užsiėmimai, kad nebūtų išskiriami vaikai tarp bendraamžių užsiėmimų programose. Kočiūnas R. (1998) teigia, kad geriausias būdas ko nors mokyti grupėje – būti pačiam tokiam, kokius norėtum matyt grupės dalyvius. Užsiėmimų veikloje būtina sekti jos narių vaidmenis ir derinti juos su pareigomis, orientuoti narius į grupės veiklą bei tarpusavio supratimą – nepamiršti, kad kiekviena asmuo yra individualybė, be to ir situacija gali provokuoti vienokį ar kitokį elgesio būdą. Todėl vadovas turi tūrėti specifinių žinių, pasižymėti humaniškumo savybėmis. Vadovui labai svarbu suprasti žmogaus prigimtį, jo elgesio priežastis, kad galima būtų motyvuoti jį sėkmingai veiklai (Kasiulis J., Barvydienė V, 2001 m.). Grupei vadovaus įvairias terapijas gebantis vesti specialistas ir socialinis darbuotojas – padėjėjas. Kiekvieno susitikimo tikslas: 1. Pamąstyti apie asmenybės panašumus ir skirtumus. 2. Parodyti, kad esam individualūs ir nepakartojami. 3. Ieškoti teigiamų asmenybės savybių. 4. Pažvelgti į save ir didinti savo asmenybės priėmimą. 5. Teikti pagalbą kitam. 6. Skirti teigiamą ir neigiamą įtaką, rasti būdą pasipriešinti spaudimui. 7. Suvokti, kad bendraudami su kitais žmonėmis patiriame jausmus, emocijas, kad mes taip pat darome įtaką kito jausmams. 8. Aptarti įvairiu streso aspektus, priežastis ir pasekmes. 9. Galvoti savo ateities siekius. 10. Suteikti pozityvų grįžtamąjį ryšį apie darbą visos programos metu, įvirtinti bendrumą ir pasitikėjimą. 1. UŽSIĖMIMAS. Darbo eiga: pristatyti programą, supažindinti su darbo tvarka, aptarti taisykles. Grupės darbo pradžioje vedėjas trumai supažindina su programa, su darbo tvarka, numatomų susitikimų skaičiumi ir dažnumu. Kasiulis J. ir Barvydienė V. (2001) teigia, kad būtina grupės narių tarpusavio elgesio kontrolė: net artimiausi žmonės stebi vienas kitą, vertina, lygina, orientuojasi į vienas kitą; be kontrolės nėra ir grupės. Todėl reikalingos taisyklės. Vedėjas paaiškina, kad kiekvienoje grupėje turi būti taisyklės, nes kitaip gali kilti nesusipratimų ar net konfliktų. Todėl taisyklės būtina priimti. Siūlomos taisyklės: laikomės konfidencialumo; kalbame po pieną; gerbiame kito nuomonę; kalbame savo vardu; skatiname, bet neverčiame dalyvauti; ne smurtui. Paklausiama grupės, kas dar norėtų pasiūlyti taisyklių. Visi pasiūlymai apsvarstomi ir įrašomi. Išreiškiamas tikėjimas, kad grupė stengsis laikytis taisyklių. Jeigu atsitiktų taip, kad taisyklės bus pažeistos, teks taikyti nuobaudą, kurią taip pat visi kartu turime pritaikyti. Diskusija „Auksiniai obuoliai“. Atlikimo eiga: „Šiame maišelyje yra obuoliai. Dabar kiekvienas paimkite po obuolį, atidžiai jį apžiūrėti ir jį įsidėmėti. Tada visus obuolius surinksime atgal i maišiuką, sumaišysime ir iškratysime į rato vidurį. Dabar visi dalyviai susiranda savo obuolį. Aptarimas: kokiais požymiais rėmėsi, kol atsirinko savo obuolį? Kuo obuoliai skiriasi vienas nuo kito? Po aptarimo vedama analogija tarp žmonių ir obuolių – ir vieni ir kiti vienoje vietoje atrodo vienodi. Kad įžvelgtume skirtumus, individualumą, reikia laiko ir nusiteikimo. Obuoliai užsiaugina žieve. Žmonės taip pat - ginasi nuo kitų, užsiaugina storą žievę, kad jaustųsi saugūs ir nebūtu pažeidžiami. Kas yra už jo? Dažnai skanus ir sultingas branduolys – jautrus ir geras žmogus. Tam, kad jį pažintume, taip pat reikia laiko, ir abipusio pasitikėjimo. Aptariame šios dienos susitikimą, atsiveikiame. 2. UŽSIĖMIMAS. Atlikimo eiga: išdalijama po vieną popieriaus lapą. Vedėjas pasako užduotį: „Pratimas atliekamas užsimerkus. Perlenkite turimą popierių pusiau ir nuplėškite viršutinį dešinįjį kampa... dabar vėl jį sulenkite pusiau ir nuplėškite apatinįjį dešinį kampą... Dabar pabandykite sulenkti lapą per pusę ir nuplėšti apatinį kairįjį kampa... Vedėjas taip pat gali dalyvauti atliekant šį pratimą. Atsimerkiame ir popieriaus lapus išlankstome. Akivaizdu, kad dviejų identiškų ornamentų lapuose nėra. Aptarimas: kodėl taip atsitiko, visiems instrukcija buvo vienoda, o gauti rezultatai skirtingi? 3. UŽSIĖMIMAS. Užsiėmimų pradžiai apsišilimas pasisveikinimui. Dalyviai vaikšto po auditoriją ir sveikinasi vienas su kitu. Vedėjas skelbia, kaip jie turi tai daryti: dešinėmis alkūnėmis, kairiais keliais, abiem keliais, dešinėmis pėdomis, dešine ausim ir pan. Toliau užsiėmimas „Mano marškinėliai“. užsiėmimui reikalingas A4 popieriaus lapas kuriame nupieštas marškinėlių priekis ir nugara. Atlikimo eiga: vedėjas pateikia instrukciją: daugelis mūsų dėvime marškinėlius su užrašais ir piešiniais. Jei piešinys ant krūtinės, jį mato žmonės, kurie ateina iš priekio. Užrašus ar piešinius ant nugaros mato žmonės, kurie yra už mūsų. Paprastai nematome ar jie žiūri į mūsų nugarą, ar pastebi kas yra pavaizduota. Dabar jūs gautuose lapuose nupieškite piešinius, simbolius, užrašus ant savo marškinėlių. Marškinėlių priekyje nupieškite tai kas jus atspindi, ką mato ir apie jus žino kiti žmonės, t.y. savo „socialųjį aš“. Marškinėlių nugaroje nupieškite savo „paslėptąjį aš“ – tai, ko apie jus kiti žmonės nežino. Įsikurkite auditorijoje patogiai, kad niekas jums netrukdytų. Atidžiai pasirinkite spalvas. Po skirto laiko piešimui kviečiami visi susėsti ratu. Bendras darbas rate priklauso nuo atmosferos grupėje. Jei dalyviai pasitiki vienas kitais, prašoma, kad jie papasakotų, ką pavaizdavo. Jei jaučiama, kad autoriai patys nekalbės, prašoma, kad kiti dalyviai spėtų kas čia galėtų būti pavaizduota. Autoriai įspėjami, kad tai yra kitų žmonių matymas. Jei komentarų nėra, ar jie trumpi, tada vedėjas atsargiai reflektuoja tai, ką mato. Taip pateigdamas modelį, kaip galima šnekėti apie žmones, nevertinant jų asmenybės. Taip padrąsinant kitus kalbėtis. Aptarimas: kaip sekėsi piešti? Kurį piešinį buvo sunkiau piešti, kodėl? Kaip sekėsi pristatyti savo piešinį, kas buvo lengva, o kas sunku? Kaip sekėsi klausytis kitų? Kaip dalyviai jaučiasi? Atliekant šį pratimą vedėjas dažnai turi atkreipti dalyvių dėmesį, kad kada jie susitelkę į save, kada jiems nelabai rūpi kiti. Iš to kyla klausimai. Galima paklausti, kaip jautėsi kalbantysis kai jo nesiklausė... 4. UŽSIĖMIMAS. „Apyrankė“. Atlikimo eiga: vedėjas prašo surašyti geras savybes. Mažiausiai parašyti tris bruožus. Visiems parašius drąsinama juos perskaityti, sakinį pradedant: „Nenoriu girtis, bet aš esu...“. Toliau prašoma pagalvoti, kokios kitų žmonių savybės patinka. Kokių savybių kartais net pavydi. Šias teigiamas kitų žmonių savybes surašo stulpeliu, gali būti neribotas skaičius. Šį sąrašą rekomenduojama perskaityti garsiai. Vedėjas pasiūlo pasidaryti apyrankes. Pirmiausiai kiekvienas pasirenka tris svarbiausias savybes. Kiekvienai savybei pasirenkama skirtingos spalvos siūlas. Pinama „kasytė“. Galima padėti vienas kitam pinti, palaikant siūlą. Nupintos apyrankės užrišamos ant rankų. Drąsinama prašyti kitų pagalbos. Aptarimas: pasidalyti jausmais ir mintimis. Vadovui: jei kuriam nors sunkiai sekasi surašyti savo teigiama savybes, padėti jam. 5. UŽSIĖMIMAS. Įvadas į temą: jei padedame kitiems, tai galime tikėtis, kad ir mums kiti padės. Ar galėtumėte man pasakyti, kam jūs paskutinį sykį esate padėję? Gal jūs padėjote savo mamai, tėčiui? O gal savo draugui? Kas iš jūsų esate padėję visiškai nepažįstamam žmogui? Kada paskutinį kartą jūs sulaukėte pagalbos? Atsisėskime patogiai ir užsimerkime. Keletas kartų įkvėpkime ir iškvėpkime. Dabar įsivaizduokit puikią saulėtą dieną. Jūs esate gražioje, žalioje pievoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!