Kūno kultūra - teorija

 1. Kultūros ir kūno kultūros samprata. Šalkauskio požiūris. Kultūra – yra tam, kad gamtoje sureguliuotų žmogaus fizinius ir dvasinius poreikius. Ją galime apibrėžti kaip žmogaus gyvenimo ir veiklos būdą. Žmogus turi būti kultūriškas ir biologiškas, todėl žmogus turi būti aktyvus. Kūno kultūros samprata – žmogaus organizmas yra gana tobulas. Neteisingas gyvenimo būdas griauna organizmo susitvarkymą. Kultūra turi suvienyti į vientisą nedalomą objektą. Šalkauskio požiūris – žmogus nėra nei vienas kūnas, nei viena dvasia, bet sudaro vieningą, nedalomą psichofizinę substanciją. Žmogaus kūnas – instrumentas, per kurį žmogus kuria savo humanitarinę kultūrą. Žm. Kūną turi išvystyti iki tokio lygmens, kad galėtų realizuoti save: *intelektinėje veikloje, *dorovinėje sferoje, *estetinėje srityje. 2. Vydūno sveikatos filosofija Žmoguje grumiasi du pradai:dvasinis ir fizinis. Kuo daugiau instinktų, tuo labiau dvasinis pradas pasiduoda. Pasireiškia per mitybą(per daug valgo,skonis ir pan.). jei žmogus svaiginasi(narkotikai, alkoholis), malonumai daro didelę žalą organizmui. 1.Išmintis 2. Intelektas 3. Jausmai, geismai 4. Gaivališkas pradas...jie visi turi cirkuliuoti, tada žmogus gali įveikti susirgimus. 3. Kūno kultūros ir sporto f-jos. 1) specifinės f-jos(žmogaus fizinio pajėgumo didinimas, fizinio būklės optimizavimas, sveikatos stiprinimas) 2) Bendrakultūrinės f-jos(Lavinamoji, auklėjamoji, socializuojanti, bendravimo, hedonistinė, rekreacinė-pramoginė, valios ugdymas) 4. Kūno kultūros ir sporto vertybės: 1) visuomenės lygmenį(turi būti sukurtos materialinės, techninės ir kultūrinės sąlygos, dvasinio lygmens vertybės, turi būti specialistai kurie padės tai ištreniruoti, procesinės sąlygos) 2) Individo lygmenį(Fizinės vertybės(sveikata, fizinė būklė), psichinės vertybės, dvasinio lygmens vertybės, socialinės vertybės(fizinis parengtumas, rekordai). 5. olimpizmas – tai gyvenimo filosofija aukštinantį i darnia visuomene sujungtas kūno valios ir proto savybes. Jungdamas sportą su švietimu ir kultūra olimpizmas kuria gyvensena su džiaugsmu dėl įdėtų pastangų gero pavyzdžio ir visuotinio principo gerbimo. 6. Judamasis aparatas – pagrindinis judesių atlikėjas. Jį sudaro:  kaulai;  sąnariai;  raiščiai;  sausgyslės;  raumenys. Kaulai susijungę tarp savęs sąnariais ir raiščiais sudaro griaučius. Griaučių paskirtis:  atraminė (kūno forma, laikysena);  apsauginė. Raumenys, prisitvirtinę prie kaulų, sudaro judamąjį aparatą. Fizinio krūvio įtakoje stiprėja raumenys, didėja sąnarių amplitudė, jie tvirtėja, stiprėja raiščiai, sausgyslės, kaulai. 7.KAULAI Gimęs žmogus turi 270 kaulų, senstant jų mažėja ir suaugęs žmogus turi tik 206 kaulus. Kaulai sudaryti iš kaulinio audeklo, kuriame yra kapiliarų ir nervinių šaknelių. Kaulą dengia antkaulis (standi plėvė). Kaulų cheminė sudėtis: ~50% sudaro neorganinės medžiagos; ~25% - organinės medžiagos; ~25% - vanduo. Ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai, jų viduje yra kaulų čiulpai, kuriuose gaminasi kraujo kūneliai. Fizinio krūvio įtakoje kaulai storėja, tvirtėja, bet ilgis nesikeičia, daugėja neorganinių medžiagų. Mažiau fizinio krūvio: vystosi osteoporozė, kaulai pasidaro trapesni, plonesni. Vaistai – fizinis aktyvumas. Moterų kaulai sveria ~ 9 kg, vyrų ~ 11 kg. 8. Raumenys – pagrindinis judesių atlikėjas. Raumenys susideda iš skaidulų: šviesios (greitis) ir tamsios (ištvermė, jėga). Skaidulose yra nervai ir kapiliarai. Suaugusio žmogaus skaidulų kiekis nesikeičia, keičiasi tik jų dydis. Raumenys yra 2 rūšių: 1) Skersaruožiai (paklusnūs žmogaus padėčiai. Rankos, kojos,...) 2) Lygieji (žmogaus padėčiai nepriklauso. Širdis, žarnyne, gyslos, organai) Kapiliarai aprūpina raumenis įvairiom medžiagom ir deguonimi (kai kapiliarai padidėja raumenis lengviau aprūpinti). Sportuojant kapiliarai didėja. 9. Kvėpavimo sistemos funkcijos: aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį. Susidaro iš alveolės (~100 m2). Per sieneles O2 patenka į kraują, o iš jo paima CO2. Plaučiai susideda iš mažyčių pusryčių, kurių yra 500mln. a) Išorinis kvėpavimas (nuo atmosferos iki kraujo); b) Vidinis kvėpavimas (nuo kraujo iki ląstelių). Sportuojant: gerėja kvėpavimas, didėja įkvėpimas (plaučių tūris), stiprėja kvėpavimo raumenys, didėja kvėpavimo apimtis, didėja krūtinės ląstos paslankumas. 10. Kraujas susideda iš:  plazmos ~5% (eritrocitai, leukocitai, trombocitai) Eritrocitai turi hemoglobino. Kraujas sudaro 7-8% kūno svorio (5-6L) Funkcijos: 1) Transportinė (maisto medž.); 2) Reguliuojamoji (šilumą gabena); 3) Apsauginė (kova su mikrobais). Ramybėje cirkuliuoja 50% kraujo. Nejudant kapiliarai dingsta ir perauga į riebalus. Pokyčiai fizinio krūvio įtakoje: padidėja šarminės atsargos (neleidžia didelio rūgštingumo), padidėja kraujo kiekis (išstumia visą kraują į apytaką), padaugėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), atsiveria kapiliarai, padidėja organizmo aprūpinimas deguonimi. Limfa – skaidrus skystis tarp kapiliarų ir ląstelių (žmogus jo turi apie 1-2L). Per limfą kraujas perduoda maisto medžiagas ir deguonį į ląsteles. 11. Kvėpavimo sistema. I.Kvėpavimo dažnis; II. Spirometrija (kiek oro patalpinama plaučiuose; vyrų – 3-4L, merginų – 2,5-3,5L); III. Jei žmogus ilgiau gali išbūti nekvėpavęs; 80 – labai blogai. Rufje testas. R = (4x(P1+P2+P3)-200)/10 Parinkti teisingai fizinius pratimus širdies kraujagyslių sistemai stiprinti. Fizinis krūvis – raumenų darbo intensyvumas. Aerobinis – geriausias krūvis. Pagrindinis energijos šaltinis deguonis. Aerobinis – energija naudojama be deguonies, kitomis energijos medžiagomis. 12.Hipokinezė. Rūšys: I. Adaptacinė – fiziologinė h. Sukelia: auklėjimas, netinkamas poilsis, paveldima. II. Įprastinė – buitinė h. Sukelia: skalbimo mašina, dulkių siurblys, liftas,… III. Priverstinė moksleivių, studentų h. Nuovargis dėl mokslų, mažai fizinių pamokų. IV. Profesinė – gamybinė h. Automatizuotas, mechanizuotas procesas, nervinė įtampa. V. Nezogeninė h. Judesių valdymo organų susirgimai: parkinsono liga, paralyžius. VI. Gerontogeninė h. Veiklos sumažėjimas dėl amžiaus. VII. Eksperimentinė – klinikinė h. Nustatant, kokį pataloginį poveikį daro mažas judėjimas (atliekami eksperimentai su jaunais žmonėmis) 13. Hipokinezės poveikis sveikatai. Pasireiškia jauname amžiuje. Žalojantis poveikis. Ligos: 1) Širdies kraujagyslių sistema. (širdis silpna, kraujagyslės neląstingos, susirgus ir turint 400 temp. galima mirti)  hipertoninė  aterosklerozė (kraujagyslių užkalkėjimas)  infarktas  insultas Dėl šių ligų Europoje miršta 3mln. žmonių. 2) Kvėpavimų sistema (Plaučių tūris mažas). 3) Pažeidžiama energetinė medžiagų apykaita, virškinimo sistema (riebalai užkemša kraujagysles). 4) Kinta judėjimo – atramos aparatas. Kaulai tampa trapesni. Mažėja sąnarių paslankumas, raiščių stiprumas. 5) Kinta raumenys. Raumenys virsta riebaliniu sluoksniu. Pasikeičia žmogaus laikysena, iškrypsta stuburas, pilnapadystė… 14. 3 jegos ugdymo metodai: I. Maksimalių pastangų metodas. Dirbama nuo 85-100% (rekordinio) svorio. Atliekama 5-6 serijos. Serijoj 3 bandymai. Poilsis tarp serijų 4-6 min. Tokie pratimai didina raumenų jėgą, raumenų svoris mažai kinta. II. Pasikartojančių pastangų metodas. Dirbame su 30-70% nuo maksimalaus rekordinio svorio. Atliekami 2-3 pratimai, 3-6 serijos. Serijoje 6-12 bandymų. Poilsis tarp pratimų 2-5 min., tarp serijų 1-2. Taip treniruojantis didėja raumenų masė, jėga – mažai. III. Izometrinis – statinis. Įtempiami raumenys 4-6 sekundėms, polisis 30-60s, 4-5 serijos. Treniruotės trukmė 10-15 min. 15. Ištvermės (organizmo atsparumas nuovargiui, ilgai trunkančiam jėgos darbui).Ugdant jėga svarbiausia nustatyti pasipriešinimo dydį. Jei treniruotėje nebus didesnio raumens įtempimo, raumens prieaugio nebus. Ugdymo metodai: I. Maksimalių pastangų metodas. Dirbama nuo 85-100% (rekordinio) svorio. Atliekama 5-6 serijos. Poilsis tarp serijų 4-6 min. Tokie pratimai didina raumenų jėgą, raumenų svoris mažai kinta. II. Pasikartojančių pastangų metodas. Dirbame su 30-70% nuo maksimalaus rekordinio svorio. Atliekami 3-4 pratimai, 6-12 serijų. Poilsis tarp pratimų 2-5 min., tarp serijų 1-2.Taip treniruojantis didėja raumenų masė, jėga – mažai. III. Izometrinis – statinis. Įtempiami raumenys 4-6 sekundėms, polisis 30-60s, 4-6 serijos. 16. Kaip nustatyti aerobinės treniruotės intensyvumą Nustatomas pagal pulso dažni (PD) procentais nuo maksimalaus: 220-A= maksimumas PD, kai čia A yra amžius metais. Tada maksimalu PD reikia padauginti iš skaičiaus, kuris yra lentelėje prie jūsų norimos intensyvumo zonos. 0,5-06- vidutinis aktyvumas, 0,6-0,7- svorio kontroles zona, 0,7-0,8 aerobine zona, 0,8-0,9- anaerobine zona, 0,9-1-raudona zona. 17. Išvardinti ir apibūdinti sveikos gyvensenos principus. Sveika gyvensena tai individo elgesys sąlygotas įpročiu mastymo poilsio darbo stiliaus,bei padedantis sumažinti sveikatos sutrikimo tikimybę iki priimtino rizikos laipsnio. 1) Pakankamas fizinis aktyvumas: fizinis aktyvumas kasdieniame gyvenime,buityje,treniruotės(nemažiau 3 treniruočių per savaitę. Trukmė1-2 h. sudegintų 300-400 kcal.) 2) Racionali mityba: ne mažiau 3 kartus per dieną. Kokybiškai subalansuota(60-70 angliavandeniai,10-30 riebalai, baltymai galimi, tik nepiktnaudžiauti). Reikia kovoti su: 1) Žalingi įpročiai:alkoholis, tabakas, narkotikai. 2) Stresai – natūrali žmogaus reakcija. Kova su stresu – plėsti kraujagysles. Efektyvesnis būdas – fizinis aktyvumas. 3) El.laukai – buitiniai prietaisai, kompiuteriai sukelia kraujo pakitimus, leukemiją. 18. Išvardinti ir apibūdinti sveikos mitybos principus. Nustatyta kad dienos racione turi būti daugiau kaip 600 įvairių maisto medžiagų 17 vitaminu 20 amino rūgščių įvairių mikro ir makro elementu bei kitu medžiagų 1) Energijos pusiausvyra(kokie energijos kieki žmogus gauna su maistu, toki kiekį jos turi išnaudoti) 2) Optimalus maisto medžiagų kiekis ir santykis(baltymai, riebalai, ir angliavandeniai turi būti subalansuoti taip, kad būtų gaunamas pakankamas jų visų kiekis). 3) Mitybos režimas(mityba turi būti racionali, neapkrauti organų sunkiu maistu). 19. Kūno masės indeksas. Normos: 22-22,5 kūno masė ideali. 20-24,9 kūno masė normali. 24,9 nutukimas. Jei žmogaus kūno masė ideali, tai vidutiniškai jis gyvena 10 m. ilgiau. KMI nepriklauso nuo amžiaus. 20. Apibūdinti pagrindines maisto medžiagas ir jų reikšmę organizmui. 1) Angliavandeniai – pagr. energijos šaltinis. Jie būna paprasti (cukrus) ir sudėtingi(grūdinės kultūros, kopūstai, vaisiai, košės(ilgai įsisavinamos)). 2) Baltymai – statybinė medž. naudojama ląstelių statybai. Jie reikalingi kad atstatytų pažeistos, silpnos ląstelės. Jie yra kenksmingi todėl neturi viršyti paros normos(1g-1kg kūno masės). Jų perteklius paverčiamas riebalais. 3) Riebalai – atsargų kaupimas, imuniteto stiprinimas. Riebalų energetinė vertė 1g-9kcal. Jie yra prisotinti(kieto pavidalo,nesveikas maistas) ir neprisotinti(skysto pavidalo,sveikas maistas). Tai profilaktinė priemonė nuo širdies, kraujotakos ligų. Riebalai turi sudaryti 10-30 % dienos racione. 21. Apibūdinkite asmens higieną. Asmens higiena – tai yra bendrosios higienos mokslo dalis, kuri tiria, kaip išsaugoti ir stiprinti žmogaus sveikatą, laikantis moksliškai pagrįstų higieninių taisyklių ir reikalavimų. Asmens higiena, tai rūpinimasis kūno, burnos ertmės, lytinių organų, drabužių, racionalia mityba, tinkamu darbo ir poilsio režimu. 1) Dienotvarkė(darbo našumas iki 30%) derinamas poilsio ir darbo. 7-8 h. miego pakanka. 2) Kūno higiena: odos priežiūra (rekomenduojama per savaite praustis 3 kartus su muilu).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!