Baltų kalbų lyginamieji tyrimai

Baltų kalbos _________________________________________________________3ps.
Vakarų baltų kalbos ___________________________________________________4ps.
Prūsų kalba __________________________________________________________4ps.
Jotvingių kalba _______________________________________________________4ps.
Rytų baltų kalbos _____________________________________________________5psl.
Lietuvių kalba ________________________________________________________5psl.
Latvių kalba _________________________________________________________5psl.
Kuršių kalba _________________________________________________________6psl.
Žiemgalių kalba ______________________________________________________7psl.
Sėlių kalba __________________________________________________________7psl.
Skirtumai (išvados)____________________________________________________9psl.
Baltų kalbos
Kaip ir germanų, slavų, romanų, priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Baltų kalbų šaką sudaro gyvosios lietuvių, latvių kalbos ir mirusios — prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 5 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose). Visos kitos baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir apie jomis kalbėjusių žmonių skaičių maža ką težinome.
Patį baltų terminą pirmąkart pavartojo vokiečių kalbininkas F. Neselmanas knygoje Die Sprache der alten Preusen (Berlin, 1845). Terminas padarytas iš Baltijos jūros vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi balt-, nors dėl Baltijos vardo kilmės yra keletas hipotezių, iš jų tik viena sieja šį vardą su minėta baltiška šaknimi. Iki tol buvo vartojami terminai lietuvių kalbos, latvių kalbos ir pan. Mūsų garsūs kalbininkai K.Jaunius ir K.Būga, remdamiesi I a. romėnų istoriko Kornelijaus Tacito veikale „Germania" minimu „Aestiorum gentes", taip pat ir vėlesnių istorikų šaltiniais, baltus vadino aisčiais. Bet kadangi senuosiuose istoriniuose šaltiniuose šiuo pavadinimu, kaip spėjama, buvo vadinami tik prūsai, tad nuo jo kitų kalbininkų ir atsisakyta.
Baltai nuo 2000 m.pr.m.e. buvo (ir yra) indoeuropiečių arealo šiaurės rytų pakraštys - į šaurę ir į rytus nuo baltų gyvenę finougrai. Iš vandenvardžių analizės ir iš archeologinių duomenų nustatyta, kad senovėje baltų gyvenamoji teritorija driekėsi nuo žemutinės Vyslos gana toli į rytus: ji apėmė Nemuno, Priegliaus, Dauguvos baseinus, Dnepro, Okos, Volgos aukštupius, pietuose siekė Pripetę. Geografinis arealo centras buvo dabartinis Miskas. Toks plotas buvęs iki VI-VII m.e.a., t. y. iki slavų migracijos į Dnepro aukštupį. Iš XII a. rusų metraščių (vad. Nestoro kronikos) matyti, kad tuo metu prie Protvos upės (kairysis Okos intakas) dar gyvenusi baltų gentis galindai, t.y. „galiniai" (plg. lie. galas), kurie apie XIV a. visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!