Lietuvos kelių infrastruktūra ir jos plėtra

Keliai Lietuvoje skirstomi į valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės bei miesto kelius (gatves). Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia apie 70 tūkstančių kilometrų. Valstybinės reikšmės keliai – tai keliai, kuriais vyksta tarptautinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas. Jie sudaro apie 21,3 tūkst. km. 56,2 % valstybinės reikšmės kelių yra padengti asfalto danga. Didžiąją dalį t.y. 70 proc. visų valstybinės reikšmės kelių sudaro rajoniniai keliai, krašto keliai apima 22 proc., o magistraliniai keliai – 8 proc. Skaičiavimų duomenimis apie 80% autotransporto ašinių apkrovų tenka Lietuvos valstybinės reikšmės keliams.
Lietuvoje yra 521 km kelių su keturiomis eismo juostomis, iš kurių 417 km yra automagistralės. Valstybinės reikšmės kelių tinklo tankumas vienam tūkstančiui kvadratinių kilometrų yra 326,5 km, su patobulinta danga 194,3 km.
Valstybinės reikšmės keliai
Magistraliniai
Krašto
Rajoniniai
Iš viso
Asfalto dangos
1 665,30
4 947,90
6 203,98
12 817,18
Cementbetonio dangos
84,55
-
1,27
8 5,82
Žvyro dangos
-
-
8 415,87
8 415,87
Grindinys
0,20
-
9,02
9,22
Iš viso
1750,05
4947,90
14630,14
21328,09
1.2. Mokesčiai už naudojimąsi kelių infrastruktūra
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, į kelių infrastruktūrą žiūrima kaip į paslaugą, reikalingą susisiekimo poreikiui patenkinti ir turinčią savo kainą. Už šią paslaugą nustatomas mokestis, kuriuo stengiamasi maksimaliai tiksliai atspindėti paslaugos suvartojimo apimtis, atsižvelgiant į fizinę žalą infrastruktūrai, taršos ir triukšmo emisiją, indėlį į transporto grūstis, autoįvykius ir kitą išorinį kelių transporto poveikį aplinkai. Kelių infrastruktūros paslaugos teikėjas dažniausiai tebėra valstybė, nors atskiri privatūs kelių infrastruktūros objektai ir mišrios nuosavybės kelių infrastruktūros paslaugos Europoje jau yra tapusios norma.
Daugelyje Europos šalių yra taikoma vieninga kelių mokesčių sistema - Direktyva 99/62, dar vadinama Eurovinjete. Šios direktyvos tikslas yra suderinti transporto mokesčių sistemas, suteikti lygias konkurencijos sąlygas bei propaguoti mažiau aplinką teršiančias ir mažiau kelius ardančias transporto priemones. Šalių narių nustatomi rinkliavų ar naudotojo mokesčių tarifai negali būti didesni nei nurodyta direktyvoje. Kitas svarbus kelių infrastruktūrai finansuoti naudojamas mokestis - kuro akcizas - taip pat reglamentuojamas ES lygiu. Remiantis direktyvomis 92/82/EEB ir 2003/96/EB, šalys narės negali apmokestinti kuro žemesniu akcizo tarifu nei nurodyta direktyvoje. Lietuva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!