Krovinio gabenimo būdo ir optimalaus maršruto Iš Lietuvos x miesto į Anglijos y miestą parinkimas

ĮVADAS Darbo tikslas – parengti tarptautinio pervežimo projektą. Krovinio pakrovimo vieta – Vilnius, Lietuva. Krovinio iškrovimo vieta – Londonas, Anglija. Krovinys – baldinė plokstė. Krovinio kiekis – 2 tonos. Krovinio pristatymo laikas – iki 7 dienų. Kursinio projekto uždaviniai: 1. Parinkti transporto rūšį ir transporto priemonę. 2. Parinkti pagrindinį ir alternatyvų krovinio gabenimo maršrutą. 3. Parinkti kroviniui tinkamą pakuotę. 4. Aprašyti reikiamą krovinio gabenimui dokumentaciją bei įvertinti teisinį krovinio gabenimo aspektą. 5. Apskaičiuoti darbo laiko sąnaudas pagrindiniame ir alternatyviame maršrute. 6. Apskaičiuoti bendrą krovinio pristatymo laiką pagrindiniame ir alternatyviame maršrute. 7. Apskaičiuoti bendrą krovinio pristatymo kainą pagrindiniu bei alternatyviu maršrutu. 8. Atlikti palyginamąją kaštų analizę pasirinktais maršrutais. Kursinio projekto tyrimo objektas – konkretaus maršruto skaičiavimas. Kursiniame projekte aš parengiau 2 maršrutus: • Pagrindinį (žr. 1 priedą); • Alternatyvų (žr. 2 priedą). Išanalizavau krovinio savybes ir apimtį, atlikau kelių tinklo bei infrastruktūros analizę ir parinkau transporto priemonę. Atlikau visų transporto rūšių analizę. Atlikau kelių tinklo bei infrastruktūros analizę, ištyriau kriminogeninę situaciją, apskaičiavau kitų transporto rūšių išlaidas ir pristatymo laiką, bei kokybę. Išanalizavus krovinį parinkau transporto priemonę. Surinkau informaciją apie vežimui reikalingus dokumentus, jų gavimo kainą ir laiką, bei kuro kainas. Parenkant maršrutą atlikau eilių pasienyje analizę, apskaičiavau vidutinį prastovos vidurkį. Atlikau analizę krovinio pakuotės parinkimui ir reikalavimams. Sužinojau pakuotės pirkimo, nuomos, krovos darbų, dokumentų tvarkymo ir draudimų kainas. Išanalizavau vairuotojo darbo ir poilsio laiko reikalavimus. Apskaičiavau automobilio eksploatacines išlaidas. 1. TEORINĖ – METODINĖ DALIS 1.1. Transporto rūšies ir priemonės parinkimas Logistika yra santykinai nauja vadybos mokslo šaka, palyginus su tradicinėmis finansų, rinkodaros ir gamybos. Logistika - lai žaliavų ir baigtinių gaminių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo planavimas, realizavimas ir kontrolė. Labai svarbu logistikos kaip proceso suvokimas. Kartu su žaliavomis, gaminamais ir baigtiniais gaminiais logistiniuose transformacijos procesuose yra ir informacija. Logistinių funkcijų, tokių kaip transportavimas, atsargų valdymas, užsakymų tvarkymas svarba įmonės veikloje didėja, keičiantis vartotojų poreikiams ir konkurencijos lygiui. Kad įgyvendinti logistinius tikslus (planuoti, organizuoti ir kontroliuoji materialinių vertybių judėjimą, užtikrinti racionalu išteklių ir laiko naudojimą bei proceso aprūpinimą valdymo informacija. Logistika yra vadybos mokslo šaka. Kai kurie jos elementai - transportavimas, sandėliavimas, informacinės sistemos -jau seniai pripažinti gyvybiškai svarbiais verslui. Šis mokslas naujas tuo, kad siekiama ne atskirai valdyti kiekvieną veiklos sritį, o su tuo susijusias veiklos sritis valdyti koordinuotai, siekiant minimaliausių išlaidų, ir kartu, geriausio vartotojų aptarnavimo. Transportas – ūkio šaka apimanti krovinių ir keleivių vežimą įvairiomis transporto priemonėmis. Bendrą transporto sistemą sudaro automobilių, geležinkelių, vandens, oro, vamzdynų transportas ir elektros perdavimo linijos. Transporto rūšies parinkimą lemia daug veiksnių, susijusių su kelių tinklu ir krovinio savybėmis (verte, apimtimi, vežimų dažnumu). Atlikus siuntėjo, gavėjo ir tranzitinių valstybių kelių tinklų analizę ir atsižvelgus į krovinio savybes parinkau automobilių transportą. Pasirinkimą lėmė tankus kelių tinklas kiekvienoje valstybėje ir mažas krovinio kiekis. Geležinkelių transportas šiuo atveju netinka dėl neoperatyvumo, kurį lemia skirtingas geležinkelio vėžės plotis atskirose valstybėse. Jūrų transportas netinka, nes vežamo krovinio apimtis maža, per trumpas pristatymo terminas ir per didelis atstumas. Pervežimo oro transportu kaina gali viršyti kainą pačio krovinio, o tai ekonomiškai neefektyvu. Baldinė plokstė yra vežamas sukrautas vertikaliai į tam skirtus specialius plokstės konteinerius konteinerius, kuriuos galima pakrauti ir iškrauti šakiniais krautuvais. Kadangi krovinys yra įpakuotas ir taip apsaugotas nuo aplinkos poveikio, jį galima vežti bet kokiu bortiniu sunkvežimiu ar mikroautobusu, kurį gali aptarnauti šakinis krautuvas. Aš pasirinkau automobilį su tentu, nes vežant krovinius tarptautiniais maršrutais, krovinys turi būti plombuojamas, o tai įmanoma atlikti tik furgonams arba tentiniams sunkvežimiams, kurie apsaugo krovinį nuo aplinkos poveikio ir grobstymo. Veikla, kuri sudaro logistiką, priklauso nuo firmos organizacinės struktūros ir to, kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas kartu su kiekviena iš jų susijusiais sprendimais galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines. Pagrindinės veiklos rūšys: A. Vartotojų aptarnavimo standartai - vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas; - vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas; - vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas. B. Transportavimas • transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas; • krovinių siuntu formavimas; • transportavimo maršrutų nustatymas; • transporto priemonių panaudojimo planavimas. C. Atsargų valdymas • žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas; • operatyvinis realizacijos planavimas; • reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas; • sandėlių skaičiaus, dislokavimo vietų ir dydžio nustatymas; • klientų aptarnavimo laiku užtikrinimas. D. Užsakymų tvarkymas • realizavimo užsakymų tvarkymas; • operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas; - užsakymų atlikimo metodikos parengimas. Pagalbinės veiklos rūšys: A Sandėliavimas • reikalingo ploto ir tūrio nustatymas; • produkcijos išdėstymas bei reikalingo pakrovimo - iškrovimo rampų kiekio nustatymas; • sandėlių plano sudarymas; • sandėliuojamų produktų išdėstymas. B. Medžiagų valdymas • įrangos parinkimas; • įrangos keitimo tvarka; • užsakymų atlikimo tvarkus nustatymas; • atsargu saugojimas ir tvarkymas; C- Medžiagų ir produktų Įsigijimas • tiekimo šaltinių nustatymas; • pirkimo terminų nustatymas; • perkamų vertybių kiekio nustatymas. D. Produkcijos įpakavimas • krauti ir transportuoti; • sandėliuoti; • apsaugoti nuo praradimo ir sugadinimo. E. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas • informacijos kaupimas ir tvarkymas; • duomenų analizė; • kontrolinių procedūrų atlikimas. Pagrindinės veiklos rūšys yra atskirtos nuo pagalbinių todėl, kad pagrindinė veikla dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente, tuo tarpu kai pagalbinė veikla organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose. Pagrindinė veikla daugiausiai prisideda prie bendrųjų logistikos kaštų ir yra būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos uždavinius. Klientų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygį, taigi jų nustatymas taip pat daro įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. Jeigu standartai labai aukšti arba labai specifiniai, paslaugos teikimo galimybės gali būti tokios ribotos, kad jos kaina gali dar pakilti (transportavimas automobiliais - šaldytuvais, automobiliais - cisternomis ir t.t.) Transportavimas ir atsargų valdymas yra pagrindinės logistikos išlaidas sudarančios veiklos rūšys. Patirtis rodo, kad kiekviena iš jų sudaro nuo 1/2 iki 2/3 bendrųjų logistikos išlaidų. Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko, o atsargos - laiko verte. 1.2. Krovinio gabenimo maršrutų parinkimas Transportavimas yra būtinas, nes jokia firma negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų ir/arba gatavų produktų judėjimo. Šis būtinumas tampa dar akivaizdesnis, kai. daugelį firmų finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip blokada, vienašalis sienų uždarymas, geležinkeliečių streikas arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes, nesutarus dėl transportavimo tarifų. Rinka neaprūpinama prekėmis, ir produkcija susikemša logistikos kanale, kur ji nuvertėja arba pasensta. Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. Jos išlaidos yra mažos, palyginus su transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Nepaisant to, užsakymų tvarkymas yra svarbus elementas viso laiko, kol klientas gauna prekes ar paslaugas. Si veikla taip pat paspartina produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą. Pagalbinės veiklos rūšys, nors kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taip pat svarbios kaip ir pagrindinės, yra laikomos šalutinėmis, ir manoma, kad jos prisideda prie logistikos uždavinių, bet viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos firmos logistinės veiklos dalis.Pavyzdžiui, tokiai produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis, geležis ar skalda, kurių nereikia sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar saugumo sumetimais, nebūtina sandėliavimo veikla, nors atsargų priežiūra ir būtina. Apsauginis įpakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis, nes jis, kaip sandėliavimas bei medžiagų priežiūra. prisideda prie Šių veiklos rūšių efektyvumo. Pirkimas ir produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis, priklausančiomis daugiau gamybai nei logistikai. Vis dėlto jie taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai, ir ypač prie transportavimo ir medžiagų valdymo efektyvumo. Galiausiai informacijos apdorojimas ir tvarkymas prisideda prie visu kirų logistinės veiklos sričių tuo, kad teikia planavimui ir kontrolei reikalingą informaciją, (l 9) Apžvelgus logistikos apibrėžimus ir funkcija galima teigti, kad pagrindiniai logistikos tikslai yra: 1) planuoti, organizuoti ir kontroliuoti materialinių vertybių judėjimą; 2) užtikrinti racionalų materialinių išteklų ir laiko panaudojimą; 3) užtikrinti proceso aprūpinimą valdymo informacija. Transporto paslaugų sritis – labai svarbi ūkio šaka ir perspektyvi verslo sritis Lietuvai dėl jos patogios geografinės padėties, Vakarų-Šiaurės bei Rytų-Vakarų transporto srautų kryžkelė. Todėl ekspeditoriaus profesija ne tik nepraranda aktualumo, bet neabejotinai vis labiau populiarėja. Tą lemia ir būsima mūsų šalies narystė Europos Sąjungoje. Ekspeditorius yra verslininkas, tarpininkaujantis parduodant transporto paslaugas. Pavedus prekybos, pramonės ir amatų užsakovams, jis rūpinasi rasti siunčiamiems kroviniams automobilių, geležinkelių, oro ar jūrų transporto vežėjus. Ekspedijavimo paslaugos yra ne pats vežimas (transportavimas), rūpinimasis šia paslauga.1 Ekspeditoriaus, kaip krovininio transporto komersanto, užduotis yra rūpintis krovinio siuntimu nuo siuntėjo iki gavėjo durų, kad krovinys paskirties vietą pasiektų kuo greičiau, saugiau ir palankesne kaina. Taigi ekspeditorius krovinių transporto organizavimo paslaugas. Tam tikslui jis perka vežėjų paslaugas iš savo įmonės (ir čia atsiskaito už paslaugas) arba iš kitų įmonių ir parduoda jas savo klientams. Rinkdamas krovinio gabenimo maršrutą įvertinau tokius veiksnius: 1. Transporto rūšį; 2. Transporto priemonę; 3. Kelių tinklą; 4. Muitinės postus; 5. Kelio dangą; 6. Infrastruktūrą ( degalinės, stovėjimo aikštelės, nakvynės galimybės, maitinimo įstaigos, policijos postai, techninės pagalbos stotys); 7. Apribojimus ir leidimus ( gali būti susiję su oro sąlygomis, valstybinėmis šventėmis kelio darbais, paros laiku). Ekspeditoriaus darbas yra ne vien organizuoti krovinių vežimą. Be transportavimo darbų, jis atlieka daugybę tiesiogiai ar netiesiogiai su ekspedicijos sandoriu susijusių užduočių, tvarkydamas vežimo procesus. Vežimo procesų organizavimas tai: • Krovinių perkrovimas ir priėmimas į sandėlį; • Siuntų pakavimas ir žymėjimas; • į tą pačią paskirties vietą ar vienu maršrutu siunčiamų siuntų surinkimas į bendrą vienetinį krovinį; • krovinių transportavimo dokumentacijos ir siuntų sąrašų išdavimas, atsiskaitymas su vežėjais ir krovėjais; • tarpininkavimas užsakant ir pristatant krovinių transportavimo talpyklas; • krovinių sandėliavimas, prekių rūšiavimas sandėlyje ir paskirstymas realizuoti. Atliekant transportavimo užsakymus būtina laikytis mokesčių, muitų ir užsienio prekybos teisės normų, krovinį taip pat reikia apdrausti, atsiskaityti už vežimo paslaugas. Taigi šiuolaikinis ekspeditorius turi teikti daug įvairių vadinamųjų šalutinių (papildomų) paslaugų, nuo kurių dažnai priklauso transportavimo procesas: • parūpinti ir išduoti krovinių vežimo (eksporto) paraiškas, muitinės dokumentus, prekių išvežimo leidimus, kitus dokumentus; • parūpinti krovinio kilmės ir prekių judėjimo dokumentus; • parūpinti konsulines faktūras; • išduoti mokesčių dokumentaciją (prekių išvežimo ir pervežimo); • tarpininkauti apdraudžiant krovinį; • išduoti pažymėjimą, kad krovinį perėmė ekspeditorius; • padėti tvarkyti banko atsiskaitymus (akredityvus banke); • techniškai tvarkyti prekių, jų kilmės ir gamintojo dokumentus; • nustatyti padarytą žalą ir kontroliuoti siuntą; • tvarkyti importuojamų siutų muito mokėjimo procedūrą; • organizuoti kitas muito procedūras. Ekspeditorius, teikdamas daug įvairių paslaugų ir tinkamai jas derindamas, tampa produktyviu ir konkurencingu pramonės įmonių partneriu. 1.3 Krovinio pakuotės parinkimas Kokias gi funkcijas atlieka ekspeditoriai? Sustambintai pagrindines ekspeditorių funkcijas galima būtų apibūdinti taip: 1. Tinkamos transporto rūšies parinkimas kroviniui. 2. Krovinio suradimas laisvam transportui. 3. Transportavimo maršrutų optimizavimas. 4. Reikiamų krovinio dokumentų užpildymas. 5. Muitinės formalumų tvarkymas. 6. Krovinių fizinis surinkimas ir išskirstymas. 7. Krovinių konsolidavimas. 8. Krovinių sandėliavimas. 9. Krovinių apdraudimas. 10. Finansinių atsiskaitymų organizavimas tarp siuntėjo ir vežėjo. 11. Tai yra pagrindinės funkcijos, kurias atlieka ekspeditoriai, šį sąrašą dar būtų galima papildyti, priklausomai nuo darbo stiliaus ir teikiamų paslaugų apimties. Ekspeditorius turi taip organizuoti krovinių vežimą, kad būtų optimaliai išnaudotos transporto priemonės, parinkti maršrutai, suderintas pakrovimo-iškrovimo darbų laikas bei sumažintas prastovų laikas. Tuo pačiu ekspeditorius turi galvoti apie krovinių paėmimą, pristatymą ir taisyklingą prekių saugojimą ir teisingą dokumentacijos sutvarkymą. Kad krovinys būtų saugiai pakrautas, iškrautas, gabenamas ir saugomas nuo sugadinimo jis yra įpakuojamas. Pakuotė turi atitikti vežamo krovinio rūšį ir savybes, kad užtikrintų saugų krovinio transpotravimą, turi būti pakankamai patvari, kad būtų galima naudoti krovos mechanizmus. Vežant krovinį įpakuotą, jo masė išreiškiama dvejopai: • netto – krovinio masė, • brutto – krovinio masė su tara. Baldinė plokstė yra pakuojamas į specialius kontenerius, sukraunant plokstės konteinerius lakštus vertikaliai. Plokstės konteinerius konteineris gaminamas iš medžio ir pritaikytas kelti krovos mechanizmais. Baldinė plokstė yra sunkus ir kraunamas vertikaliai, todėl priskiriamas pavojingiems kroviniams (virtimo atveju), todėl negalima jo krauti keliais aukštais. O krovinys supakuotas į konteinerius bus lengviau ir greičiau pakraunamas bei iškraunamas, be to, padidės krovinio saugumas tiek vežimo metu tiek nuo grobstymo. Taigi parenkant pakuotę įvertinami tokie veiksniai: • gaminio savybės; • transporto priemonė; • transporto rūšis; • transportavimo sąlygos; • taisyklės ir standartizacija; • transportavimo rizika; • žymėjimai (informacija apie krovinį); • krovinio vieneto forma. Reikėtų pabrėžti, kad tik didelės ekspedicinės įmonės, turinčios keletą šimtų darbuotojų ir filialų tinklą Europoje ar pasaulyje, yra pajėgios teikti užsakovams kompleksines ekspedijavimo paslaugas. Kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, kuo didesnė ekspedicinė įmonė, tuo daugiau (vidaus ir tarptautinių) rinkų ji aptarnauja. Kita vertus, net ir labai mažos įmonės gali teikti ne vieną paslaugą. Tipiškas pavyzdys yra krovininių automobilių ekspedicinė įmonė, savo transporto priemonėmis vežanti krovinius tolimaisiais ir artimaisiais reisais šalies viduje ir turinti krovinių paskirstymo sandėlį. Transportavimo rinkoje yra ir specializuotų ekspedicijų, vežančių tik vienos rūšies prekes, pvz., gėles, vyną, kompiuterinę įranga ir pan. Tačiau pagrindinė rinkos tendencija yra visiškai kitokia: filialų steigimo ir paslaugų teikimo laisvė ES vidaus rinkoje, šalies vidaus ir tolimųjų reisų kertant sieną leidimų išdavimo ir tarifų liberalizavimas lemia vis didėjančią verslo įmonių koncentraciją ir kooperaciją. Tai padeda išlikti konkurencingiems visose rinkose ir visose ekonomikos srityse. 1.4 Krovinio gabenimo dokumentacija. Krovinio gabenimo teisinis aspektas Logistikos sąvoka yra kilusi iš karinės srities ir apibūdina karinio tiekimo visuose lygiuose reikalus. Vėliau logistika išsivystė ir ėmė nagrinėti prekės (paslaugos) kelią nuo užsakymo priėmimo iki prekės (paslaugos) pristatymo galutiniam vartotojui. Galima sakyti, jog logistika taip pat nagrinėja žaliavų ar medžiagų virtimo preke ir jos pristatymo vartotojui kelią.2 Jeigu logistikos procesą pernešime į ekspedicinį darbą gauname tokią seką: 1. Užsakymo priėmimas iš užsakovo. 2. Automobilio paieška. 3. Užsakymo patvirtinimas. 4. Dokumentų paruošimas. 5. Transportavimas. 6. Sandėliavimas (jei reikia). 7. Pristatymas gavėjui. 8. Apmokėjimas už paslaugas. Matome, jog logistinė grandinės tiek gamybinėje, tiek ekspedicinėje firmoje yra labai panašios, skiriasi tik darbo technologija. Be to šios abi logistinės grandinės yra labai glaudžiai susijusios per transporto ir sandėliavimo grandis. Būtent šių grandinių dėka ir yra sudaroma vieninga logistinė sistema prekių gamybai ir pristatymui galutiniam vartotojui. Be to ekspedicinė firma dirba gamybinei firmai vykdydama jos užsakymą. Pasikrovus pagamintas prekes, jos vežamos į ekspeditoriaus sandėlį, kuris paprastai yra pritaikytas saugoti dideliam prekių kiekiui. Iš šio sandėlio prekės gali būti pervežtos į kitą tarpinį sandėlį, po to dar į kitą ir t.t. Galiausiai prekės yra pristatomos galutiniam vartotojui, kuris užsakė jas firmoje gamintojoje ir nuo kurio užsakymo prasidėjo visos logistinės grandinės judėjimas. Laiko tarpas nuo prekių paėmimo iš gamintojo sandėlio iki jų pristatymo užsakovui yra apribotas pasirašytų sutarčių tarp prekių siuntėjo ir gavėjo, todėl ekspeditorius, kaip įpareigotas asmuo pervežti prekes, turi tilpti į tuos terminus. Kalbant apie sandėlius, galima pasakyti, kad juose atliekami tiek fiziniai, tiek informacijos apdorojimo veiksmai. Priklausomai nuo užsakymo kroviniai gali būti saugojami arba saugomi ir pergrupuojami. Pergrupavimas vyksta dėl to, kad juos reikia pristatyti į skirtingas geografines vietas skirtingu laiku. Taip pat skirtingi kroviniai reikalauja skirtingų sandėliavimo sąlygų, be to kroviniai negali „pasimesti“ jie turi būti reikiamoje vietoje reikiamu laiku. Aptariant šį fizinį krovinių judėjimą iš siuntėjo pas gavėją reikia įvertinti ir tą faktą, kad ekspeditorius pats neužsiima pakrovimo-iškrovimo ir kitais su prekių fiziniu judėjimu bei su pervežimu susijusiais darbais. Jis gali net neturėti šiems darbams reikalingų gamybos priemonių. Maršrutas Vilnius – Londonas yra tarptautinis. Tokiems vežimams reikia turėti Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniu maršrutu, išskyrus atvėjus, kai tokios licencijos nereikia arba leidimą. Vairuotojas turi turėti tokius dokumentus: 1. Asmens pasą; 2. Vairuotojo pažymėjimą (konkrečios kategorijos); 3. Tachografo registracijos lapą. Transporto priemonės dokumentai: 1. Transporto priemonės registracijos pažymėjimas. 2. Tarptautinės techninės apžiūros talonas. 3. Žalia tarptautinė draudimo kortelė arba ES galiojantis civilinės atsakomybės draudimas. 4. Atskiri leidimai įvažiuoti į kiekvieną valstybę. Krovinio dokumentai: 1. CMR važtaraštis (3 priedas). 2. TIR knygelė (pagal TIR konvenciją gabenami kroviniai šalių pasienių muitinėse neapmokestinami importo ir eksporto mokesčiais ir užstatais). 3. Sąskaita – faktūra (krovinį lydintis dokumentas). 4. CMR draudimas. 5. Vežimo sutartis. 1.5 Darbo laiko sąnaudos pagrindiniame ir alternatyviame maršrute Kursiniame projekte apskaičiavau darbo laiko sąnaudas pagrindiniame ir alternatyviame maršrutuose. Į darbo laiko sąnaudas įeina: • vežimo trukmė magistraliniais keliais; • vežimo trukmė miesto keliais; • vežimo trukmė krašto keliais; • vežimo trukmė rajoniniais keliais; • vairuotojo poilsio laikas; • grįžimo laikas; • paklaidos laikas. Laiko skaičiavimas vežant krovinį atliekamas pagal formulę: Pagrindiniam maršrutui čia: t1 – vežimo trukmė magistraliniais keliais; t2 – vežimo trukmė krašto keliais; t3 – vairuotojo poilsio laikas; Poilsio ir darbo režimą reglamentuoja L.R. Vyriausybės nutarymas Nr. 587 nuo 2003m. 05 14d. Po 4.5 valandų vairavimo, jei dar neprasidėjo poilsio periodas, vairuotojas turi daryti bent 45 minučių pertrauką. Šią pertrauką galima išskirstyti į 15 minučių poilsio intervalus, paskirstant juos per šį vairavimo periodą. Per parą vairuotojas turi nepertraukiamai ilsėtis mažiausiai 11 valandų. Šis periodas ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę gali būti sutrumpintas iki 9 nepertaraukiamų poilsio valandų su sąlyga, kad iki sekančios savaitės pabaigos jam bus garantuotas ekvivalentiškas neišnaudoto poilsio laikas. t4 – grįžimo laikas; Skaičiuojamas taip pat, kaip ir nuvykimo laikas. Grįžimo laikas yra trumpesnis nes supaprastinamos muitinės procedūros. t5 – paklaidos laikas; Kiekvienai operacijai numatytas skirtingas paklaidos laikas. Minimalus paklaidos laikas yra 10 minučių, o maksimalus 60 minučių. Alternatyviam maršrutui [pic] čia: t1 – vežimo trukmė magistraliniais keliais; t2 – vežimo trukmė krašto keliais; t3 – vežimo trukmė miesto keliais; t4 – vežimo trukmė rajoniniais keliais; t5 – vairuotojo poilsio laikas; t6 – grįžimo laikas; t7 – paklaidos laikas. 1.6 Bendras krovinio pristatymo laikas pagrindiniame ir alternatyviame maršrute Kursiniame projekte taip pat apskaičiavau bendrą krovinio pristatymo laiką dviejuose maršrutuose. Į šį laiką įeina: • užsakymo priėmimo ir dokumentų tvarkymo laikas; • laikas krovinio pakavimui; • laikas krovos darbams; • vežimo trukmė magistraliniais keliais; • vežimo trukmė krašto keliais; • vežimo trukmė miesto keliais; • vežimo trukmė rajoniniais keliais; • vairuotojo poilsio laikas; • laikas muitinės procedūroms; • grįžimo laikas; • paklaidos laikas. Laiko skaičiavimas vežant krovinį atliekamas pagal formulę: Pagrindiniam maršrutui [pic] čia: t1 – užsakymo priėmimo ir dokumentų tvarkymo laikas. Į šį laiką įeina užsakymo priėmimas iš užsakovo, užsakymo patvirtinimas, transporto priemonės paieška, dokumentų paruošimas; t2 – laikas, numatytas pakavimui. Laikas priklauso nuo krovinio apimties ir pakuotės tipo; t3 – laikas krovos darbams. Šis laikas priklauso nuo krovinio apimties ir krovimo įrangos; t4 – vežimo trukmė magistraliniais keliais; t5 – vežimo trukmė krašto keliais; t6 – vairuotojo poilsio laikas; t7 – laikas muitinės procedūroms; t8 – grįžimo laikas; t9 – paklaidos laikas. Alternatyviam maršrutui [pic] čia: t1 – užsakymo priėmimo ir dokumentų tvarkymo laikas; t2 – laikas numatytas pakavimui; t3 – laikas krovos darbams; t4 – vežimo trukmė magistraliniais keliais; t5 – vežimo trukmė krašto keliais; t6 – vežimo trukmė miesto keliais; t7 – vežimo trukmė rajoniniais keliais; t8 – vairuotojo poilsio laikas; t9 – laikas muitinės procedūroms; t10 – grįžimo laikas; t11 – paklaidos laikas. Ekspeditoriaus pareiga yra užtikrinti, kad prekių pervežimo procesas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas nurodytais terminais. Ekspeditorius savo darbą atlieka perduodamas valdymo sprendimus. Taigi lygiagrečiai su prekių judėjimu turi būti perduodama valdymo informacija. Šis valdymo informacijos perdavimas ir yra pagrindinis ekspeditoriaus darbas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, visą logistinę grandinę sujudina pirkėjo užsakymas. Gavęs užsakymą gamintojas turi tiksliai paskaičiuoti jo įvykdymo terminus, bei reikiamų medžiagų kiekį. Šiuos duomenis jis siunčia ekspedicinei firmai, kuri atliks pagamintų prekių pervežimą, bei firmai tiekiančiai medžiagas. Be šios informacijos ekspeditorius gauna tikslų prekės aprašymą bei tikslius gavėjo duomenis. Ekspeditorius gauna visą informaciją apie krovinį bei gavėją. Tada ekspeditorius imasi veiksmų, kad būtų pervežtas krovinys, t.y. ieško tinkamo transporto. Tačiau, kad krovinys būtų pervežtas reikia jog ekspeditorius perimtų krovinį ir gautų įgaliojimus jį tvarkyti. Tam reikia sudaryti sutartį tarp gavėjo ir ekspeditoriaus. Šioje sutartyje numatoma ekspeditoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė. Taigi ekspeditoriui perimus krovinį ir gavus įgaliojimus jį tvarkyti, ekspeditorius turi paruošti reikiamus transportavimo važtaraščius, kurie judės kartu su transporto priemone. Kiekvienam kroviniui, kiekvienai transporto priemonei yra- ruošiami atskiri važtaraščiai. Jų kiekis, užpildymo tvarka ir kiti reikalingi duomenys yra apibrėžti tarptautinėse konvencijose kiekvienai transporto rūšiai, kuriose taip pat nurodytos ir šalių atsakomybės ribos. Krovinį pristačius į ekspeditoriaus sandėlį yra vykdomas jo sandėliavimas, pergrupavimas ir kiti reikalingi veiksmai. Visi veiksmai, kurie vykdomi su kroviniu sandėlyje turi būti pilnai dokumentuojami. Visa ši dokumentacija ir jos kaupimas yra vykdomi siekiant „nepamesti“ krovinio sandėlyje. Savo ruožtu, ekspeditorius siunčia į sandėlį nurodymų paketą, kaip priimti, kokios saugojimo sąlygos ir kt. Šiuos nurodymus ekspeditorius paruošia transformuodamas gamintojo atsiųstą prekių aprašymą. Kroviniui kertant valstybines sienas yra forminami muitinės dokumentai. Juos taip pat ruošia ekspeditorius pagal siuntėjo arba gavėjo įgaliojimus, bei remdamasis jam atsiųstais krovinio aprašymais. 1.5. Bendra krovinio pristatymo kaina pagrindiniu bei alternatyviu maršrutu Bendra krovinio pristatymo kaina dviems maršrutams apskaičiuojama įvertinus visas patirtas išlaidas nuo užsakymo priėmimo iki pristatymo gavėjui. Į šias išlaidas įeina: • dokumentų rengimas; • pakavimas; • amortizacinės išlaidos; • eksploatacinės išlaidos; • vairuotojo, transporto priemonės ir krovinio draudimas; • vairuotojo darbo laiko apmokėjimas; • krovos darbai; • kuro sąnaudos; • kelių mokesčiai; • nenumatytos išlaidos. Atlikau tyrimus ir apskaičiavau bei palyginau gabenimo kaštus kiekviename maršrute. 2. PRAKTINĖ DALIS 2.1. Transporto rūšies ir priemonės parinkimas Kelių transporto pasirinkimą lėmė tankus kelių tinklas kiekvienoje valstybėje ir sąlyginai mažas krovinio kiekis. Geležinkelių transportas šiuo atveju netinka dėl neoperatyvumo, kurį lemia skirtingas geležinkelio vėžės plotis atskirose valstybėse Jūrų transportas netinka, nes vežamo krovinio apimtis maža, per trumpas pristatymo terminas ir per didelis atstumas. Pervežimo oro transportu kaina gali viršyti kainą pačio krovinio, o tai ekonomiškai neefektyvu. Plokstės konteinerius vežimui iš Druskininkų į Milaną pasirinkau automobilių transportą. Šiam vežimui labiausiai tiks krovininis mikroautobusas 2,5 t keliamosios galios sunkvežimis Mercedes – Benz 308D Sprinter (pateiktas 4 priede), kurio kaina 7240 eurai. 2.1. Krovinio gabenimo maršrutų parinkimas Atlikau šių valstybių: Lietuvos, Lenkijos, Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir Italijos kelių tinklo analizę ir pasirinkau pagrindinį ir alternatyvų maršrutus. Maršruto pradžia – Vilnius, Lietuva, pabaiga – Londonas, Anglija. Pagrindinis maršrutas tranzitu eina per Lenkiją, Vokietiją, Prancūzija ir Šveicariją, o alternatyvus – per Lenkiją, Vokietiją, Prancūzija ir Šveicariją. Parenkant maršrutus atsižvelgiau į kelių tinklą, infrastruktūrą, galimas nakvynės ir kuro pylimo vietas. Abiem maršrutais yra gerai išplėtotas kelių tinklas, daug galimų motelių nakvynei, tankus degalinių bei techninio aptarnavimo tinklas. Vežant krovinį pagrindiniu maršrutu reikia atlikti muitinės procedūras trijuose pasienio postuose ir dvejose teritorinėse muitinėse. Važiuojant alternatyviu maršrutu muitinės procedūros būtų atliekamos dviejuose pasienio postuose ir dvejose teritorinėse muitinėse. Pagrindinis maršrutas yra trumpesnis 22,8 km. Pagrindinio maršruto bendras ilgis yra 1871,4 km. Alternatyvaus maršruto bendras ilgis yra 1894,2 km. Maršrutai pateikiami 1 ir 2 prieduose. Londone praleidžiamas savaitinio poilsio laikas ir grįžtama tuo pačiu maršrutu. 2.2. Krovinio pakuotės parinkimas Baldinė plokstė yra vežamas sukrautas vertikaliai į tam skirtus specialius plokstės konteinerius konteinerius, kuriuos galima pakrauti ir iškrauti šakiniais krautuvais. Kadangi krovinys yra įpakuotas ir taip apsaugotas nuo aplinkos poveikio, jį galima vežti bet kokiu bortiniu sunkvežimiu, kurį gali aptarnauti šakinis krautuvas. Aš pasirinkau automobilį su tentu, nes vežant krovinius tarptautiniais maršrutais, krovinys turi būti plombuojamas, o tai įmanoma atlikti tik furgonams arba tentiniams sunkvežimiams, kurie apsaugo krovinį nuo aplinkos poveikio ir grobstymo. Kadangi baldinė plokstė į konteinerį gali būti kraunamas tik vertikaliai ir yra pakankamai sunkus, todėl negalima konteinerių krauti keliais aukštais, nes krovinys pavojingas virtimo atžvilgiu. Plokstės konteinerius tankis ( = 2500 kg/m3. Plokstės konteinerius lakšto matmenys (mm): 1100 x 730 x 5 Konteinerio išoriniai matmenys (mm): 1200 x 800 x 1000 Konteinerio pirkimo kaina – 51 Lt Į vieną konteinerį telpa 100 plokstės konteinerius lakštų. Tarpai tarp konteinerio rėmo ir plokstės konteinerius užpildomi medžio drožlėmis. 1 pav. Plokstės konteinerius konteinerio matmenys. NETTO masė -1000 kg. BRUTTO masė – 1052,3 kg. Konteinerio šone nupiešiami įspėjamieji ženklai: “atsargiai dūžta” ir “nevartyti”. Iš viso bus du konteineriai, kurie bus kraunami į automobilio kėbulą išligai simetrijos ašies vienas paskui kitą ir tvirtinami įtempiamais diržais. 2.3. Krovinio gabenimo dokumentacija. Krovinio gabenimo teisinis aspektas Įvažiuojant į Lenkiją, vairuotojas privalo turėti su savimi šiuos dokumentus: • pasą; • vairuotojo pažymėjimą; • tachografo registracijos lapą; • sveikatos draudimo polisą. Transporto priemonei būtini šie dokumentai: • transporto priemonės registracijos pažymėjimas; • transporto priemonės tarptautinės techninės apžiūros talonas; • ES vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas; • Lenkijos tranzitinis leidimas. Kroviniui būtini šie dokumentai: • CMR važtaraštis; • TIR knygelė. Įvažiuojant į Vokietiją, vairuotojas privalo turėti su savimi šiuos dokumentus: • pasą; • vairuotojo pažymėjimą; • tachografo registracijos lapą; • sveikatos draudimo polisą; Transporto priemonei būtini šie dokumentai: • leidimas; • transporto priemonės registracijos pažymėjimas; • transporto priemonės tarptautinės techninės apžiūros talonas; • ES vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Kroviniui būtini šie dokumentai: • CMR važtaraštis; • TIR knygelė; • CMR draudimo pažymėjimas; • EKMT leidimas. Įvažiuojant į Prancūzija, vairuotojas privalo su savimi turėti šiuos dokumentus: • pasą; • vairuotojo pažymėjimą; • tachografo registracijos lapą; Transporto priemonei būtini šie dokumentai: • transporto priemonės registracijos pažymėjimas; • transporto priemonės tarptautinės techninės apžiūros talonas; • ES vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas; • Austrijos tranzitinis leidimas. Kroviniui būtini šie dokumentai: • CMR važtaraštis; • TIR knygelė. Kroviniui: • CMR važtaraštis; • TIR knygelė; • CMR draudimo pažymėjimas; • Sąskaita – faktūra. 2.4. Darbo laiko sąnaudos pagrindiniame ir alternatyviame maršrute Darbo laiko sąnaudas pagrindiniame ir alternatyviame maršrute sudaro: 1. Užsakymo priėmimo ir dokumentų tvarkymo laikas – 2,5 val. 2. Pakavimo laikas – 40 min. 3. Krovos darbai – 20 min.. (po 10 min. Vilniuje ir Londone). 4. Vežimo trukmė: pagrindiniame maršrute – 1 diena 6 val. 59 min., alternatyviame – 2 dienos 6 val. 39 min. Šis laikas paskaičiuotas įvertinant vairuotojo kasdieninio poilsio režimą bei laiką praleistą muitinės procedūroms atlikti. 5. Grįžimo laikas: pagrindiniame maršrute – 1 diena 3 val. 54 min., alternatyviajame – 2 dienos 1 val., 22 min. 2.5. Bendras krovinio pristatymo laikas pagrindiniame ir alternatyviame mršrute 1 lentelė Krovinio pristatymo laikas pagrindiniame ir alternatyviame maršrutuose |Laikas |Pagrindiniame |Alternatyviam| | |maršrute |e maršrute | |Užsakymo priėmimo ir dokumentų |2:30 |2:30 | |tvarkymo laikas | | | |Pakavimo laikas |0:40 |0:40 | |Krovos darbai |0:20 |0:20 | |Vežimo trukmė: |30:59 |54:39 | |Poilsio laikas |15:00 |28:00 | |Vairavimo laikas |15:59 |24:39 | |Darbo laikas nevairuojant |2:00 |3:24 | |Bendras pristatymo laikas |32:59 |56:03 | |Grįžimo laikas |27:50 |26:50 | |Bendras reiso laikas |62:49 |85:53 | 2.6. Bendra krovinio pristatymo kaina pagrindiniu ir alternatyviu maršrutu Palyginamoji kaštų analizė pasirinktais maršrutais Vežant krovinius turi būti kaupiamas fondas padangų ir tepalų keitimui, kad jiems susidėvėjus būtų už ką įsigyti naujus. Tepalus reikia keisti kas 30000 km, o padangos sudyla per 100000 km. Mano pasirinktam automobiliui reikia 7,1 litro tepalo (20 Lt/l) ir šešių 195/65 R15 dydžio padangų, kurių vieneto kaina 200 Lt. Krovos darbams naudojamas šakinis autokrautuvas, kurio nuomos kaina Lietuvoje 55 Lt/val., o Italijoje – 25 EUR/val. Valstybinė kelių transporto inspekcija išduoda leidimus į kiekvieną šalį atskirai, jie galioje važiuojant pirmyn ir atgal, vienos valstybės leidimo kaina – 20 Lt. Mano pasirinktam automobiliui kelių mokesčio tarifai priklauso nuo ekologiškumo standarto (EURO 3), ašių skaičiaus (2), bendrosios masės (>3,5t ir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!