Kūno kultūra ir žmogaus organizmo gyvybinė veikla

I paskaita. Kūno kultūra ir žmogaus organizmo gyvybinė veikla Organizmovystymosi laikas ~20 metų. Po kelių metų jis pradeda senti. 5-6 m. – vikrumas; 7-11 m. – lankstumas; 16-19 m. – ištvermė, jėga. Ištvermė – pagrindinė savybė. Organizmas turi tokią savybę keistis. Jei žmogus nuvargęs, organizmas atsistato šiek tiek aukštesniame lygyje. Žmogaus sistemas galima suskirstyti į 3 grupes: 1. judamasis aparatas; 2. kaulai, jų sudėtis ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje; 3. raumenys, jų sudėtis ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. 1 Judamasis aparatas – pagrindinis judesių atlikėjas. Jį sudaro:  kaulai;  sąnariai;  raiščiai;  sausgyslės;  raumenys. Kaulai susijungę tarp savęs sąnariais ir raiščiais sudaro griaučius. Griaučių paskirtis:  atraminė (kūno forma, laikysena);  apsauginė. Raumenys, prisitvirtinę prie kaulų, sudaro judamąjį aparatą. Fizinio krūvio įtakoje stiprėja raumenys, didėja sąnarių amplitudė, jie tvirtėja, stiprėja raiščiai, sausgyslės, kaulai. 2 Gimęs žmogus turi 270 kaulų, senstant jų mažėja ir suaugęs žmogus turi tik 206 kaulus. Kaulai sudaryti iš kaulinio audeklo, kuriame yra kapiliarų ir nervinių šaknelių. Kaulą dengia antkaulis (standi plėvė). Kaulų cheminė sudėtis: ~50% sudaro neorganinės medžiagos; ~25% - organinės medžiagos; ~25% - vanduo. Ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai, jų viduje yra kaulų čiulpai, kuriuose gaminasi kraujo kūneliai. Fizinio krūvio įtakoje kaulai storėja, tvirtėja, bet ilgis nesikeičia, daugėja neorganinių medžiagų. Mažiau fizinio krūvio: vystosi osteoporozė, kaulai pasidaro trapesni, plonesni. Vaistai – fizinis aktyvumas. Moterų kaulai sveria ~ 9 kg, vyrų ~ 11 kg. 2.1 (Sąnariai) Kaulų paviršiai toje vietoje, kur jie jungiasi vienas su kitu, padengti kremzle. Sąnarius gaubia kapsulės: vidinė ir išorinė. Vidinė kapsulė tepa sąnarius (gamina skystį); išorinė kapsulė stiprina ir saugo sąnarį. Raiščių skaidulės įauga ir sutvirtina sąnarį. Raiščiai ir kapsulės apriboja sąnario judesių amplitudę. Didėjant fiziniam aktyvumui gerėja medžiagų apykaita, didėja sąnarių paslankumas, gerėja jų tepimas, didėja judesių amplitudė. Raumuo baigiasi sausgysle. 3 Raumenys – pagrindinis judesių atlikėjas. Raumenys susideda iš skaidulų: šviesios (greitis) ir tamsios (ištvermė, jėga). Skaidulose yra nervai ir kapiliarai. Suaugusio žmogaus skaidulų kiekis nesikeičia, keičiasi tik jų dydis. Raumenys yra 2 rūšių: 1) Skersaruožiai (paklusnūs žmogaus padėčiai. Rankos, kojos,...) 2) Lygieji (žmogaus padėčiai nepriklauso. Širdis, žarnyne, gyslos, organai) Kapiliarai aprūpina raumenis įvairiom medžiagom ir deguonimi (kai kapiliarai padidėja raumenis lengviau aprūpinti). Sportoujant kapiliarai didėja. Aprūpinimo sistemos 1. Kvėpavimo sistema 2. Kraujotaka 1 Kvėpavimo sistemos funkcijos: aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį. Susidaro iš alveolės (~100 m2). Per sieneles O2 patenka į kraują, o iš jo paima CO2. Plaučiai susideda iš mažyčių puslyčių, kurių yra 500mln. a) Išoronis kvėpavimas (nuo atmosferos iki kraujo); b) Vidinis kvėpavimas (nuo kraujo iki ląstelių). Sportuojant: gerėja kvėpavimas, didėja įkvėpimas (plaučių tūris), stiprėja kvėpavimo raumenys, didėja kvėpavimo apimtis, didėja krūtinės ląstos paslankumas. Kraujas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio metu Kraujas susideda iš:  plazmos ~5% (eritrocitai, leukocitai, trombocitai) Eritrocitai turi hemoglobino. Kraujas sudaro 7-8% kūno svorio (5-6L) Funkcijos: 1) Transportinė (maisto medž.); 2) Reguliuojamoji (šilumą gabena); 3) Apsauginė (kova su mikrobais). Ramybėja cirkuliuoja 50% kraujo. Nejudant kapiliarai dingsta ir perauga į riebalus. Pokyčiai fizinio krūvio įtakoje: padidėja šarminės atsargos (neleidžia didelio rūkštingumo), padidėja kraujo kiekis (išstumia visą kraują į apytaką), padaugėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), atsiveria kapiliarai, padidėja organizmo aprūpinimas deguonimi. Limfa – skaidrus skystis tarp kapiliarų ir ląstelių (žmogus jo turi apie 1-2L). Per limfą kraujas perduoda maisto medžiagas ir deguonį į ląsteles. Širdis Širdis sveria 250-300g. Per para prapompuoja 8 tonas kraujo; ramybėje per 1min. prapompuoja 5L kraujo. Širdis lengvai pasiduoda treniravimui (kitaip žmogus mirtų). Ją reikia laipsniškai treniruoti. Nervų sistema Nervų sistema skirstoma į 2 dalis: 1) centrinė (sudaro smegenys: galvos ir stuburo) 2) periferinė (yra kaip priemonė perduot savo signalus). Periferinė skirstoma į: a) vegetacinę (nepriklauso nuo žmogaus); b) somatinę: sensorinė (jutiminiai nervai) ir matorinė (duoda komandas judesiui) ................................................................................................................................................................................................ II paskaita Sveika gyvensena Kontroliniai klausimai: 1. Išvardinkite ir apibūdinkite pagrindinius sveikos gyvensenos principus; 2. Išvardinkite ir apibūdinkite sveikos mitybos principus; 3. Apskaičiuokite ir įvertinkite savo kūno masės indeksą; 4. Apibūdinkite pagrindines maisto medžiagas ir jų reikšmę žmogaus organizmui; 5. Apibūdinkite asmens higieną. Gyvenimo sąlygos ėmė keistis praeitą šimtmetį. Prieš 50 metų ėmė keistis koordinaliai. Veiksniai dėl kurių blogėja žmogaus sveikata: 1) nepakankamas fizinis aktyvumas; 2) racionali mityba; 3) žalingi įpročiai; 4) stresas; 5) užteršta aplinka; 6) asmens higienos nesilaikymas. 1) Fizinis aktyvumas pakankamas: 1200 k kal. reiktų sudegint per dieną (1 val. lėtas ėjimas 140 k kal., grindų šlavimas 175 k kal., greitas plaukimas 700 k kal.) 2) Racionali mityba: Subalansuota: laiko atžvilgiu (5 kartus) augalų metodu Maisto medžiagos: baltymai, angliavandeniai, riebalai. 3) Žalingi įpročiai: rūkymas, narkotikai, alkoholis.  plaučių vėžys;  lokalinės vėžio formos;  kraujotakos sistemos sutrikimai Rūkant išsiskiria 2 harmonai. Piktnaudžiavimas alkoholiu: naikina nervinius audinius; kepenų cirozė; plečia kraujagysles, skystina kraują. 4) Stresas. Natūrali reakcija į pavojų. Smegenyse išsiskiria adrenalinas, traumuoja raumenis, kraujagysles. Priešinimasis: • gyvenimo planavimas; • fizinis aktyvumas. 5) Užteršta aplinka. Teisėjai: transportas, elektromagnetinis užterštumas (lempos, mobiliakai, kompai, rozetės – gali sukelti kraujo vėžį) 6) Higienos nesilaikymas Higiena susideda:  dienotvarkė (kad patirtų kuo mažiau streso); senėjimo procesai greičiau prasideda nesilaikant dienotvarkės.  poilsis (pakanka 7-8val.)  kūno higiena – prausimasis. Oda – antri plaučiai. 1 cm2 odos turi 100 skausmo receptorių. Maisto medžiagos: Angliavandeniai 4k kal – 1g. Tai pagrindinis energijos šaltinis. 60% energijos iš angliavandenių. C, H2 ir O2 elementai iš kurių susideda angliavandeniai. 2 grupės:  paprasti (cukrus)  sudėtingi (ilgos C, H2, O2 grandinės, kurios sunkiai įsisavinamos. Cukraus poveikis: kraujyje padidėja cukraus kiekis, neigiamai veikia kraują, insulinas slopina cukrų. Cukraligė – mirtina liga, kai kasa nebegamina insulino. Sudėtingų angliavandenių produktai: grūdinių, kultūrinių daržovės, pupelės. Juose daug ląstelienos, kuri išvalo žarnyną ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje, bet ląstelienos organizmas neįsisavina. Baltymai: pagrindinė statybinė medžiaga. Atsinaujina organizmas. Traumos ir žaizdos gyja dėl baltymų. Galima susirgti inkstų nepakankamumu. 1kg. reikia 1g baltymų. >1,2g organizmas negali suskaldyti. – augalinės kilmės (dribsniuose, pupelėse, sojos produktai); – gyvulinės (kiaušinio baltymas, pieno produktai, neriebi mėsa). Riebalai (9kcal – 1g riebalų):  prisotinti;  neprisotinti. Jie stimuliuoja imuninę sistemą. Augalinės kilmės aliejus (alyvuogių) yra geriausi. Kūno masės indeksas. KMI = M (kg) / Ū2 (m) Vertinimo skalė: 40 – perviršis maisto. ..............................................................……………………………………………………………………… III paskaita Hipokinezė ir fizinė treniruotė 1. Hipokinezės rūšys ir jų priežastys; 2. Hipokinezės poveikis sveikatai; 3. Fizinės treniruotės uždaviniai, turinys, priemonės; 4. Fizinių ypatybių ugdymas (metodai, priemonės); 5. rytinė – hygieninė mankšta. SVEIKATA NĖRA VISKAS, BET BE SVEIKATOS – VISKAS YRA NIEKAS. Hipo – mažiau, žemiau.. Kinezis – judėti. Dinamija – jėga. Hipokinezė – liga (mažas fizinis aktyvumas) 1 Rūšys: I. Adaptacinė – fiziologinė h. Sukelia: auklėjimas, netinkamas poilsis, paveldima. II. Įprastinė – buitinė h. Sukelia: skalbimo mašina, dulkių siurblys, liftas,… III. Priverstinė moksleivių, studentų h. Nuovargis dėl mokslų, mažai fizinių pamokų. IV. Profesinė – gamybinė h. Automatizuotas, mechanizuotas procesas, nervinė įtampa. V. Nezogeninė h. Judesių valdymo organų susirgimai: parkinsono liga, paralyžius. VI. Gerontogeninė h. Veiklos sumažėjimas dėl amžiaus. VII. Eksperimentinė – klinikinė h. Nustatant, kokį pataloginį poveikį daro mažas judėjimas (atliekami eksperimentai su jaunais žmonėmis) 2 Poveikis sveikatai. Pasireiškia jauname amžiuje. Žalojantis poveikis. Ligos: 1) Širdies kraujagyslių sistema. (širdis silpna, kraujagyslės nelastingos, susirgus ir turint 400 temp. galima mirti)  hipertoninė  aterosklerozė (kraujagyslių užkalkėjimas)  infarktas  insultas Dėl šių ligų Europoje miršta 3mln. žmonių. 2) Kvėpavimų sistema (Plaučių tūris mažas). 3) Pažeidžiama energetinė medžiagų apykaita, virškinimo sistema (riebalai užkemša kraujagysles). 4) Kinta judėjimo – atramos aparatas. Kaulai tampa trapesni. Mažėja sąnarių paslankumas, raiščių stiprumas. 5) Kinta raumenys. Raumenys virsta riebaliniu sluoksniu. Pasikeičia žmogaus laikysena, iškrypsta stuburas, pilnapadystė… 3 Fizinė treniruotė – procesas, kurio pagrindinis tikslas išugdyti darnią, harmoningą, visapusišką asmenybę. Uždaviniai: 1) Ugdyti poreikį fiziškai tobulėti. 2) Stiprinti sveikatą. 3) Ugdyti fizines ypatybes, valios savybes. 4) Didinti fizinį, protinį darbingumą, funkcinį pajėgumą. Turinys skirstomas į: 5 rengimai: I. Fizinis rengimas. Uždaviniai: 1.1. visapusiškas organizmo ir jo fizinių ypatybių ugdymas; 1.2. fizinio išsivystymo trūkumų šalinimas. II. Techninis r. Uždaviniai: 2.1. įvaldyti pasirinktos sporto šakos techniką, nuolat ją tobulinti; 2.2. Įvaldyti kuo daugiau įvairių / skirtingų sporto šakų. III. Taktinis r. Mokėti pasinaudoti: 3.1. savo fizinėmis savybėmis; 3.2. įgytais technikos įgūdžiais; 3.3. aplinkos sąlygomis; 3.4. reikiamai paskirstiti jėgas; 3.5. pasinaudoti varžovų klaidomis. IV. Teorinis r. Mokėti: 4.1. pagrindinius fizinės treniruotės reikalavimus; 4.2. atitinkamai pasirinkti treniruotės krūvį, intensyvumą; 4.3. pažinti savo organizmą, zinoti atskirų pratimų įtaką organizmui; 4.4. dienotverkės, mitybos, higienos reikalavimus; 4.5. varžybų taisykles. V. Psichologinis r. Uždaviniai: 5.1. stiprios valios, griežtos disciplinos, ryžto, savitvardos, drąsos ugdymas; 5.2. mąstymo, atminties, vaizduotės, dėmesio ugdymas; 5.3. specialus psichologinis rengimas varžyboms ar dideliems krūviams. 4 Ypatybių yra:  jėga;  greitumas;  lankstumas;  vikrumas;  ištvermė. Jėga – organizmo gebėjimas įveikti išorinį pasipriešinimą. Jėgą lemia:  raumens fiziologinis skersmuo;  darbe dalyvaujančių skaidulų kiekis;  raumenyse vykstantys biocheminiai procesai;  valios pastangos;  kūno padėtis darbo metu. Pagal darbo pobūdį jėga gali būti:  dinaminė (raumenys ilgėja arba trumpėja);  statinė (raumens ilgis nekinta, kinta įtempimo laipsnis). Pagal darbo formą jėga gali būti:  maksimalioji (pasiekiama didžiausiomis pastangomis);  greitumo (greit susitraukiant raumenims įveikiamas pasipriešinimas);  Ištvermės (organizmo atsparumas nuovargiui, ilgai trunkančiam jėgos darbui). Ugdant jėga svarbiausia nustatyti pasipriešinimo dydį. Jei treniruotėje nebus didesnio raumens įtempimo, raumens prieaugio nebus. 3 ugdymo metodai: I. Maksimalių pastangų metodas. Dirbama nuo 85-100% (rekordinio) svorio. Atliekama 5-6 serijos. Serijoj 3 bandymai. Poilsis tarp serijų 4-6 min. Tokie pratimai didina raumenų jėgą, raumenų svoris mažai kinta. II. Pasikartojančių pastangų metodas. Dirbame su 30-70% nuo maksimalaus rekordinio svorio. Atliekami 2-3 pratimai, 3-6 serijos. Serijoje 6-12 bandymų. Poilsis tarp pratimų 2-5 min., tarp serijų 1-2. Taip treniruojantis didėja raumenų masė, jėga – mažai. III. Izometrinis – statinis. Įtempiami raumenys 4-6 sekundėms, polisis 30-60s, 4-5 serijos. Treniruotės trukmė 10-15 min. Greitumas Gebėjimas atlikti judesį per kuo trumpesnį laiką. Greitumas priklauso nuo: 1) psichomotorinės reakcijos greičio, nervinio impulso tekėjimo greičio; 2) pavienio (vienkartinio) judesio greičio, raumens susitraukimo greičio; 3) judesių dažnio – raumenų susitraukimo greičio (gebėjimas atsipalaiduoti). Greitumas priklauso nuo jėgos. Lankstumas Gebėjimas atlikti judesį kuo didesne amplitude. Lankstumas gali būti: a) dinaminis (judant); b) statinis (išlaikant kūno padėtį); c) aktyvus (savo pastangomis); d) pasyvus (veikiant išorinėms jėgoms). Priklauso nuo sąnarių lankstumo, amžiaus, temperatūros, raumenų lankstumo, raiščių. Pasireiškia jauname amžiuje. Vikrumas Gebėjimas: 1) įvaldyti vis sudėtingesnius judesius; 2) greit pereiti nuo vienų sudėtingų judesių, prie kitų, pvz.: boksas, imtynės; 3)didinti judesių tikslumą, jausti laiką, orientuotis erdvėje, atpalaiduoti raumenis (parašiutizmas). 5 Mankštos tikslas: 1) kad palaipsniui pažadintų organimą; 2) grūdinimo priemonė; 3) fizinių trūkumų šalinimas 10-15 min. trukmė. a) daugiau dėmesio skirti silpniau išsivysčiusioms raumenų grupėms. b) daugiau apkrauti rankų, kojų, pilvo preso, pečių raumenis. c) didžiausias krūvis mankštos pabaigoje. Pulso dažnis neturėtų viršyti 140-160 tvinksnių per minutę. d) kaitalioti pratimus ir raumenų grupes. Krūvis reguliuojamas: pratimų kiekiu (10-12), kartojimų sk. (10-12), atlikimo tempu (intensyvumu), trukme (15 ir daugiau) ................................................................................................................................................................................................ 4paskaita Kūno kultūra ir fizinė savybė 1. Kūno kultūros samprata, paskirtis, funkcijos; 2. Kūno kultūros vertybiniai ir veiklos aspektai; 3. Kaip įvertinti kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų funkcinį pajėgumą? 4. Apibūdinti aerobinę treniruotę, įtaką širdies kraujagyslių sistemai; 5. Sudaryti aerobinės treniruotės programą pagal fizinio krūvio apimtį, intensyvumą ir dažnį. 1 Socialinė aplinka nėra palanki kūno atžvilgiu. Daug žmonių dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kreipiasi į gydytojus. HIPOTONINIS SUSIRGIMAS (širdies kraujagyslių susirgimas) – dėl fizinio aktyvumo stokos. Kultūra nepripažįsta fizinių, dvasinių fenomenų. Žmogus turi ugdytis pagal pajėgumą. Žmogaus vidinė kultūra gali išspręsti šią problemą. Intelektinės kultūros, estetinės dorovės  kryptys, kad save žmogus pilnai realizuotų. Kūno kultūra – tam tikra kultūros forma, kuri keičia žmogaus fizinę būklę, dvaines galias, sutinkamas su šios kultūros normose, idealuose, vertybėse užfiksuotais reikalavimais. Kūno kultūros TIKSLAS: visapusiškas fizinių, dvasinių galių bei gebėjimų ugdymas kūno kultūros priemonių pagalba. Tenkinant individo poreikius turinčius esminę reikšmę žmogaus ir visuomenės gyvenime. Kūno kultūros FUNKCIJOS: 1) Specifinės (žmogaus fizinių galių ugdymas, fizinio funkcinės būklės optimizavimas fizinių pratimų pagalba); 2) Bendrakultūrinės (parengiama funkcija, lavinamoji funkcija (žinios suformuoja judėjimo įgūdžius)); 3) Auklėjamoji (atlieka vertybių integraciją į žmogaus fizinio, dorovinio panaudojimu); 4) Socializuojanti (asmenybės branda padidėja); 5) Integracinė (pasireiškia per bendruomenių kūrimą. Sporto veiklos pagalba. Sporto klubai); 6) Kultūrinė (padeda sukurti individo kultūrą); 7) Individualizuojanti (padeda žmogui atskleisti gebėjimus sporto šakoje); 8) Kūrybinė (asmenybė sukuria save sporto veiklos pagalba); 9) Hedonistinė (malonumas); 10) Rekreacinė (žmogaus aktyvus poilsis panaudojant sportą); 11) Valios ugdymo (ugdo valią). 2 Funkcijos galimybės. ...................... I. Materialinės, techninės, finansinės sąlygos; II. Dvasinės sąlygos; III. Žmogiškieji resursai; IV. Procesinės sąlygos (sukurta sistema, organizacija, kuri atliktų veiklą). Lygmenys: 1 gr. Vertybių fizinio lygmens (sveikata, fizinių ypatybių išugdymas, pašalinis fizinis defektas, suformuoti įgūdžius); 2 gr. Psichinio lygmens. Žinios, emocinių išgyvenimų laukas, kūrybiškumas, charakteris, valia, orientacija išsiugdo); 3 gr. Dvasinio lygmens (estetinės, dorovinės vertybės, žinios, bendravimo kultūra); 4 gr. Socialinio lygmens (tradicija, sportiniai pasiekimai,...). Asmenybės kūno kultūra – savirealizacija ugdant fizinio ir dvasinio ugdymo gebėjimus fizinio ugdymo pagalba. Žmogus kūno kultūros atžvilgiu – savarankiška, sąmoningai save reguliuojančia esybe, formuojančią keičiančią savo fizinio “aš” vaizdą, besipriešinančią išorinio pasaulio poveikiui. 3 1) norėti; 2) mokėti; 3)galėti. Kvėpavimo sistema. I.Kvėpavimo dažnis; II. Spirometrija (kiek oro patalpinama plaučiuose; vyrų – 3-4L, merginų – 2,5-3,5L); III. Jei žmogus ilgiau gali išbūti nekvėpavęs; 80 – labai blogai. Rufje testas. R = (4x(P1+P2+P3)-200)/10 Parinkti teisingai fizinius pratimus širdies kraujagyslių sistemai stiprinti. Fizinis krūvis – raumenų darbo intensyvumas, trukmė rodanti.............................. Aerobinis – geriausias krūvis. Pagrindinis energijos šaltinis deguonis. Aerobinis – energija naudojama be deguonies, kitomis energijos medžiagomis. 1. Parinkti efektyvias priemones (ciklinio pobūdžio). 3 parametrai: 1) fizinio krūvio apimtis; 2) intensyvumas (per laiko vienetą atliktas darbas); 3) dažnis (kiek kartų treniruosimės); > 3 kartus. 220 - A=Mg x PD=100% Mg x PD x 97140 0.8160

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!