Krikščionybės vaidmuo Viduramžių literatūroje

Krikščionybės plitimas. Viduramžiais laikoma beveik tūkstantį metų Europoje trukusi istorinės raidos epocha. Pradžia skaičiuojama nuo Vakarų Romos Imperijos žlugimo V a. Tada germanai nuvertė paskutinį Romos imperatorių. Kiek anksčiau (IV a.) jau buvo atskilusi Rytų Romos Imperija – Bizantija, egzistavusi iki XV a. vidurio, kai ją nukariavo musulmonai turkai. Vakaruose įsigalėjo lotynų, Bizantijoje – graikų kalba.
Svarbiausias Viduramžių visuomenės kultūrinės raidos procesas – krikščionybės plitimas. Krikščionybė, atsiradusi I a., susidūrė su žiauria Romos valstybėje vyravusios antikinės religijos opozicija, kol IV a. krikščionybę pripažino Romos imperatorius Konstantinas Didysis. Iki I tūkstantmečio pabaigos krikščionybė išplito romanų, germanų, slavų tautose. Krikščioniškojo Dievo kultas yra svarbiausia Viduramžių idėja. Šiai epochai būdingas taip pat valdovų kultas. Viduramžiai baigėsi, kai XIV a. Italijoje prasidėjo Renesansas – antikinės kultūros atgaivinimas neatsisakant krikščionybės.
Viduramžių religinė literatūra ir jos išskirtiniai bruožai. Ankstyvaisiais viduramžiais Romos valstybės politinę patirtį ir kultūrinę tradiciją perėmė Bažnyčia. Krikščionybė – svarbiausias veiksnys, nulėmęs šios epochos savitumą. Jaunų Germanų valstybių ir Bažnyčios sąveika sudarė prielaidas kurtis vieningai krikščioniškajai Vakarų Europos bendruomenei. Žlugus Vakarų Romos imperijai, po didžiojo tautų kraustimosi ir maro epidemijų sumažėjus gyventojų skaičiui, smukus ūkiui, svarbiu kultūros veiksniu tapo vienuolynai. Vienuolynai – tai ne tik asketų bendruomenės, jie tampa kultūros, mokslo centrais ir krikščionybės skleidėjais: čia bibliotekose saugomi, skaitomi, perrašinėjami, komentuojami antikos ir viduramžių autorių rankraščiai, vienuoliai steigia ir išlaiko mokyklas, ugdo amatus ir kt.
Viduramžių kultūrą ir ideologiją lėmė trys pagrindiniai veiksniai: gentinės visuomenės papročiai ir pasaulėžiūra, krikščionybė ir antikinis palikimas. Viduramžiais sukurta daug įvairių kūrinių. Bažnytinės literatūros pamatu tapo Biblija. Biblijos dvasia juntama ir to meto pasaulinės literatūros kūriniuose: naudojami bibliniai siužetai, sugretinimai, įvaizdžiai. citatos, minimi personažai. Pagrindinės viduramžių grožinės.
Nors viduramžių epocha buvo tamsi ir prietaringa, bet ji paliko svarbių kultūros bei meno paminklų. Viduramžių literatūroje ypač ankstyvojo laikotarpio, taip pat jaučiama didelė bažnyčios įtaka. Susikūrė ištisa bažnytinė literatūra: himnai, giesmės, religiniai vaidinimai ir kt.
Bažnytinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!