Kūno kultūra ir jos samprata

1.Kultūros ir k.kutūros samprata.Šalkausko požiūris į fizinį lavinmią K.kultūra kaip sudėtinė individo ir visuomenės kultūros dalis Savikūra padeda žmogui tobulėti. Žmogaus intelektas yra sureikšminamas, o visur dėl mokslinių išradimų ir palengvinamas žmogaus fizinis krūvis. Kad normaliai funkcionuotų organizmas žmogui reikalinga bent 3 kartus po 2 val. Per savaite fiziniam krūviui. Kas žmogui galėtų padėti suderinti fizinį ir protinį , bei dvasinio pradų harmoniją. Tokia paskirtį turi kultūra. Visi pradai tarpusavy turi turėti pusiausvyrą. Vydūnas: „Kūno kultūrą reikia suprasti per dvasios įsigalėjimą žmogaus gyvenime.Žmogaus dvasia-aukščiausia vertybė.“ Šalkauskas: „Žmogus turi iškelti savo tobulinimo idėją ir ją įgyvendinti“ Šalkauskas.Ugdant Žmogų kaip asmenybę,būtina atsižvelgti į jo fizines galias ir atvirkščiai.Nes žmogus gyvenime dalyvauja ir dvasia. Holistinis ugdymas-apimantis visas žmogaus sritis, visapusiškas žmogaus ugdymas. Fiz. lavinimo tikslas išugdyti žmogaus fiz. galias iki tokio lygio,kad tai padėtų pasiekti dvasiniam lavinimui.Kūnas-tarpininkas,humonitarinės kultūros. Fiz.lavinimo turi atitikti intelekto,dorovės ir estetikos reikalavimus. K.Kultūra-kultūros forma,kuri keičia žmogaus fizinę būklę,jos dvasines galias,su tinkamai su šios kultūros normose,idealuose,vertybėse užfiksuotais reikalavimais. Kūno kultūros požiūriu,žmogaus laikomas savarankiška,sąmoninga,save reguliuojančia esybe,žymių mastu savo pastangomis formuojančia,keičiančią savo fiz. aš vaizdą ir besipriešinančią išorinio pasaulio poveikiu. K.kultūros struktūra: 1.fizinis lavinimas 2.fiz. auklėjimas 3.sportas 4.fiz.rekreacija 5.judamoji reabilitacija Fiz. lavinimo paskirtis išlavinti greitį,jėgą ir pan..(fiz.savybes ir įgūdžius) Fiz.auklėjimas-žmogui suformuoti poreikį,kad jam to reikia. Sportas-treniruotės,varžybos,siekti aukštų rezultatų ,nugalėti kt. Fiz.rekreacija-fiziškai aktyvus laisvalaikis. Judamoji reabilitacija- gydomoji kūno k. Kūno kultūra – tai tam tikra kultūros forma, kuri keičia žmogau fizinę būklę, jo dvasines galias sutinkamai su šios kultūros normose, idealuose, vertybėse užfiksuotais reikalavimais. Pagrindinis kūno kultūros tikslas – visapusiškas žmogaus fizinių ir dvasinių galių bei gebėjimų ugdymas kūno kultūros priemonių pagalba, tenkinant įvairius individo poreikius, turinčius esminę reikšmę jo ir visuomenės gyvenime. 2.Vydūno sveikatos filosfija Vydūno sveikatos filosofija Jis gilinosi į sveik. Klausimus,nes sirgo džiova.Jis sėmėsi jėgų iš Rytų filosofijos.Žmogus susideda iš fiziškojo, emocinio,intelektinio ir dvasinio pradų.Pagal Vydūną:Žmoguje grumiasi jo instinktai,toks žmogus kaip asmenybė žūsta. Hodonizmas-malonumams, atsidavimams.Pats jis buvo vegetaras,negėrė alkoholio ir pan. Jis pajungė protą,valią,jausmas ir fiz. pradus savo dvasiai.Vydūnas: žmogus,šviesa ir nedaloma visumas. K.kultūros vertybės(subjekto santykio su objektu išraiška, subjektas-žmogus,objektas-sportas): Būna negatyvus ir pozytivus santykis. Pagal Heinemaną vertybių grupės: 1.Emocijos,išgyvenimai susiję su kūno ir fizine būsena; 2.kūno k.morfofunkcinis tobulėjimas-t.y. sveikata,fizinis pajėgumas ir .t. 3.Psichiniai išgyvenimai sporte ir k. Kultūroje žmogus pašalina stresą,jam teikia malonumą sportas ir pan. 4.Socialiniai motyvai-galimybė būti su sau įdomiais žmonėmis. 5.Sportinių rezultatų gerinimas ir pergalės varžybose siekimas. 6.Ekstrafunkciniai motyvai-sportas padeda išvengti izoliacijos.praleisti laisvalaikį. Reikalingos sąlygos,kad žmogus suformuotų poreikį: 1.Materialinės,techninės ir finansinės sąlygos. 2.Dvasinės sąlygos(programa,metodikos ir pan.) 3.Žmogiškieji resursai(kžk. Turi padėt,treneris,instruktorius) 4.Procesinės sąlygos(turi būti sukurta sistema ir organizacijos,korius tą veiklą vykdo.) 3.K.Kultūros ir sporto funkcijos K.kultūros funkcijos: 1.Lavinamoji-lavina fiz.galias 2.Auklėjamoji-vertybinis požiūris 3.Socializuojanti-kultūra padeda integruotis į visuomenę. 4.Kultūrinė-kultūrina visuomenę. 5.Hedonistinė-sportas suteikia malonumą. 6.Bendravimo 7.Reakrecija 8.Vertybinė ir kt. Kūno kultūros funkcijos: 1. Specifinės: 1) fizinių gebėjimų ugdymas; 2) socialinių ir biologinių poreikių tenkinimas; 3) fizinės būklės optimizavimas fiziniais pratimais. 2. Bendrakultūrinės: 1) parengiamoji, kurios tikslas - fiziškai parengti žmogų gyvenimui ir darbui; 2) lavinamoji, kuri apima žinias ir įgūdžius; 3) auklėjamoji. Jos paskirtis – įtvirtinti kultūros sistemos vertybes (estetines, dorovines, fizines, intelektines); 4) normatyvinė – socialinės ir dorovinės sportininko veiklos normos; 5) socializuojanti, kuri padeda lengviau integruotis į visuomenę; 6) integracinė. Pasireiškia per klubų būrimąsi, kai įgyja bendruomeniškumą; 7) prestižinė (sportas reklamuoja Lietuvą) – sportininkai - ambasadoriai.; 8) kultūrinė. Sportas padeda kurti kultūrą; 9) individualizuojanti. Sidarp galimybę atrasti sporto šaką, kur žmogus gali realizuoti save, atskleisti savo stipriąsias puses. Individo saviraiška; 10) kūrybinė. Sporte žmogus turi improvizuoti, mąstyti greitai ir originaliai; 11) hedonistinė (hedona-malonumas); 12) rekreacinė. Jėgų atstatymas po darbo, aktyvus poilsis; 13) valios parengimo. Žmogus turi ugdyti valią, charakterį; 14) vertybinė. Pats sportas yra kaip vertybė, nes jos turinys yra vertingas - sudaro žmogui galimybę tobulėti; 15) pažintinė, leidžia nustatyti sporto vietą visuomenės ir žmogaus gyvenime. Žmogų kuriančioji funkcija apima visus lygmenis: ir dvasinį, ir socialinį, ir fizinį. 4.K.kultūros ir sporto vertybiniai aspektai Poreikių suformavimas. Tam turi būti sukurtos visuomenėj tam tikros sąlygos: 1) materialinės 2) techninės 3) finansinės Dvasinės vertybės: 1) koncepcijos 2) teorijos 3) programos 4) metodikos 5) principai Žmogiškieji resursai: pedagoginiai ir kiti kadrai (mokytojai, treneriai, instruktoriai). Procesinės sąlygos: turi būti sukurta kūno kultūros sistema ir organizacijos. Vertybės: 1) Materialinio lygmens: lengvatos sportininkams 2) Fizinio lygmens: a) sveikata b) kūno sąranga c) judamieji įgūdžiai d) fizinė būklė 3) Psichinio lygmens: a) platus emocinio išgyvenimo laukas b) kūribyškumas c) valios sutvirtėjimas d) charakterio bruožai 4) Dvasinio lygmens: a) estetinės ir dorovinės vertybės b) orumas c) savęs įtvirtinimas visuomenėje d) idealai, autoritetas 5) Socialinio lygmens: a) sportinės tradicijos b) rekreacija c) sportiniai pasiekimai d) pasiekimai Asmenybės kūno kultūra – tai jos savirealizacija, ugdant fizinius ir dvasinius gebėjimus kūno kultūros priemonių pagalba. Žmogus kūno kultūros atžvilgiu – tai savarankiška, save reguliuojanti esybė. Žymiu mastu, savo pastangomis formuojanti, keičianti savo fizinio “aš” vaizdą, besipriešinanti išoriniam pasaulio poveikiui (hipokinezijai). K.kultūros vertybės(subjekto santykio su objektu išraiška, subjektas-žmogus,objektas-sportas): Būna negatyvus ir pozytivus santykis. Pagal Heinemaną vertybių grupės: 1.Emocijos,išgyvenimai susiję su kūno ir fizine būsena; 2.kūno k.morfofunkcinis tobulėjimas-t.y. sveikata,fizinis pajėgumas ir .t. 3.Psichiniai išgyvenimai sporte ir k. Kultūroje žmogus pašalina stresą,jam teikia malonumą sportas ir pan. 4.Socialiniai motyvai-galimybė būti su sau įdomiais žmonėmis. 5.Sportinių rezultatų gerinimas ir pergalės varžybose siekimas. 6.Ekstrafunkciniai motyvai-sportas padeda išvengti izoliacijos.praleisti laisvalaikį. Reikalingos sąlygos,kad žmogus suformuotų poreikį: 1.Materialinės,techninės ir finansinės sąlygos. 2.Dvasinės sąlygos(programa,metodikos ir pan.) 3.Žmogiškieji resursai(kžk. Turi padėt,treneris,instruktorius) 4.Procesinės sąlygos(turi būti sukurta sistema ir organizacijos,korius tą veiklą vykdo.) 5.Sportas ir olimpizmas 776m. Pr. Kr. I olimpinės žaidynės. 1896m. Atkurtos olimpinės žaidynės Dekubertenas atkūrė. Pjero De Kuberteno idėjos remiasi sen. Graikų idėjomis:žmogaus sveikata,grožis,saviraiška,pagarba ir pan. Olimpizmas-gyvenimo flosofija,aukštnanti ir į darnią visumą jungianti kūno,valios ir proto savybes.Jungdamas sportą su kultūra ir švietimu,olimpizmas siekia kurti gyvenseną,pagrįstą džiaugsmu dėl įdėtų pastangų,gero pavyzdžio auklėjamąja galia ir visuotinių etikos principų gerbimu. Olimpizmo tikslas-sportu ugdyti harmoningą žmogų siekant sukurti taikią visuomenę,besirūpinančią žmogaus orumo saugojimu. Su olimpiniu sąjūdžiu nesuderinama joka diskriminacijos forma šalies ar asmens atžvilgiu iš rasinių,religinių,politinių,lytinių ar kitokių paskatų. Žmogus turi teisę sportuoti.Kiekvenas asmuo turi turėti galimybę sportuoti nepatirdamas jokios diskriminacijos ir jausdamas olimpinę dvasią.kuri reiklauja abipusio draugiškumo,solidarumo ir kilnaus elgesio supratimo.Sporto organizavimą ir vadybą turi ontroliuoti nepriklausomos sporto organizacijos. 6.Judamasis aparatas,jo funkcijos ir pokyčiai fiz.krūv.įtakoje Judinamasis aparatas – pagrindinis judesių atlikėjas. Jį sudaro: kaulai, raumenys, sąnariai, raiščiai, sausgyslės. Kaulai tarpusavyje susijunga raiščiais, sąnariais ir sudaro griaučius. Griaučiai turi 2 funkcijas: atraminę ir apsauginę. Esant fiziniam krūviui stiprėja kaulai(didėja neorganinių medžiagų dalis) ir raumenys, didėja sąnarių paslankumas bei judesių amplitudė, gerėja sąnarių tepimas, stiprėja raiščiai bei sausgyslės 7.Kaulai.Jų sudėtis ir pokyčiai fiz.kr.įt. Kaulai susideda iš kaulinio audinio, kuriame yra nervinės šaknelės ir kapiliarai. Kaulus dengia jungiamojo audinio plėvė – antkaulis, kurioje gausu kapiliarų ir nervinių šaknelių. Ilgieji ir dideiji kaulai yra tuščiaviduriai, jų viduje yra kaulų čiulpai, kuriuose gaminami kraujo kūneliai. Kaulų cheminė sudėtis: 50% – neorganinės medžiagos, 25% – organinės medžiagos, 25% – vanduo. Gimęs turi 270 kaulų, o suaugęs – 206. Fizinio krūvio metu kaulai tvirtėja, daugėja neorganinių medž. kiekis.Bet nesikeičia jų ilgis. Jei fiz aktyvumas mažas, tampa trapūs išsivysto osteoporozė. Ši liga moterims išsivysto 10 m. anksčiau nei vyrams. Pgrindinė profilaktinė priemonė – raumenų fizinis krūvis. Kaulai tarpusavyje jungiami sąnariais, juos dengia kremzlė. Sąnarius jungia dvi kapsulės: vidinė (išskiria sąnarių tepimo skystį) ir išorinė (apsaugo sąnarį). Sąnarys tvirtinamas raiščiais. Sausgyslės jungia raumenis prie kaulo. 8.Raumenys,jų sudėtis,funkcijos ir pokyčiai fiz.kr.įt. Raumenys – betarpiški judesių atlikėjai. Jie sudaryti iš labai plonų ląstelių skaidulų. Skaidulos turi nervinių šaknelių ir kapiliarų, kurie jungiasi į pluoštus. Nesportuojant 100-ui skaidulų tenka 46 kapiliarai, o sportuojant – 98. Sportuojant taip pat padaugėja nervinių šaknelių, pagerėja aprūpinimas maisto medžiagomis.nesportuojant 100skaidulų tenka 46 kapilairai,o aktyviai sportuojant ji gali padidėti iki 96 kipiliarų. Raumenys yra: 1) lygieji (Jie yra vidaus organuose, jų veiklą reguliuoja hormonai).Jie yra kraujagyslių sienelėse,žarnyne ir kitose vidaus org.Jų veikla žmogaus valiai nepavaldi. 2) skersaruožiai (Jie yra visame judamąjame aparate. Jų veikimas priklauso nuo žmogaus valios) Fizinio krūvio įtakoje raumenyse padaugėja kapiliarų ir nervinių šaknelių, pagerėja aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis, raumenys storėja ir tvirtėja, padidėja jėga. Raumenys susitraukia dirginami. Naudojami ir dirbtini stimuliatoriai. 9.Kvėpavimo sistema,funkcijos ir pokyčiai Kvėpavimo sistemą sudaro:kvėpavimo takai,plaučiai,krūtinės ląstos judamasis aparatas. Kvėpavimo sistemą sudaro: nosies ertmė, gerklos, trachėja, bronchai. Kvėpavimo sistemos funkcijos: aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį. Kvėpavimas skirstomas į išorinį (deguonies kelias iš atmosferos iki ląstelių) ir vidinį (vyksta ląstelėse). Esant fiziniam aktyvumui stiprėja kvėpavimo raumenys, didėja kvėpavimo apimtis, krūtinės ląstos paslankumas, sistema dirba našiau. Kraujotakos sistemos centre yra širdis. Per parą ji perpumpuoja 8000 l. treniruojantis širdies tūris didėja. 10.Kraujas,jo sudėtis,funkcijos ir pokyčiai fiz.kr.įt. Kraujas susideda iš plazmos, eritrocitų, trombocitų ir leukocitų. Kraujo f-jos: transportinė (perneša deguonį, maist medž.), reguliariamoji (reguliuoja temperatūra, hormonus) ir apsauginė (nuo nukraujavimo). Esant fiziniam aktyvumui padidėja kraujo kiekis, kraujo prisotinimas deguonimi, padidėja šarminės atsargos (jų kiekis rodo darbingumą ir ištvermę) Nervų sistema: 1) centrinė (galvos ir nugaros smegenys. Tvarko visą veiklą) 2) periferinė (priemonė centrinei n.s vykdyti savo veiklą. Ji skirstoma į vegetacinę ir somatinę nerv sist. Vegetacinė tvarko raumenis, kurie nepriklauso nuo mūsų valios. Ji dar skirstoma į simpatinę ir parasimpatinę. Somatinė tvarko raumenis, kurie paklūsta mūsų valiai. Ji dar susideda iš sensorinės ir motorinės NVS. 11.Kaip įvertinti kvėpavimu ir širdies kraujagyslių sistemų funkcinį stovį? 1. Diagnozuoti savo kraujagyslių sistemų būklę: 4) pagal kvėpavimo dažnį (jei kvėpavimas lėtesnis – žmogaus kvėpavimo sistema tvirtesnė. Netreniruotas žmogus kvėpuoja 16-20 kartų/min., treniruotas – 14-10 k/min. 5) Išmatuojant gyvybinį plaučių tūrį (sportuojančių merginų iki 4 l, o vaikinų – 7 l. Nesportuojančių 3,5 – 4,5 l) 6) Pagal pulso dažnį (kuo lėtesnis, tuo geriau. Vaikinų 120,tai krūvis per didelis.Po 10min 100,tai treniruotė tinkama. 1.Vidutinio aktyvumo zona 50-60% max PD 2.Svorio kontrolės -„- 60-70% max PD 3.Aerobinė –„- 70-80% max PD 4.Anarobinė –„- 80-90% max PD 5.Raudonoji -“- 90-100 % max PD Max PD 220-amžius= max PD Studentų 220-20=200 max PD 220-18=202 max PD 202-100% x-70-80% x(apatinė)=141.4 x(viršutinė)=161,6 17.Išvardinkite ir apibūdinkite pagrind.sveik. gyv. Principus Didžiausią įtaką sveikatai turi: 1) Pakankamas fizinis aktyvumas - norint užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, reikia, kad kūnas sudegintų apie 2000 kcal, būti fiziškai aktyviam kasdieniniame gyvenime ir dalyvauti kryptingose treniruotėse. Papildomai daryti 3 treniruotes per savaitę po 1.5 val.Pagrindinis rodiklis kiek išeikvojama energijos.( [J] [kcal].Žmogaus organizmas eikvoja energiją: a) pagrindinė medžiagų apytaka(kvėpavimas,kraujotaka) b) vidutiniškai nuo 22 metų medžg.apytaka lėtėja.(35-40 metų gyvenimo saulėlydis). Moterų 30% medžiagų apytaka lėtesnė,nes turi 30% mažiau raumenų. Kūno išmatavimai vyro 170cm 70kg 1800kcal per parą. 1300-1500 moterų per parą. Fizinis aktyvumas priklauso nuo profesinės veiklos.Žmonės skirstomi i5 grupes: 1.dirbantys lengvą darbą koeficientas 1,2 (studentai,dėstytojai) 2.(Padavėjai,med.seseles.) 3.dirbantys vidutinio sunkumo darbą (staliai,sodininkai..)1,5 koef. 4.dirbantys sunkų fizinį darbą (ūkininkai,statybininkai...)2 koef. 5.labai sunkų fizinį darbą (betoninkai,sportininkai..) 2,7 koef. Energetinis poreikis: Vyrams 2200kcal per parą Merginoms 1800kcal per parą 2) Racionali mityba. Turi panašią reikšmę kaip fizinio aktyvumo.Mityba turi būti subalansuota 3 atžvilgiais: a) laiko (maitintis ne mažiau 3 k/d.) b) kiekio (atitinkamas kcal kiekis)Turi išlaikyti energetinį balansą.Jei išeikvoji tiek kiek netenki,tai netunki.Šiek tiek mažiau valgyti ir daugiau judėti.Tuomet mažės kūno masė. c) kokybės (angliavandeniai, baltymai, riebalai) Angliavandeniai – pagrindinis energijos šalinis. 1 g angliavandenių – 4 kcal. Jie skirstomi į: a) paprastus (greitai įsisavinami, energijos gauname labai greitai ir daug. Pvz.: cukrus. Nepanaudoti angliavandeniai sukaupiami kaip riebalai, didėja tikimybė nutukti.) b) sudėtinius (ilgos molekulių grandinės,jų įsisavinimas trunka ilgai. Mūsų organizmas nepatiria energetinio šoko,gauname tolygiai,mažiau kaupia riebalų. Sunkiau įsisavinami. Pvz.: grūdinės kultūros produktai. Dienos racione sudaro 60%).Jei vidutinis fizinis aktyvumas,reikia 0,7g baltymų. Ląsteliena – tai celiuliozė, padedanti išvalyti žarnyną. Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, reikalinga naujų ląstelių kūrimuisi, žaizdų gyjimui. Tačiau baltyminiai maisto produktai - sunkiai virškinami ir net nuodingi. Per didelis jų kiekis gali apkrauti inkstus (inkstų nepakankamumas) ir kepenis. 1 kg - 1 g baltymų.Didina organizmo atsparumą,stimuliuoja 15-30% riebalų. Baltyminiai produktai gali būti: a) gyvūlinės kilmės (kiaušinio baltymai, pieno produktai, neriebi paukštiena) b) augalinės kilmės (pupelės, sojos, avižos, riešutai. Sveikiau nei gyvulinės kilmės) Riebalai. Jie reikalingi atsargų kaupimui, kad skatintų imuninę sistemą 9 kcal – 1g. Dienos racione sudaro 10%-30% suvartojamo maisto. Riebalai skirstomi į prisotintus ir neprisotintus.Kuo daugiau atomų,tuo daugiau prisotinti.Kieto pavidalo riebalai-prisotinti. Riebalai gali būti: a) prisotinti (gyvuliniai, kietojo pavidalo) b) neprisotinti (augaliniai, skysto pavidalo. Sveikiausia alyvuogių aliejus) cholesterolis – vaško pavidalo, neištirpinamas, kenkia organizmui. 3) Žalingi įpročiai: rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikai. Rūkymas šiuo metu – didžiausias rizikos faktorius, nuo jo žūsta daugiau nei nuo AIDS ar ŽIV. 60% sergančių nuo rūkymo serga plaučių ligomis, 30% - kraujotakos ligomis, 10% - vėžio formos, kt ligos. Piktnaudžiavimas alkoholiu: sistemingas vartojimas (nuodija kepenis) ir staigus, dideliais kiekiais (žūsta smegenų ląstelės, neuronai). 4) Stresai - natūrali žmogaus reakcija į pavojus. Hipofizė išskiria adrenalino, o tai padidina fizinį aktyvumą. Gali ištikti insultas. Norint kovoti su neigiamu streso poveikiu, reikia būti fiziškai aktyviam. 5) Ekologija - oras, maistas, vanduo, aplinka, garsas, užterštumas. 6) Asmens higiena: a) dienotvarkė (miegoti, valgyti tuo pačiu metu) b) poilsis (miego trukmė nuo 7 iki 8 val.) c) kūno higiena (odos priežiūra, nes ji atlieka apsauginę f-ją, dalyvauja medžiagos apykaitoja. Praustis 3 kartus per savaitę su muilu ir kempine. 18.Išvardinkite ir apibūdinkite pagr.sveik. mitybos principus Mityba turi būti subalansuota 3 atžvilgiais: 1 laiko (maitintis ne mažiau 3 k/d.) 2 kiekio (atitinkamas kcal kiekis) 3 kokybės (angliavandeniai, baltymai, riebalai) 19.Apskaičiuokite ir įvertinkite savo KMI KMI = m/Ū2 , m – kūno masė (kg), Ū – kūno ūgis (m) Vertinimas: KMI nuo 20 iki 24,9 – kūno masė normali. 22 – kūno masė ideali. Nuo 21-22 ideali 20-25 normali 25 ir daugiau-nutukimas Mažiau kaip 20-blogai Mažiau kaip 16-anoreksija KMI=55/1,682=19.486961 20.Apibūdinkite pagr.maisto medžiagas ir jų reikšmes žmogaus organizmui Angliavandeniai – pagrindinis energijos šalinis. 1 g angliavandenių – 4 kcal. Jie skirstomi į: a) paprastus (greitai įsisavinami, energijos gauname labai greitai ir daug. Pvz.: cukrus. Nepanaudoti angliavandeniai sukaupiami kaip riebalai, didėja tikimybė nutukti.) b) sudėtinius (ilgos molekulių grandinės. Sunkiau įsisavinami. Pvz.: grūdinės kultūros produktai. Dienos racione sudaro 60%) Ląsteliena – tai celiuliozė, padedanti išvalyti žarnyną. Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, reikalinga naujų ląstelių kūrimuisi, žaizdų gyjimui. Tačiau baltyminiai maisto produktai - sunkiai virškinami ir net nuodingi. Per didelis jų kiekis gali apkrauti inkstus (inkstų nepakankamumas) ir kepenis. 1 kg - 1 g baltymų. Baltyminiai produktai gali būti: b) gyvūlinės kilmės (kiaušinio baltymai, pieno produktai, neriebi paukštiena) c) augalinės kilmės (pupelės, sojos, avižos, riešutai. Sveikiau nei gyvulinės kilmės) Riebalai. Jie reikalingi atsargų kaupimui, kad skatintų imuninę sistemą 9 kcal – 1g. Dienos racione sudaro 10%-30% suvartojamo maisto. Riebalai gali būti: a) prisotinti (gyvuliniai, kietojo pavidalo) b) neprisotinti (augaliniai, skysto pavidalo. Sveikiausia alyvuogių aliejus) cholesterolis – vaško pavidalo, neištirpinamas, kenkia organizmui. 21.Apibūdinkite asmens higieną Asmens higiena: a) dienotvarkė (miegoti, valgyti tuo pačiu metu) b) poilsis (miego trukmė nuo 7 iki 8 val.) c) kūno higiena (odos priežiūra, nes ji atlieka apsauginę f-ją, dalyvauja medžiagos apykaitoja. Praustis 3 kartus per savaitę su muilu ir kempine.)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!