Kupiškio krašto etnografai

• Etnografas - etnografijos specialistas. Jis atlieka įvairių bendruomenių gyvenimo būdo tyrimus: socialinius, etninius, politinius, regioninius ir geografinius. Liaudies kūrybos tyrimai sudaro pagrindinę etnografijos sritį, jų dalykas - tautosakos, liaudies šokio ir muzikos tyrimas.
• 1935-aisiais metais Kupiškyje prasidėjo šviesuomenės sąjūdis, jos rūpestis buvo tautos kultūrinio mentaliteto palikimas, jo puoselėjimas.
• Kupiškėnai inteligentai šiame miestelyje gyvenančiai Stefanijai Glemžaitei 1935 metų liepos mėnesį atsiuntė rūpesčio kupiną laišką. Buvo prašoma padėti sukviesti ir parengti kupiškėnų inteligentų suvažiavimą - susirinkimą, kuris padėtų pagrindus amžinam konkretiškam kupiškėnų kultūros centrui – padaryti pradžią Liaudies namams kurti iš sudėtų aukų.
• 1935 metų rugpjūčio mėnesį įvykusiame suvažiavime buvo nutartas Liaudies namų ir gimnazjos statymas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasirinktas štabo viršininkui Jonui Černiui priklausęs sklypas Vytauto gatvėje. Tačiau visos Kupiškio inteligentų viltys sukurti kultūros židinį žlugo dėl tuometinių sąlygų, lėšų stygiaus.
• 1941-ųjų spalį, buvo sudaryta muziejaus Kupiškyje steigimo organizacinė grupė. Prasidėjo susirašinėjimas su valdžios institucijomis, užmegzti ryšiai su muziejais, muziejininkais. Nuo susirinkimo parbėgus vos savaitei, Kupiškio valsčiaus savivaldybė būsimam muziejui paskyrė du pastatus Turgaus aikštėje.
• Visa miestelio aptiekoriaus Mykolo Glemžos šeima – tai žmonės, lyg gerosios dvasios aplink save subūrusios šviesos, mokslo, pažinimo ištroškusius, toli nuo didžiųjų kultūros centrų nutolusius provincialus.
• Stefanijos ir Mikalinos iniciatyva buvo pradėta rinkti senovės rakandai, drabužiai, audiniai, užrašomos dainos, pasakojimai. Joms entuziastingai padėjo ne tik inteligentija, bet ir paprasti kaimo bei miestelio žmonės, kuriems taip trūko gryno kultūrinio ir švietėjiško dvelksmo. Todėl per trumpą laiką buvo surinkta labai daug eksponatų.
• 1943 m. vasario 2 d. išrinkta muziejaus taryba, Kupiškio muziejus oficialiai pradėjo savo veiklą. Muziejus buvo pavadintas Kraštotyros muziejumi. Jis buvo vienintelis Lietuvoje muziejus, įsteigtas karo metais.
• Iš muziejaus buvo atimtos patalpos, o eksponatai išmesti į gatvę. Dalis jų buvo sukrauta į sandėlį, kiti išgabenti pas Stefaniją Glemžaitę. Labai daug eksponatų tuo metu dingo, buvo išgrobstyta. Pasirodo, tuometinei sovietų valdžiai muziejaus patalpose buvo svarbiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!