Bakalauro darbai

Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos

10   (3 atsiliepimai)
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 1 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 2 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 3 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 4 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 5 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 6 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 7 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 8 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 9 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 10 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 11 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 12 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 13 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 14 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 15 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 16 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 17 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 18 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 19 puslapis
Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

SANTRAUKA Baigiamojo darbo tema – „Trečiųjų šalių prekių srautai į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tendencijos ir perspektyvos“. Baigiamojo darbo aktualumas. Pasaulyje vykstantys integracijos ir globalizacijos procesai skatina valstybes aktyviau plėtoti savo veiklą, susijusią su tarptautine prekyba ir tarptautinių įmonių kūrimu kitose šalyse. Pasaulyje vyksta aktyvūs procesai, skatinantys eksporto politiką, investicijas, didesnį prekių ir paslaugų prekybos balansą, naujovių pritraukimą, t.y. veiksnius, turinčius įtakos ekonominei plėtrai.1 Valstybės, siekiančios pagerinti šalies ekonomiką, stengiasi plėtoti tarptautinę prekybą.2 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šaliai atsivėrė tarptautinės prekybos augimo galimybės. Atsivėrus dar platesnėms tarptautinės prekybos augimo galimybėms, Lietuva gali sumažinti šalies mokėjimo balanso deficitą bei padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą. Literatūroje nepavyko rasti tyrimų, susijusių su trečiųjų šalių prekių srautų tendencijomis ir perspektyvomis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dauguma rastų mokslinių tyrimų yra susiję su „muitinės sandėliavimu, prekių deklaravimu muitinėje kitose pasaulio šalyse3, bet ne Lietuvoje, todėl tampa aktualu išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir įvertinti tendencijas bei perspektyvas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir įvertinti tendencijas bei perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti prekių sampratą ir rūšis. 2. Nustatyti, iš kokių trečiųjų šalių ir kokios prekės dažniausiai importuojamos į Lietuvos Respublikos teritoriją. 3. Išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautų tendencijas ir perspektyvas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tyrimo objektas. Trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė. 2. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa). 3. Statistinių duomenų rinkimas ir palyginimas. Baigiamojo darbo struktūra: baigiamąjį darbą sudaro santrauka, įvadas, mokslinės literatūros analizė, tyrimo dizainas, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados bei pasiūlymai ir literatūros sąrašas. Pagrindiniai tyrimo rezultatai: Dažniausios krovinių pervežimo kryptys yra: Europa – Lietuva bei Azija – Lietuva yra. Kelių transporto priemonės (41 proc.) bei įvairi įranga (23 proc.) yra dažniausiai importuojamos prekės iš trečiųjų šalių. Mažiausiai importuojamos prekės iš trečiųjų šalių yra nafta ir naftos produktai (18 proc.) bei elektros mašinos ir panaušaus pobūdžio prekės (18 proc.). Svarbiausios baigiamojo darbo išvados: 77 proc. apklaustųjų teigia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas turi ir turės didelės įtakos prekių srautams į Lietuvos Respubliką ir mažiau nei ketvirtadalis respondentų (23 proc.) teigia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas neturi ir neturės didelės įtakos prekių srautams į Lietuvos Respubliką. 73 proc. teigia, kad Pasaulinės COVID-19 pandemija turi ir turės didelės įtakos prekių srautams į Lietuvos Respubliką ir daugiau nei ketvirtadalis respondentų teigia, kad Pasaulinės COVID-19 pandemija neturi ir neturės didelės įtakos prekių srautams į Lietuvos Respubliką. Raktiniai žodžiai. Prekės, trečiosios šalys, prekių srautai, ekonominė būklė. SUMMARY The topic of the final work. „Third country goods flows to the territory of the Republic of Lithuania. Trends and prospects”. Relevance of the final work. The ongoing processes of integration and globalization in the world are encouraging states to intensify their activities related to international trade and the establishment of multinational companies in other countries. The world is undergoing active processes that promote export policy, investment, a better trade balance in goods and services, and the attraction of innovation, i. factors affecting economic development4. States seeking to improve the country’s economy are working to develop international trade. When Lithuania joined the European Union, the country had the opportunity to grow international trade5. By opening up even wider opportunities for the growth of international trade, Lithuania can reduce the country's balance of payments deficit and increase the country's gross domestic product. Studies related to the tendencies and perspectives of third country goods flows in the territory of the Republic of Lithuania could not be found in the literature. Most of the research found is related to “customs warehousing, declaration of goods in customs in other countries of the world6, but not in Lithuania, therefore it becomes relevant to analyze the flows of goods from third countries to the territory of the Republic of Lithuania and assess trends and prospects. The aim. To analyze the flows of goods from third countries to the territory of the Republic of Lithuania and to evaluate the tendencies and perspectives. Research tasks: 1. Analyze the concept and types of goods. 2. To determine from which third countries and which goods are most often imported into the territory of the Republic of Lithuania. 3. To analyze the tendencies and perspectives of third country goods flows in the territory of the Republic of Lithuania. Research object. Trends and prospects for third country trade flows. Research methods: 1. Analysis of scientific literature and legal acts. 2. Quantitative research (questionnaire survey). 3. Collection and comparison of statistics. Structure of the final work: the final work consists of a summary, introduction, analysis of scientific literature, research design, research results and their discussion, conclusions and suggestions and references. The main results of the research: The most common directions of cargo transportation are: Europe - Lithuania and Asia - Lithuania are. Road vehicles (41%) and miscellaneous equipment (23%) are the most frequently imported goods from third countries. The least imported goods from third countries are oil and oil products (18%) and electrical machinery and similar goods (18%). The most important conclusions of the final work: 77 percent. respondents say that the withdrawal of the United Kingdom has and will have a significant impact on the flow of goods to the Republic of Lithuania and less than a quarter of respondents (23%) state that the withdrawal of the United Kingdom does not and will not have a significant impact on the flow of goods to the Republic of Lithuania. 73 percent. states that the global COVID-19 pandemic has and will have a significant impact on the flow of goods to the Republic of Lithuania and more than a quarter of respondents state that the global COVID-19 pandemic does not and will not have a significant impact on the flow of goods to the Republic of Lithuania. Key words. Goods, third countries, flows of goods, economic situation. ĮVADAS Temos aktualumas. Pasaulio ekonomikos išsivystymo lygis ir vis intensyvesnė ekonominė integracija, kurią skatina globalizacijos procesai, skatina valstybes didinti konkurencinį pranašumą pasaulio rinkoje. Šiuolaikinės pasaulinės verslo aplinkos pokyčiai skatina ieškoti naujų galimybių siekiant plėtoti ir palaikyti tarptautinius prekybos santykius.4 Pasaulyje vykstantys integracijos ir globalizacijos procesai skatina valstybes aktyviau plėtoti savo veiklą, susijusią su tarptautine prekyba ir tarptautinių įmonių kūrimu kitose šalyse. Pasaulyje vyksta aktyvūs procesai, skatinantys eksporto politiką, investicijas, didesnį prekių ir paslaugų prekybos balansą, naujovių pritraukimą, t.y. veiksnius, turinčius įtakos ekonominei plėtrai. Nors pastaruoju metu vis labiau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas ir didėja tarptautinis konkurencingumas, vis didesnis vaidmuo tenka prekybai.5 Valstybės, siekiančios padidinti šalies ekonomikos rodiklius, stengiasi plėtoti tarptautinę prekybą, siekdamos pagerinti šalies ekonominę būklę.6 Lietuvoje reikšminga dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriama transporto ir logistikos sektoriuje dėl to, kad Lietuva patenka tarp vienų didžiausių tranzitinių krovinių srautų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šaliai atsivėrė tarptautinės prekybos augimo galimybės. Atsivėrus dar platesnėms tarptautinės prekybos augimo galimybėms, Lietuva gali sumažinti šalies mokėjimo balanso deficitą bei padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą. Literatūroje nepavyko rasti tyrimų, susijusių su trečiųjų šalių prekių srautų tendencijomis ir perspektyvomis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dauguma rastų mokslinių tyrimų yra susiję su muitinės sandėliavimu, prekių deklaravimu muitinėje kitose pasaulio šalyse7, bet ne Lietuvoje, todėl tampa aktualu išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir įvertinti tendencijas bei perspektyvas. Tyrimo problema. Trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tyrimo objektas. Trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir įvertinti tendencijas bei perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti prekių sampratą ir rūšis. 2. Nustatyti, iš kokių trečiųjų šalių ir kokios prekės dažniausiai importuojamos į Lietuvos Respublikos teritoriją. 3. Išanalizuoti trečiųjų šalių prekių srautų tendencijas ir perspektyvas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė. 2. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa). 3. Statistinių duomenų rinkimas ir palyginimas. Baigiamojo darbo struktūra: baigiamąjį darbą sudaro santrauka, įvadas, mokslinės literatūros analizė, tyrimo dizainas, tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados bei pasiūlymai ir literatūros sąrašas. 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Prekės samprata ir rūšys, trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos prekių skirtumai Visame pasaulyje vyksta labai intensyvus įvairių prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo procesas. Visa tai, kas gali patenkinti žmogaus poreikį ir yra siūloma rinkai. Siekiant sudominti žmogų, paskatinti jį įsigyti ir vartoti ar naudoti prekes ir paslaugas, ekonomikoje ir rinkodaroje pateikiama prekių ir paslaugų pavidalu. Autoriaus W. Drummond teigimu, „prekė – tai visuma to, kas gali patenkinti vartotojų poreikius, bei, visuma to, kas yra siūloma rinkai, norint atkreipti vartotojų dėmesį, padidinti vartojimą. Visa tai apima ir idėjas bei paslaugas“8. V. Pranulis prekę apibūdina kaip „visumą to, kas gali tenkinti pirkėjų poreikius bei norus. Prekė turi būti siūloma rinkoje, siekiant pritraukti pirkėjų dėmesį pirkti naudoti arba vartoti“9. Tuo tarpu P. Kotler pateikia dar kitokią prekės sampratą – „prekė yra bet kas, kas gali būti pasiūlyta rinkai tenkinti tam tikrą vartotojo poreikį. Rinkai gali būti pasiūlytos fizinės prekės, paslaugos, renginiai, potyriai, asmenys, organizacijos bei vietos, nuosavybė ir informacija arba net idėjos“10. Pasak autorių Orentaitės ir Ragelienės, nors yra daug ir įvairių prekės sampratos aiškinimų, tačiau apibendrinus visų autorių pateikus apibrėžimus galima teigti, jog prekė yra viskas, kas siūloma rinkai siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir norus. Prieš kurdama prekę, įmonė turi įvertinti tai, ar pirkėjui pateikta prekė suteiks jam naudos11. Būtent dėl to, kiekvienai prekei labai svarbu suteikti kiek tik įmanoma daugiau naudingumą palaikančių požymių12. Kuriant kiekvieną prekę, labai svarbu suvokti, kaip sukurti prekę, kuri patenkintų visus vartotojo lūkesčius, lyginant su konkurentais13. Kad būtų paprasčiau suprasti, autorės Orentaitė ir Ragelienė pateikė schemą, kurioje išskiriami penki prekės lygmenys, kurie kiekvienas atskirai didina prekės vartojamąją vertę, o apjungus visus penkis prekės lygius – sudaroma vartojamosios vertės grandinė (1 pav.)14. 1. Esminė prekė. Tai svarbiausias lygmuo, kadangi esminė prekė yra pagrindinė paslauga, kurią perka vartotojas. 2. Pagrindinė prekė. Prekė, kuri teikia tik esminę naudą. 3. Laukiama prekė. Šis lygmuo parodo, kokių pagrindinių prekės savybių vartotojas tikisi. 4. Papildyta prekė. Šis lygmuo akcentuoja tai, kad prekė turi ne tik patenkinti, bet ir pranokti vartotojų lūkesčius. 5. Potenciali prekė. Šiame lygmenyje ieškomi visi veiksmai, galintys papildyti arba pakeisti prekes ateityje. 1 pav. Penki prekės lygmenys Šaltinis: www.zurnalai.vu.lt Literatūroje prekės gyvavimo ciklas yra apibūdinamas kaip laikotarpis, kuris prasideda nuo prekės atsiradimo ir baigiasi jos išnykimu iš rinkos15. Šiek tiek platesne sąvoka prekės gyvavimo ciklą galimą apibūdinti taip: tai prekės gyvavimo ciklo valdymo procesas, kuris pirmiausiai prasideda nuo idėjos sukūrimo, tuomet veiklos aprašymo, rinkos analizės bei sėkmingos prekės sukūrimo ir reklamos patekimo į rinką, siekiant rinkoje išsilaikyti ir tobulinti prekę16. Literatūroje akcentuojama, kad paskutinis prekės gyvavimo ciklo etapas yra prekės išnykimas (pašalinimas) iš rinkos, tačiau galima pabrėžti, kad prekė iš rinkos išnyksta ne visais atvejais. Kartais prekei pasiekus smukimo lygį, yra įvertinamos visos priežastys, dėl kurių prekė pasiekė smukimo stadiją, tuomet stengiamasi ją patobulinti ir grąžinti į rinką, kurioje ji vėl gali gyvuoti ilgą laiką17. Literatūroje pastebima, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius prekės gyvavimo ciklo stadijos sutrumpėjo, tam turėjo įtakos technologijų srityse atsiradę spartūs pokyčiai, taip pat ir dėl vis intensyvėjančios konkurencijos18. Kiekviena įmonė tikisi ir stengiasi padaryti viską, kas tik įmanoma, kad sukurta ir pagaminta prekė rinkoje išsilaikytų kuo ilgesnį laikotarpį. Kiekviena prekė ar paslauga rinkoje išsilaiko tik tam tikrą laiką (kurį galima šiek tiek prailginti) ir toliau pereina, kai kurias arba visas prekės gyvavimo ciklo stadijas19. Literatūroje yra išskiriamos keturios prekės gyvavimo ciklo stadijos rinkoje 20: 2 pav. Prekės gyvavimo ciklo stadijos Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Prek%C4%97s_gyvenimo_ciklas Autorės Orentaitė ir Ragelienė akcentuoja, kad vienos prekės yra skirtos ilgam naudojimui (kurios gali būti vartojamos daugiau nei vieną kartą), tuo tarpu kitos prekės yra skirtos trumpam naudojimui (kurios gali būti suvartojamos per vieną kartą), todėl tikslinga prekes išskirti į ilgalaikio bei trumpalaikio naudojimo prekes21: • ilgalaikio naudojimo prekės. Tai materialūs gaminiai, paprastai naudojami daug kartų. Tokios prekės paprastai reikalauja asmeninio pardavimo bei aptarnavimo ir gamintojo garantijos (tai gali būti drabužiai, automobiliai, telefonai, kompiuteriai, televizoriai, baldai, indai ir kt.)22. • trumpalaikio naudojimo prekės. Tai materialios prekės ir paslaugos, kurios gali būti suvartojamos vieno ar kelių naudojimų metu. Tokios prekės perkamos labai dažnai, kadangi sunaudojamos greitai, todėl geriausia strategija būtų paskirstyti jas daugelyje prekybos vietų, siekiant kuo dažniau jas reklamuoti, kad vartotojai jas matytų, išbandytų ir būtent joms teiktų pirmenybę (tai gali būti cukrus, sultys, miltai, pienas, duona, šampūnas, kremas, dantų pasta ir kt.)23. Tiek trumpalaikio, tie ir ilgalaikio naudojimo prekės skirstomos į dvi grupes: asmeninio ir gamybinio naudojimo prekes. Gamybinio naudojimo prekės skiriamos į 3 grupes (3 pav.)24: 3 pav. Gamybinio naudojimo prekės Šaltinis: https://www.vle.lt/straipsnis/preke/ Medžiagos ir detalės. Prekės, kurios yra visiškai sunaudojamos gamyboje. Pagrindinės priemonės. Prekės, kurios iš dalies dalyvauja prekių gamyboje. Pagalbinės medžiagos ir paslaugos. Jų tiesiogiai pagamintoje prekėje nėra, tačiau užima svarbų vaidmenį kuriant bei gaminant prekes. Pagalbinės medžiagos ir paslaugos dar skirstomos į: • techninio aptarnavimo ir remonto medžiagas; • darbo medžiagas. Asmeninio naudojimo prekių rūšys pateiktos 4 paveiksle25. 4 pav. Asmeninio naudojimo prekių rūšys Šaltinis: https://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/muitinisivertinimas/pvmverte Kasdieninės paklausos prekės apibūdinamos kaip prekės, kurias vartotojai dažnai perka net apie jas negalvodami. Kasdieninės paklausos prekės skirstomos į26: • pagrindines kasdienines prekes (maisto produktai ir kt.); • impulsyvaus pirkimo prekes (guma, saldainiai ir kt.); • skubiai perkamas prekes (rašymo priemonės, skėtis ir kt). Pasirenkamos paklausos prekės yra apibūdinamos kaip prekės, kurias asmuo tarpusavyje lygina atsižvelgdamas į prekių kainą, kokybę, išorinę išvaizdą. Šioms prekėms priskiriami drabužiai, mobilieji telefonai, kosmetikos prekės ir kt.27. Išskirtinės paklausos prekės. Šios prekės pasižymi išskirtinėmis savybėmis ar prekių ženklais, būtent dėl kurių dauguma vartotojų nori pirkti šias prekes. Tai galėtų būti meno vertybės, antikvariniai baldai ir kt.28. Pasyvios paklausos prekės. Šios prekės pasižymi tuo, kad pats vartotojas apie šias prekes nieko nežino arba žinoti gali, tačiau apie jų pirkimą net negalvoja, nes jos kelia neigiamas emocijas. Šiai prekių rūšiai priklauso gyvybės draudimas, karstai ir kt.29. Literatūroje išskiriami prekę sudarantys elementai. Kiekvienas iš jų yra neabejotinai svarbus vartotojui, kadangi padeda įmonei išsamiau apibūdinti pačią prekę ir jos savybes bei prekės funkcijas. Prekę sudarančių elementų išskyrimas vartotojui padeda tikslingai išsirinkti tokią prekę, kuri geriausiai patenkins jo poreikius. Visi šeši elementai su preke yra susiję skirtingai, tačiau be visų šešių elementų vartotojo prekė nepasiektų (5 pav.)30. 5 pav. Prekės elementai Šaltinis: https://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/muitinisivertinimas/pvmverte Prekių asortimentas. Dauguma gamybinių įmonių gamina ne vieną, o kelias prekes, kurios gali būti panašios arba skirtis tam tikrais aspektais. Prekių asortimentą galima vadinti visų prekių, kurias parduoda įmonė, rinkiniu. Asortimentas laikomas siauru, jei įmonės pelnas gali padidėti papildžius jį naujomis prekėmis ir per plačiu, jei pelnas gali padidėti atsisakant kai kurių prekių. Kiekvienos įmonės asortimentas yra skirtingas, nes jis priklauso tik nuo įmonės galimybių31. Įpakavimas. Daugelis prekių būna įpakuotos į tam tikrą pakuotę, kuri atlieka tam tikras funkcijas. Pirmiausia, apsaugo prekę nuo mechaninių pažeidimų, kurie gali ją sugadinti ir tuomet vartotojas nebenorės jos įsigyti. Jei prekė yra įpakuota, tuomet lengviau ją pervežti, jos nepažeidus. Pakuotė atlieka ne tik fizines, bet ir prekybines funkcijas32: • informacijos suteikimas pirkėjui; • savarankiškas prekės pasirinkimas; • greitas atsiskaitymas su pirkėjais. Garantijos. Pirkėjas pirkdamas prekę tikisi gauti garantiją, kuri reiškia, kad produktas bus kokybiškas ir saugus. Jeigu atsitiktų taip, jog vartotojas nusipirktų nekokybišką prekę, tuomet gamintojas turi suteikti tam tikrą garantiją dėl prekės grąžinimo ar pakeitimo. Pastebėjus, jog prekė turi defektų vartotojas turi teisę reikalauti gamintojo, jog sumažintų prekės kainą, nemokamai pašalintų defektus arba atlygintų patirtus nuostolius33. Techninės savybės. Šiais laikais didžioji dalis visų prekių yra gaminamos naudojant naujausias ir pažangiausias technologijas, kurios prekei suteikia tik jai būdingas ir reikalingas savybes. Taip pat specialios technologijos gali užtikrinti, jog gaminant prekę ji bus aukščiausios kokybės ir atitiks visus reikalavimus. Kuo aukštesnės prekės techninės savybės, tuo daugiau vartotojų sulauks gamintojas, nes visi pirkėjai nori, jog jų įsigyjama prekė būtų aukščiausios kokybės ir su geriausiomis savybėmis34. Prekės ženklas. Kiekviena įmonė nori, jog jos produktas būtų išskirtinis ir, kad vartotojai atpažintų jos, o ne konkurento siūlomą prekę. Tai padaryti padeda prekės ženklas, kuris atskiria panašios paskirties prekes, kad vartotojai galėtų lengviau išsirinkti prekę35. Aptarnavimas. Pirkėjui yra labai svarbus aptarnavimas, kurio metu gali susidaryti nuomonę apie pačią įmonę ir jos siūlomą prekę. Nuo aptarnavimo kokybės priklauso, ar pirkėjas ir kitą kartą rinksis tos pačios įmonės siūlomą prekę36. 1.2. Prekių importas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją Kaip pažymi autoriai S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, muitinės procedūros – tai vienas iš pagrindinių ir svarbiausių muitų teisės institutų. Muitinės procedūros – tai pagrindinis tarptautinės prekybos įrankis, kuriuo tarifinėmis ir netarifinėmis priemonėmis reguliuojama šalių ekonomika. Muitinė procedūra – Tai tam tikra veiksmų seka, kuriuos, pagal teisės normas, būtina atlikti norint disponuoti įvežamomis ar išvežamomis į/iš muitų teritorijos prekėmis. Prie muitinės procedūrų priskirsime tokius veiksmus: Išleidimas į laisvą apyvartą – tai procedūra, kuri yra taikoma įvežtoms į Bendrijos teritoriją ne Bendrijoms prekėms. Tam, kad prekės galėtų laisvai cirkuliuoti Bendrijos teritorijoje, už prekes turi būti sumokėti muitai ir mokesčiai, bei įvykdyti kiti reikalavimai (pagal nustatytas netarifinio reguliavimo priemones). Kai visos Bendrijos prekybos politikos priemonės yra pritaikytos, sumokėti už prekes nustatyti muitai, prekės įgauna Bendrijos prekių statusą ir gali būti išleistos į laisvą apyvartą.37 Norint, kad ne Sąjungos prekės patektų į Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Išleidimas į laisvą apyvartą – tai viena iš Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų. Šios procedūros tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekės galėtų būti parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekės. Išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą. Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad: • sumokami nustatytieji importo muitai ir mokesčiai; • pritaikytos užsienio prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai; • atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai. Muitai ir mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti išleidžiant prekes į laisvą apyvartą nustatomi bendruoju muitų tarifu bei nacionaliniais teisės aktais (PVM ir akcizai). Informacija apie mokėtinus importo muitus ir mokesčius pateikiama Lietuvos Respublikos Integruotame tarife LITAR. Atliekant mokėtinų muitų ir mokesčių paiešką, visų pirma, reikia suklasifikuoti prekę pagal muitinėje naudojamą Kombinuotąją nomenklatūrą. Daugelio mokėtinų muitų ir mokesčių pagrindas – muitinė vertė. Išleidžiant prekes į laisvą apyvartą taip pat taikomos ir netarifinės importo reguliavimo priemonės . Prekių deklaravimas išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai prekės deklaruojamos išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai pateikiant importo muitinės deklaraciją elektroninėmis priemonėmis. Mokėtini muitai ir mokesčiai nustatomi ta data, kai priimama muitinės deklaracija išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (importo skolos muitinei atsiradimo data). Muitinės deklaracijose apskaičiuotų mokesčių sumokėjimo terminai priklauso nuo to, ar mokėtojas turi teisę į atidėjimą. Teisės į mokėjimo atidėjimą neturintys mokėtojai muitinės deklaracijoje apskaičiuotus mokesčius turi sumokėti muitino įforminimo metu grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele (jeigu muitinės įstaigoje yra tokia galimybė) arba iš anksto mokėjimo pavedimu. Teisė į mokėjimo atidėjimą suteikiama mokėtojams, pateikusiems muitinei garantiją, užtikrinančią mokėtinų mokesčių sumokėjimą (banko įstaigos arba draudimo įmonės garantijos dokumentą). Teisę į mokėjimo atidėjimą turintys mokėtojai visus muitinės deklaracijose apskaičiuotus ir mokėtinus mokesčius už visas per kalendorinį mėnesį išleistas prekes turi sumokėti iki kito mėnesio 16 dienos mokėjimo pavedimu. Tačiau ir šie mokėtojai mokesčius gali sumokėti muitino įforminimo metu grynaisiais pinigais, mokėjimo kortele (jeigu muitinės įstaigoje yra tokia galimybė) arba iš anksto mokėjimo pavedimu. Mokesčiai mokėjimo pavedimu mokami į vieną iš Muitinės departamento sąskaitų. Daugelis šalių importuoja įvairias prekes todėl, nes neturi galimybių tokių prekių pagaminti savo šalyje, o kartais kai kurias prekes yra pigiau importuoti, nei gaminti patiems dėl išteklių trūkumo. Taip pat kartais produktai, kurie gaminami šalyje su importuotomis sudedamosiomis dalimis, būna pigesni, todėl tai teikia naudą tiek gamintojui, tiek vartotojui. Neretai importuoti produktai parduodami geresne kaina ar net yra geresnės kokybės, nei gaminami šalyje, o tai suteikia didesnį pasirinkimą vartotojams. Kiekviena šalis turi tam tikrų išteklių, resursų arba tik jai būdingų bruožų bei įgūdžių, leidžiančių vienoje ar kitoje srityje įgauti pranašumą. Tokiu atveju dauguma kitų šalių importuoja būtent šiuos produktus, kurių trūkumas jų šalyje yra itin žymus. Kadangi net tolimiausių pasaulio kampelių rinkos tampa susietos, todėl net ir žiemos metu šalyse, kuriose vyrauja šaltesnis klimatas, parduotuvėse randame vaisių bei daržovių37. Lietuvos importo kryptims bei apimtims didžiausią įtaką padarė integracija į ES rinką. Dėl integracijos taip pat padidėjo užsienio investicijų į šalį kiekis, o tai lėmė importuojamų prekių pigimą, dėl ko padidėjo importo kiekiai38. “Pagal tarptautinės prekybos apimties augimą taip pat dominuoja Azijos šalys. Tarptautinės prekybos apimčiai augti žymią įtaką daro Kinijoje, Singapūre, Taivane, Honkonge vykstantys procesai: minėtose šalyse sparčiai kuriamos tarptautinei prekybai palankios sąlygos. Tarptautinės prekybos apimties struktūroje pasaulio mastu mažiausia dalis tenka Afrikos, Pietų ir Centrinės Amerikos šalims”. Norint į Lietuvą įvežti užsienio (ne ES) valstybės prekių, paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, privaloma toms prekėms įforminti importo procedūrą. Importuojamų prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ir organizacijos, o pardavėjas/tiekėjas – trečiųjų šalių (pavyzdžiui, JAV, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos ir pan.) gamintojai ar tiekėjai. Prekybinis importas paprastai reglamentuojamas muito įstatymu, o importo procedūrą ir formalumus muitinėje Europos Sąjungoje reglamentuoja Sąjungos muitinės kodeksas. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sunkumus lengvatinėmis sąlygomis importuojamoms prekėms patekti į ES rinką, yra Kilmės taisyklės, kurias ES nustato visų sudarytų prekybos susitarimų prieduose ar atskiruose protokoluose. Kilmės taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias turi atitikti prekės, kad jos galėtų būti laikomos turinčiomis kilmės statusą ir galėtų preferencinėmis sąlygomis patekti į ES šalis. Kiekvienas susitarimas nustato prekių kilmės įgijimo sąlygas, importuojamoms prekėms taikomus muitų tarifus, atitinkamo prekybos režimo taikymo sąlygas, o dokumentai, kurie pateikiami muitinei, reikalingi prekių kilmei įrodyti. ES preferenciniai susitarimai yra skirstomi į 2 rūšis. Vienašaliais ir dvišaliais preferencinės prekybos susitarimais siekiama liberalizuoti tarptautinę prekybą tarp susitariančių šalių, siekiama ją palengvinti bei sudaryti sąlygas glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui. ES siekia aktyvinti tarptautinę prekybą, todėl turi geriau išnaudoti preferencinės prekybos privalumus, ryžtingai spręsdama sunkius reglamentavimo klausimus, užmegzti glaudžius santykius su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, stiprinti daugiašalę ir dvišalę prekybos sistemas, paremtas PPO principais . Lietuvos statistikos departamento duomenimis38 galima pastebėti, kad nuo 2019 metų Lietuvos prekių importo rodikliai stipriai sumažėjo. 2019 metais, Lietuvos importo rodiklis siekė 31,9 mlrd. Eurų ir šis rodiklis buvo pats didžiausias, lyginant su duomenimis, pateiktais nuo 2004 metų. Tačiau 2019 metų rugsėjo mėnesio duomenimis, prekių importuota į Lietuvą vos už 23,9 mlrd. Eurų ir pirmą kartą importuojamų prekių suma buvo mažiausia nuo 2011 metų. Tuo tarpu, 2020 metų sausio mėnesio duomenimis, importas į Lietuvą dar labiau sumažėjo ir siekė 21 mlrd. Eurų (6 pav.). 6 pav. Lietuvos importas 2004-2020 m. mlrd. Eur. Šaltinis: https://www.stat.gov.lt/ Lietuvos statistikos departamento duomenimis39 daugiausiai į Lietuvą įvežama naftos ir naftos produktų, kelių transporto priemonių, elektros mašinų ir prietaisų bei dalių (įskaitant telefonų, ryšio aparatus), specializuotų pramonės mašinų, pramonės mašinų ir įrangos (pavyzdžiui duomenų apdorojimo mašinas), vaisių ir daržovių, dujų ir farmacijos produktų bei metalo gaminių. Tuo tarpu, mažiausiai į Lietuvą įvežama popieriaus ir panašių gaminių, plastiko, biuro technikos ir drabužių (7 pav.). Ganėtinai didelė dalis į Lietuvą įvežamos ypatingai naftos ir jos produktų yra reeksportuojama. Tačiau vidinėms reikmėms Lietuva įsiveža visų segmentų prekes. Nors, kai kurias prekes Lietuva gali pasigaminti ir pati, tačiau jos nėra pakankamai konkurencingos rinkoje ir joms trūksta žymiai didesnio įvairumo. Kitos įvežamos prekės Lietuvoje iš viso negaminamos (neskaitant pavienių atvejų), pavyzdžiui, kelių transporto priemonės40. 7 pav. Į Lietuvą importuojamos prekės, mln., Eur. Šaltinis: https://www.finansistas.net/importas.html 8 paveiksle pateiktos pagrindinės ir svarbiausio importo kryptys į Lietuvą: JAV, Kinija, Anglija, Šveicarija, Rusija, Turkija, Japonija, Norvegija, Pietų Korėja Indija, Meksika, Kanada. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinės ir svarbiausios importo kryptys yra: Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Anglija, Rusija bei Šveicarija (8 pav.). 8 pav. Į Lietuvą importuojamos kryptys Šaltinis: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Main_Page 1.3.Trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos Importuojamų ir eksportuojamų prekių vertės santykis atspindi šalies prekybos balansą. Kai importuojamų krovinių vertė viršija eksportuojamų prekių vertę, valstybės prekybos balansas yra neigiamas. Neigiamas užsienio prekybos balansas parodo, kad šalies prekės nėra labai populiarios trečiųjų šalių rinkoje, ir, kad be savo pagamintų produktų, šalies gyventojai daug suvartoja užsienio gamybos produktų. Iš kitos pusės, ar Lietuvoje galima kalbėti apie teigiamą šalies biudžetą yra ginčytinas klausimas. Nagrinėjant į trečiąsias šalis išvežamus ir iš jų į Lietuvą įvežamus prekių srautus vertine išraiška ir jų procentinę dalį bendrame įvežime/išvežime matome, kad 2012 metais Lietuvoje įvyko esminis pokytis – susilygino į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš jos išvežamų prekių srautai, o nuo 2013 metų išvežimas viršijo įvežimą. Tai tikrai geras pokytis Lietuvos užsienio prekyboje. Dėl geografinės padėties ir gamtinių išteklių, mūsų valstybei tenka pirkti prekes iš trečiųjų šalių. Tai yra pirmo būtinumo prekės, kuriomis mes turime pasirūpinti nepriklausomai nuo krizės. Todėl galima daryti prielaidą, kad dėl šios priežasties į Lietuvą įvežamų prekių vertė mažai kito, kai kiti prekių įvežimą į Lietuvą iš trečiųjų šalių atspindintys rodikliai kito kur kas ženkliau. Kai materialusis srautas kerta muitų sieną, prasideda muitinės formalumai, muitinės sankcionuoti veiksmai ir muitinės procedūros. Muitinė turi teisę tikrinti įvežamus, išvežamus bei tranzitu per šalį gabenamus krovinius bei prekes; turi teisę neduoti leidimo įvežti ar išvežti arba paspartinti prekių judėjimą per valstybių sienas, turi reikalavimo teisę būti informuota ne tik apie importuojamas, bet ir eksportuojamas prekes. Todėl muitinė, turėdama specifinius įgaliojimus ir žinių, vaidina ypatingą vaidmenį saugant ir supaprastinant tarptautinę prekybą.41 Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstojo 2020 m. sausio 31 d. Oficialiai Jungtinė Karalystė nebėra laikoma ES šalimi ir nedalyvauja priimant ES sprendimus. ES ir Jungtinė Karalystė yra sudariusios Susitarimą dėl išstojimo, kuriuo leidžiama iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamuoju laikotarpiu muitų ir mokesčių taisyklės ir procedūros išlieka nepakitusios. Tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. padėtis pasikeis. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, labai pasikeis su Jungtine Karalyste verslo ryšius palaikančioms įmonėms taikoma apmokestinimo ir muitinės tvarka . Tai, reiškia, kad importuojamos ir eksportuojamos prekės į Jungtinę Karalystę ar iš jos vežant jas per Jungtinės Karalystės teritoriją turėsite pateikti muitinės deklaracijas, be muitinės deklaracijos jums dar gali reikėti pateikti saugumo ir saugos duomenis. Tam tikroms prekėms (pavyzdžiui, atliekoms, tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms, GMO) importuoti arba eksportuoti turėsite gauti specialią licenciją. Akcizais apmokestinamoms prekėms (alkoholiui, tabakui ar kurui) importuoti ar eksportuoti į Jungtinę Karalystę ar iš jos turėsite atlikti papildomus formalumus . Dabartinėmis ekonominių procesų globalizacijos sąlygomis plėtojant užsienio prekybą, atsirado poreikis sukurti patikimą eksporto skatinimo politiką. Nors pagrindinis vaidmuo tenka galingiausioms ir labiausiai išsivysčiusioms valstybėms bei regionams, tačiau ir nedidelės šalys, kaip Lietuva, siekiančios turėti efektyvia rinkos ekonomiką, negali likti nuošalyje. Lietuvoje verslo 41www.verslilietuva.lt ateities perspektyvos siejasi su didėjančiu prekių eksportu ir paslaugomis. Net ir padidėjus šalies vidaus paklausai, eksporto reikšmė nemažės, nes orientuojantis tik į vidaus rinką, daugumos prekių gamybos išlaidos tampa pernelyg didelės, o tuomet ir šalies viduje darosi sunku konkuruoti su importu. Tikimasi, kad paklausa užsienio rinkose toliau augs, o šias tendencijas lems ekonomikos augimas ES šalių , euro zonos šalyse, JAV, Norvegijoje. 42 Šalys importuodą produkciją ar paslaugą , kurių gamyba šalyje būtų žymiai brangesnė, negu jos įsigijimas pasaulinėje rinkoje ,vadinasi kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau. Užsienio prekybos balansas – tai prekių eksporto ir importo apimčių sulyginimas. Teigiamas prekybos balansas – tai situacija, kai eksportas viršija importą. Prekybos balanso deficitas – tai dydis, kuriuo importas viršija eksportą. Labiausiai išsivysčiusių šalių pranašumą lemia technologiniai, organizaciniai ir panašūs veiksniai. Šis pranašumas, tarptautinis konkurencingumas ir tarptautinis darbo pasidalijimas yra bendrų strategijų ir nacionalinės politikos . Pasaulyje, kuriame valstybei bei įtakos grupėms labiausiai rūpi, kas ir ką gamina, atsiras mažai norinčių prekybos struktūros formavimą patikėti vien rinkai. Nepalankus prekybos balansas arba prekybos balanso deficitas atspindi situaciją, kai importas viršija eksporto apimtį. Nesunku suprasti, kodėl valstybė suinteresuota žymesniu eksporto augimu lyginant su importu. Mokėjimų balanse atsispindi visos užsienio prekybos operacijos, įvairios paslaugos, suteiktos užsieniui bei gautos iš užsienio, humanitarinė pagalba, gauta iš užsienio ir suteikta užsieniui, pajamos iš investuoto kapitalo ir paskolų užsieniui, kapitalo ir paskolų skolinimosi išlaidos, aukso rezervų padidėjimas ar sumažėjimas ir kt. Tarptautinė prekyba ribojama dėl šių priežasčių: nacionalinė gynyba, bedarbystė, savigyna, naujų veiklos sričių apsauga, sąžininga konkurencija, dempingas. Muitas skatina vietinės pramonės augimą ir apsaugo gamintojus nuo užsienio konkurencijos, taip pat gerina valstybės iždą. Didėjant eksportui kyla šalies gamybos, pajamų ir vartojimo lygis, vadinasi, ir bendra šalies gerovė , tuo tarpu importuojamoji produkcija ne tik didina vartotojų pasirinkimą ir konkurenciją, bet ir leidžia įsigyti produktų, kurie kelia gamybos našumą bei gerima gaminių kokybę (pvz., naujus įrenginius, technologijas). Laisvoji prekyba turi suteikti galimybę efektyvumui didėti tose srityse, kuriose šalys yra pranašesnės už savo partneres.Tarptautinės prekybos praktika rodo, kad ekonominis šalių nestabilumas bei nepasitikėjimas užsienio prekybos partneriais pagrindiniai veiksmai, stabdantys eksporto plėtrą. Pabrėžiama, prekių importas,progresyvi struktūra įtakoja šalies ekonominio augimo tempus, tačiau tas poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Investicinių prekių importo augimas, net didinantis prekybos balanso deficitą, šalims, vykdančioms didelius ūkio struktūrinius pertvarkymus . 42 https://op.europa.eu/ 2.TYRIMO DIZAINAS 2.1. Tyrimo eigos pristatymas Tyrimo būdas. Tyrime naudosiu kiekybinį tyrimą (anketinė apklausa). Tyrimui atlikti buvo pasirinktas bene plačiausiai ir dažniausiai naudojamas kiekybinis metodas – anketinė apklausa (Kardelis, 2007). Literatūroje akcentuojama, kad būtent anketinės apklausos tyrimas leidžia per labai trumpą laikotarpį tiksliai ir greitai atlikti, kad ir labai didelės imties tiriamųjų statistinį vertinimą. Kadangi bakalauro baigiamojo darbo įvade iškėliau tyrimo problemą – trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos Lietuvos Respublikos teritorijoje, manau, kad būtent anketinės apklausos metu gavusi ekspertų nuomones šiais klausimais, galėsiu išspręsti išsikeltą problemą. Tyrimo metodai. Naudojant matematinės statistikos metodus Microsoft Excel 2019 ir „SPSS23”, buvo atlikta gautų tyrimo rezultatų statistinė analizė. Tyrimo rezultatų patikimumui įvertinti buvo naudojamas reikšmingumo lygmuo p

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 6368 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • SANTRAUKA.1
  • SUMMARY.3
  • ĮVADAS5
  • 1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ..7
  • 1.1 Prekės samprata ir rūšys, trečiųjų šalių ir Sąjungos prekių skirtumai8
  • 1.2 Prekių importas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją..13
  • 1.3 Trečiųjų šalių prekių srautų tendencijos ir perspektyvos..18
  • 2. TYRIMO DIZAINAS 21
  • 2.1 Tyrimo eigos pristatymas.21
  • 2.2 Įmonės pristatymas .23
  • 3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..24
  • 3.1 Kiekybinio tyrimo duomenų analizė .24
  • IŠVADOS28
  • REKOMENDACIJOS..29
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS30
  • PRIEDAI32

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
36 psl., (6368 ž.)
Darbo duomenys
  • Transporto ir logistikos bakalauro darbas
  • 36 psl., (6368 ž.)
  • Word failas 1 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį bakalauro darbą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) ir jo papildym

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) ir jo papildym Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Lietuvos automobilių kelių tinklas, jo plėtros tendencijos ir ypatybės

Lietuvos automobilių kelių tinklas, jo plėtros tendencijos ir ypatybės Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Lietuvos transporto dabartis ir perspektyvos

Lietuvos transporto dabartis ir perspektyvos Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Krovinio gabenimo būdo ir optimalaus maršruto Iš Lietuvos x miesto į Anglijos y miestą parinkimas

Krovinio gabenimo būdo ir optimalaus maršruto Iš Lietuvos x miesto į Anglijos y miestą parinkimas Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Krovinio gabenimo būdo ir optimalaus maršruto iš Lietuvos X miesto į Danijos Y miestą parinkimas

Krovinio gabenimo būdo ir optimalaus maršruto iš Lietuvos X miesto į Danijos Y miestą parinkimas Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Lietuvos Respublikos (LR) 2001 metų Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelio ir vidaus vandenų transportu įstatymas.

Lietuvos Respublikos (LR) 2001 metų Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelio ir vidaus vandenų transportu įstatymas. Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Krovinio ekspedicijos iš Lietuvos į Vokietiją paslaugų valdymo analizė: būklė, problemos, perspektyvos

Krovinio ekspedicijos iš Lietuvos į Vokietiją paslaugų valdymo analizė: būklė, problemos, perspektyvos Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Prekių transportavimas ir jo įtaka prekių kokybei

Prekių transportavimas ir jo įtaka prekių kokybei Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Trečiųjų šalių logistika

Trečiųjų šalių logistika Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Lietuvos vidaus transporto sistema bei jos integravimasis į tarptautinius transporto tinklus

Lietuvos vidaus transporto sistema bei jos integravimasis į tarptautinius transporto tinklus Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Eksporto prekių gabenimo dokumentai ir jų analizė

Eksporto prekių gabenimo dokumentai ir jų analizė Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą

Lietuvos kelių infrastruktūra ir jos plėtra

Lietuvos kelių infrastruktūra ir jos plėtra Transportas ir logistika Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt