Kūno kultūra teorija

I 1. K.k. samprata,jos paskirtis ir funkcijos K.k tai kultūros forma,kuri keičia žmogaus fizinę būklę,jo dvasines galias sutinkamai su šios kultūros normose,idealuose,vertybėse užfiksuotais reikalavimais: Pagr.tikslas: vienpusiškas žmogaus fiziškų bei dvasinių galių bei gebėjimų ugdymas k.k. priemonių pagalba,tenkinant įvairius individo poreikius,turinčius esminę reikšmę jo ir visuomenės gyvenime. Funkcijos: I specifinės 1 fizinių gebėjimų ugdymas 2 socialinių ir biologinių poreikių fiziniais pratimais tenkinimas,t.y. fizinės būklės optimizavimas. šios funkcijos nukreiptos į žmogaus sveikatos stiprinimą,kūno parengties tobulinimą. II Bendrakultūrinės 1 parengiamoji funkcija(tikslas:parengti žmogų gyvenimui ir darbui). 2 lavinamoji(apima k.k. žinias judėjimo įgūdžius). 3 auklėjamoji f. (paskirtis per fizinę veiklą įtvirtinti sistemos žmogaus vertybes). 4 normatyvinė-socialinės ir dorovinės sportininko veiklos normos. 5 socializuojanti f. (mes stebime,kad sportininkai yra matomi,sportininkas turi platų pažinimo ratą, geresnis prisitaikymas, subrendimas). 6 integracinė pasireiškia per įviarų bendruomenių kūrimąsi per sportą. 7 prestižinė f. sportas turi visuomenėje gerą reitingą jie garsina savo šalį. 8 kultūrinė f. sukuria žmogui ir visuomenei kultūrą. 9 individualizuojanti f. žmogus atranda tinkamą sporto šaką, stipriąsias ir silpnąsias savybes. 10 kūrybinė f. sportininkas pagal situaciją priima tinkamus sprendimus. 11 hedonistinė f. sportas suteikia malonumą. 12 rekreacinė f. jėgų atstatymas, aktyvus sportas, turizmas gamtoje. 13 valinio parengimo f. valios ugdymas. 14 vertybinė f. pati veikla kaip vertybė, žmogui sudaro sąlygas tobulėti. 15 pažintinė f. nustato sporto vietą visuomenėje ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Poreikių suformavimui visuomenėje turi būti sukurtos tam tikros sąlygos: 1 materialinės, techninės, finansinės. 2 dvasinės. 3 žmogiškieji resursai (mokytojai) 4 procesinės sąlygos, k.k. ugdymo sistema turi būti sukurta. I 2 k.k vertybiniai ir veiklos aspektai. 1 Materialinės 2 Fizinės (sveikata,fiz.būklė) 3 Psichinės (emocijos,kūribiškumas) 4 Dvasinės (eststinės,dorovinės,orumas) 5 Socialinės (tradicijos,varžybos,rekreacija) Asmenybės k.k.-tai jos savirealizacija,ugdant fizinių ir dvasinių gebėjimų,k.k. priemonių pagalba. Žmogus k.k. atžvilgiu yra savarankiška,sąmoningai save reguliuojančia esybe,žymiu mąstu savo pastangomis formuojančia,keičiančia savo“aš“ fizinį vaizdą. Fizinė saviugda-tai sistema,kuria pasiremiant tobulinama saviugda. I 3 Kaip įvertinti kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų funkcinį pajėgumą? Sistemų diognozavimas 1 pagal kvėpavimo dažnį(treniruotas 10-14,netreniruotas 16-20) 2 Matavimas spirometru(mot.2,5-3,5,vyr.3-4,treniruotų vyr.iki 6,mot-4) 3 Pulso matavimas 15 -1b.(l.blogai). I 4,5 Kaip nustatyti treniruotės programą: 1. Fizinio krūvio apimtis-suma,per treniruotę atlikto darbo. 2 Intensyvumas-krūvis per laiko vienetą 3 Dažnis-treniruočių sk. per savaitę Širdies ir kvėpavimo sistemas geriausiai apkrauna tolygūs pratimai(bėgimas) Pradedama 20 min nepertraukiamo krūvio. Aerobinė treniruotė – treniruotė, kai darbo metu organizmas aprūpinamas deguonimi maksimaliausiai.Pulsas turi pakilti iki 140-160 dūžių/min. Per savaitę nemažiau 3 treniruotės.Po to didinti apimtį po 10% kas 2 sav. Po treniruotės pamatuoti pulsą, jei po 5 min. pulsas>120, reikia mažinti krūvį. II 1 Judinamasis aparatas, jo sudėtis, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. – pagr. judesių atlikėjas,jį sudaro: kaulai, raumenys, sąnariai, raiščiai ir sausgyslės (sudaro skeletą) Griaučių f.: atraminė ir apsauginė.Stiprėja kaulai, raumenys, didėja sąnarių paslankumas ir judesių amplitudė, gerėja sąnarių tepimas, stiprėja raiščiai bei sausgyslės. 2 Kaulai. Jų sudėtis ir f. kaulus sudaro kaulinis audinys(kapiliarai ir nervinės šaknelės) Kaulus dengia antkaulis,jungiamoji plėvė,kurioje gausu kapiliarų ir nervinių šaknelių. 50%neorganinės 25% vanduo 25%organinės. Nuo gimimo 270 kaulų, suaugusio-206k.Fizinio krūvio įtakoje kaulai storėja,tvirtėja,keičiasi jų cheminė sudėtis,didėja neorganinių medžiagų.Esant pasyviai veiklai vyksta atvirkščiai (osteoporazė) Kaulai vienas su kitu jungiasi sąnariais. Sąnarius gaubia vidinė ir išorinė kapsulė.Vidinė gamina sąnarių tepimo skystį, išorinė- apsauginė f. Sąnarius tvirtina raiščiai(jungiamojo audinio juostos) 3 Raumenys jų sudėtis ir f. Sudaryti iš skaidulų(plonos iki 10 cm ilgio).Netreniruotame raumenyje 100 skaidulų; 98-treniruotam raumeny, daugėja ir nervinių šaknelių.Ramybės būsenoje dirba 10% kapiliarų Raumenys yra 2 rūšių: lygieji(kraujagislės,žarnynas) skersaruožiai(pavaldūs mūsų valiai) Elektriniai impulsai skatina raumenis susitraukti.-Dirbtinė stimuliacija. Funkcija – pagrindinis betarpiškas judesių atlikėjas. Fizinis aktyvumas keičia struktūriškai ( didėja, storėja skaidulos. Išryškėja reljefas, stiprėja susitraukimų jėga) ir morfologiškai ( ... ) Aprūpinimo sistemos ( kvėpavimo, kraujotakai) 4 Kvėpavimo sitema, funkcijos ir pokyčiai fizinio krūvio įtakoje. Aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį ore 21% O2 (alveolių sienelėse- kapiliarai) Išorinis ir vidinis kvėpavimas \ \ nuo atmosferos ląstelėse iki ląstelių Stiprėja kvėpavimo raumenys. Didėja kvėpavimo apimtis. Didėja krūtinės ląstos paslankumas. Visa kvėpavimo sistema dirba ekonomiškiau. 5 Kraujotaka Kraujas. Jo sudėtis ir funkcijos. Plazma (kraujo kūneliai : eritrocitai ( hemoglobinas ), leukocitai ( trombocitai ) Funkcijos: 1 Transportinė. 2 Reguliuojamoji. 3 Apsauginė ( krešėjimas ) ~ 50 %- ramybės būsenoje ~50 %- depoze Dirbant raumenims vyksta cheminės reakcijos. Organizmas rūgštėja. Padidėja šarminės atsargos. Prisotinamas deguonimi. 6 Nervų sistema : centrinė ( galvos ir nugaros smegenys ) ir periferinė :1 vegetacinė (simpatinė ir parasimpatinė ) 2 somatinė ( sensoriniai ir motoriniai ). III 1 Veiksniai, sąlygojantys žmogaus sveikata (sveikos gyvensenos principai) : a ) Pakankamas fizinis aktyvumas b ) Racionali mityba c ) Žalingi įpročiai d ) Stresai e ) Ekologija f ) Asmens higiena g ) Genetinis faktorius a ) Pakankamas fizinis aktyvumas Fizinis aktyvumas- atliktas darbas ( matuojamas kilokalorijomis ir džiauliais ) Energetiniai poreikiai : - poreikis pagrindinei medžiagų apytakai ( priklauso nuo fizinių duomenų ir lyties ) 1,80m – 1000-1500 kilokalorijų į dieną. Moterim – 1000. Papildomai turim sudeginti 1500-2000 kilokalorijų. Vyrų medžiagų apytaka greitesnė nei moterų. - fizinis aktyvumas kasdieniame gyvenime - kryptinga treniruotės, sportinė veikla 3 treniruotės į savaitę po 1,5 h. Mažiausias sportinis aktyvumas – studentų, dėstytojų; didžiausias- sportininkų. b) Mityba turėtų būti subalansuota 3 atžvilgiais : - laiko atžvilgiu ( maitintis reikia ne rečiau 3 kartų ) - kiekio atžvilgiu - kokybiškai subalansuota ( turi būti proporcija tarp maistinių medžiagų : 60 % raciono – angliavandeniai –pagrindinis energijos šaltinis, 1g = 4 kcal. Jie skirstomi į paprastus ir sudėtinius. Paorasti – trumpos molekulių grandinės, jie greitai įsisavinami ( cukrus ). Cukrus turi neigiamą poveikį mūsų medžiagų apytakai, kraujagyslėms. Sudėtingi – ilgesnės molekulių grandinės, jie sunkiau įsisavinami ( grūdinių kultūrų produktai, daržovės, vaisiai turi daug ląstelienos ) Ląstelienos organizmas nesugeba įsisavinti, pvz. : obuolio žievelė. Ląsteliena išvalo mūsų žarnyną. Mūsų žarnyne daug šerelių, kuriuose užsilieka liekana, jei ji neišsivalo, pradeda pūti, sukelia žarnyno vėžį. Baltymai – pagr. statybinė organizmo medžiaga, reikalinga, kad mūsų organizmas atsinaujintų. Organizmas nekaupia baltymų atsargų. Organizmas sunkiai įsisavina baltymus, išskiria nuosingas medžiagas, apkraunami inkstai, kepenys. Kiek baltymų per parą suvartoti žmogui? 1 kg kūno masės – 1 g baltymų. Daugiau nei 1,5 g baltymų organizmas nesugeba įsisavinti. Augalinės ir gyvulinės kilmės baltymai. Augalinės kilmės yra sveikesni (pupelės, sojos, riešutai ). Gyvulinės kilmės ( kiaušinio baltymas, pieno produktai, neriebi mėsa, paukštiena be odos ). Riebalai Riebalų paskirtis – atsargų kaupimas, imuninės sistemos skatinimas. 9 kilokalorijos 1 g 10-30% maisto raciono turėtų sudaryti riebalai. Prisotinti ir neprisotinti riebalai Kieto pavidalo – prisotinti ( gyvulių kuo mažiau ) Skysto pavidalo – neprisotinti ( augaliniai aliejai, naudingiausias alyvuogių aliejus ) Cholesterolis sintezuoja mūsų kepenis, suvalgius daug gyvulių riebalų, jie netirpsta. c ) Rūkymas 60% – suserga plaučių vėžiu 30% – kraujotakos ligonis 10% - kitos Alkoholis • staigus vartojimas dideliais kiekiais • sistemingas vartojimas Ilgą laiką vartojant veikia kepenis; dideliais kiekiais vartojant neigia,ai veikia neuronus, žūsta ląstelės, jos neatsinaujina. d ) Stresai Natūrali žmogaus reakcija į pavojų, hipofizė išskiria adrenaliną, skatina nervų sistemą, žmogus tampa 30% stipresnis, padidėja fizinis aktyvumas. e ) Ekologija Užterštumas pasireiškia per orą, vandenį, aplinką, garsą, maistą. Maistas, vanduo užterštas nitratais, pesticidais. Žmogaus kraujo sudedamuji dalis : hemoglobinas, kraujo ląstelės, eritrocitai, leukocitai, trombocitai ir kraujo plazma ( palaiko tūrį, perneša molekules ). f ) Asmens higiena 1 Dienotvarkė ( ritminga, sistemingas gyvenimas ( miegojimas, valgymas, darbas tuo pačiu laiku ). 2 Poilsis ( rekomenduotina miegoti 7-8 val. ne daugiau ) 3 Kūno higiena ( odos priežiūra- oda dalyvauja medžiagų, šilumos apykaitoje, ji po truputį teršiasi. Reikia praustis ne rečiau 3 k. į savaitę )

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!