Lietuvos automobilių kelių tinklas, jo plėtros tendencijos ir ypatybės

ĮVADAS Temos aktualumas. Vienas iš svarbiausių investicijų prioritetų Lietuvos susisiekimo sistemoje yra automobilių kelių infrastruktūros modernizavimo plėtra, tai yra – prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti augančio kelių transporto eismo poreikius, siekti mažinti eismo įvykių skaičių, įgyvendinti Europos Sąjungos techninius reikalavimus Lietuvos keliams integruojantis į Europos kelių tinklą. Tarptautiniu lygiu itin svarbi kelio „Via Baltica” rekonstrukcija. Šis trijų Baltijos šalių įgyvendinamas bendras projektas reikalauja daug investicijų, tačiau daugiausia dėmesio ir Europos regioninės plėtros fondų lėšų skiriama žvyrkelių asfaltavimui, kurių Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle yra per 3500 kilometrų. Kadangi didelė dalis žvyrkelių driekiasi per gyvenvietes arba jungia jas, o važiuodamos neasfaltuota danga transporto priemonės kelia dulkes ir triukšmą, o tai neigiamai įtakoja žmonių gyvenimo sąlygas ir aplinką, todėl pirmiausia asfaltuojami tie žvyrkeliai, kuriais eismo intensyvumas viršija 300 automobilių per parą ir kurie yra svarbūs regionui, pavyzdžiui, eina per gyvenvietes. Didėjant automobilių srautams ypač svarbu užtikrinti eismo saugumą bei pakankamą transporto srautų pralaidumą keliuose, senesnės kartos kelių konstrukcijos ir dangų tipai nebetenkina dabartinių techninių reikalavimų, todėl keliai turi būti nuolat prižiūrimi, šalinami atsiradę defektai, atliekami jų rekonstrukcijos darbai tam panaudojant ir europines lėšas. Lietuva iš Europos Sąjungos sulaukia palankaus kelių tiesimo ir rekonstravimo darbų įvertinimo. Kelių statybos ir rekonstrukcijos darbus stebi ir audito institucijos, ir Europos Komisijos atsakingi pareigūnai, kurių tikslas – įsitikinti, jog Europos Sąjungos pinigai naudojami tikslingai. Temos problemiškumas. Dar neretame šalies regione trūksta kokybiškų, gerai sutvarkytų kelių bei privažiavimų prie verslo, rekreacinių ir kitų objektų, kas labai stabdo investicijas į šiuos regionus. Įvertinant Lietuvos gamtos privalumus sparčiai vystomas kaimo turizmas – viena iš perspektyviausių alternatyvios žemės ūkiui veiklos rūšių kaime, kurianti čia naujas darbo vietas. Kaimo turizmo plėtra nepalankiuose ūkininkavimui regionuose yra viena iš būdų regiono pajamingumui, kaimo gyventojų mokumui didinti. Siekiant pagerinti susisiekimą tarp gyvenviečių ir žemės ūkio bei administracinių centrų, ekologinę būklę, supaprastinti kelio priežiūrą, sumažinti kelių ir transporto priemonių eksploatacines išlaidas, sutrumpinti kelionės laiką, šiuos ruožus būtina asfaltuoti arba tiesti naujus kelius. Visa tai skatintų ekonominį vystymąsi ir mažintų regionų socialinius-ekonominius skirtumus. Nors tam yra naudojamos ir Europos rekonstrukcijos plėtros fondo lėšos, tačiau to nepakanka. Kelių rekonstrukcijos ir asfaltavimo tempai gana lėti. Eismo intensyvumas atskiruose magistralinių kelių ruožuose jau viršija 25 tūkstančių transporto priemonių per parą, todėl labai svarbu prižiūrėti kelius, laiku atlikti asfaltbetonio dangos rekonstrukcijas ar stiprinimus, nes uždelsus laiku atlikti dangos remontą, vėliau jos atstatymas pareikalauja ženkliai didesnių investicijų. Todėl norint įvertinti veiksnius, skatinančius Lietuvos automobilių kelių tinklo plėtros tendencijos ir ypatybes, būtina atlikti detalesnę priežasčių, stabdančių kelių tinklo plėtrą, analizę. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos automobilių kelių tinklą ir įvertinti plėtros tendencijas bei ypatybes. Darbo objektas – Lietuvos automobilių kelių tinklas. Darbo uždaviniai: • Aptarti Lietuvos automobilių kelių tinklo panoramą ir tarptautinius reikalavimus; • Apžvelgti Lietuvos automobilių kelių priežiūros sistemą; • Išanalizuoti Lietuvos automobilių kelių tinklo plėtros galimybes; • Atlikti Lietuvos ir Lenkijos kelių būklės lyginamąją analizę; • Pateikti išvadas ir rekomendacijas tobulinant kelių priežiūros sistemą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje atlikta Lietuvos automobilių kelių tinklo apžvalga, nagrinėjami Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniai pagrindai, tarptautinių reikalavimų svarba ir jų įgyvendinimas plečiant Lietuvos automobilių kelių tinklą. Antroje dalyje nagrinėjama Lietuvos automobilių kelių priežiūros sistema: techniniai, ekonominiai ir ekologiniai reikalavimai automobilių keliams, eismo intensyvumo įtaka kelių dangos tvarumui, rekonstrukcijos darbų reikšmė Lietuvos kelių tinklui, automobilių kelių sektoriaus finansavimo ypatumai ir problemos. Trečioje darbo dalyje pateikti atliktos Lietuvos automobilių kelių tinklo analizės rezultatai, įvertintos kelių tinklo plėtros tendencijos bei ypatybės. Darbas reziumuojamas išvadomis ir rekomendacijomis. 1. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLO APŽVALGA 1.1. Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniai pagrindai Normatyviniai dokumentai reglamentuojantys Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais tvarką yra: • Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (1995 m. gegužės 11 d. Nr. I-891, nauja įstatymo redakcija Nr. IX-1113, 2002-10-03, Žin., 2002, Nr. 101-4492 (2002-10-23). Šis įstatymas nustato šalies automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. • Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymas (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2032, nauja įstatymo redakcija Nr. IX-2546, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6302 (2004-11-26). Šis įstatymas nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinius ir tvarką. Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 6 priede. Įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. • Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043, nauja įstatymo redakcija nuo 2008 m. liepos 1 d. (25 straipsnio 6 dalis įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d., Nr. X-1337, 2007-11-22, Žin., 2007, Nr. 128-5213 (2007-12-07). Šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, jo tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Reikalavimus keliams, jų projektavimui, tiesimui ir priežiūrai, kelio statiniams, įrenginiams, techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir su tuo susijusias kelių savininkų bei kitų institucijų pareigas nustato Kelių įstatymas. Vyriausybės nutarimai: • LR Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo” (nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01, taisyklių 247 punktas nuo 2009-07-01, Nr. 768, 2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 88-3530 (2008-08-02) • LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” (nauja redakcija Nr. 1433, 2011-12-07, Žin., 2011, Nr. 152-7149 (2011-12-13); • LR Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo” (Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais; • LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (nauja nutarimo redakcija nuo 2008-09-01, taisyklių 247 punktas nuo 2009-07-01, Nr. 768, 2008-07-16, Žin., 2008, Nr. 88-3530 (2008-08-02). Kiti dokumentai: Įrengimo taisyklės, Kelių priežiūros ir plėtros programa, Kelių priežiūros vadovas, Kelių projektavimo taisyklės, Kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklės, kitos taisyklės, metodiniai nurodymai, normatyvų rinkiniai, rekomendacijos, statybos taisyklės, techninių reikalavimų aprašai, valstybinės reikšmės kelių maršrutinio orientavimo taisyklės. Visi minėti teisės aktai ir normatyviniai dokumentai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. Vertėtų pabrėžti, kad aukščiau nurodyti įstatymų pakeitimai buvo inicijuoti, atsižvelgiant į tai, jog būtų detaliau ir aiškiau reglamentuoti naudojimosi keliais teisiniai pagrindai bei mokesčiai už naudojimąsi keliais, siekiama suderinti teisinę sistemą, todėl tarpusavyje buvo derinami konkrečią teisinio reguliavimo sritį (naudojimosi keliais) reglamentuojantys teisės aktai, tai yra suderinta teisinė sistema, detalizuotas teisinis reguliavimas ir kita.   1.2. Lietuvos automobilių kelių tinklas ir jo svarba valstybės ūkiui Lietuva šiandien turi gerai išplėtotą kelių tinklą ir tampa svarbia tranzito valstybe. Automobilių keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninės reikšmės kelius. Magistraliniais vadinami pagrindiniai Lietuvos keliai. Svarbiausiems iš jų, kurie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos sprendimu yra įtraukti į tarptautinių kelių tinklą, suteikiamas indeksas E su atitinkamu numeriu. Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrus arba besijungiantys vienas su kitu. Rajoniniais keliais vadinami keliai, jungiantys miestus, stambesnes kaimo gyvenamąsias vietoves ir magistralinius bei krašto kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, vietinės reikšmės keliai – savivaldybėms, vidaus keliai – juridiniams ar fiziniams asmenims. 1 pav. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklo žemėlapis (2002-2015 m. programa) Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą valstybinės reikšmės keliai skirstomi į AM (automagistrales) ir I-V kategorijos kelius, vietinės reikšmės kelia į IV-IIIV kategorijos kelius (1 lentelė). AM kategorijos automagistralės – tai specialiai nutiesti automobilių keliai, skirti važiuoti didesniais greičiais, turintys tik skirtingų lygių sankryžas su bet kokios reikšmės keliais ir geležinkeliais, pėsčiųjų ir dviračių takais. Priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turi atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta. I kategorijos keliai skiriami intensyviajam transporto eismui, tačiau eismo patogumo ir priežiūros lygis juose prastesnis negu automagistralėse. Priešingų krypčių eismo srautai juose atskiriami skiriamąja eismo juosta. II kategorijos keliai sudaro pagrindinį magistralinių kelių tinklą, III kategorijos keliai – pagrindinį krašto kelių tinklą, IV-V kategorijos keliai – pagrindinį rajoninių kelių tinklą. IV kategorijos keliai jungia valstybinės reikšmės kelius ir kaimo tipo gyvenamąsias vietoves ir infrastruktūros objektus. IIV kategorijos keliai jungia kaimus, jungiasi tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais. IIIV kategorijos keliai – ūkių vidaus keliai, jungiasi tarpusavyje ir su aukštesnės kategorijos keliais, privažiavimai prie hidrotechninių įrenginių, gamtos ir kultūros paminklų, nacionalinių parkų ir miškų keliai. 1 lentelė Automobilių kelių klasifikacija pagal kategorijas ir reikšmes Kelio reikšmė Kelio kategorija Projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, aut./d. Projektinis greitis, km/h Eismo juostų skaičius (S – skiriamoji juosta) Sankryžų tipai 1 2 3 41) 5 61) 7 8 Valstybinės reikšmės keliai AM >30000 15000-30000 - 140 120 (100) - 3+S+3 2+S+2 Skirtingų lygių I 7000-15000 >8000 120 100 90 80 70 2+S+2 Skirtingų (vieno) lygių II 3000-7000 3000-8000 100 90 (70) 80 70 2 (Skirtingų) vieno lygio III 1500-4000 1500-4000 90 80 (70) 70 60 2 Vieno lygio IV 500-1500

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!