Krikščioniškos pasaulėjautos atspindžiai literatūroje (Vincas Mykolaitis-Putinas, Šatrijos Ragana)

Krikščionių gyvenimo pagrindą ir pagrindinį žmogaus dvasios liudijimą, kuris orientuojasi į svarbiausių vertybių pateikimą, sudaro Šventasis raštas. Biblijos atspindžiai puoselėja pamatines vertybes (tikėjimą, viltį, meilę), moko žmogų atleisti, užjausti ir vertinti artimuosius. Tokių krikščioniškos pasaulėjautos atspindžių galime pastebėti ir lietuvių literatūroje. Ryškiausiai jie atsiskleidė XX a. pradžios lietuvių rašytojos Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ bei XX a. vidurio modernisto Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“.
XX a. pradžios neoromantikės, idealistinės – romantinės pasaulėžiūros, krikščioniškos pasaulėjautos rašytojos Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) apysakoje „Sename dvare“ vaizduojamos krikščioniškos vertybės: begalinė meilė ir rūpestis savo atžalomis bei namų židiniu. Meilės jausmas įprasmina žmogaus gyvenimą ir neleidžia nutolti nuo moralės normų, juk Jėzus Kristus skelbė: „Mylėkite vieni kitus taip, kaip aš jus mylėjau“. Laimingas yra tas, kuris suvokia, kad būtent meilė bei aukojimasis kitiems žmonėms suteikia gyvenimui prasmę. Būtent tokia, nuolat pasiaukojanti, nuoširdžiai mylinti buvo Šatrijos Ragana, skleidžianti žmogaus pasaulio savyje, iš savęs, bet ne sau idėją. Tai pirmoji europinio išsilavinimo moteris Lietuvos kultūriniame gyvenime, skleidžianti naujausias pedagogikos ir katalikiškas idėjas, apysakoje vaizduojanti XIX a. antros pusės dvarą, kurio centre – mamatė Marija – jausminga, subtiliai jaučianti meną, giliai religinga ir gyvenimą grindžianti krikščioniškomis vertybėmis moteris. Būtent šios veikėjos elgesys, dvasinis pasaulis ir moralės nuostatos įrodo, kad „Sename dvare“ – katalikiškos pasaulėjautos kūrinys, kuriame atskleidžiamas krikščionybės poveikis šeimos gyvenime ir dorovingumas, kuris turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams. Tėvai rodo savo vaikams pavyzdį ir moko esminių gyvenimo dorybių, tokių kaip nuolankumas, dosnumas, romumas ir meilingumas. Būtent todėl vaikai, užaugę mylinčių tėvų šeimoje, perima vidinę šilumą. „Sename dvare“ kūrinio protagonistė mamatė myli savo atžalas ir stengiasi, kad vaikai užaugtų dori, gailestingi ir mokėtų užjausti. Šatrijos Raganos žmogus yra ne pasyvus, o atvirkščiai – dvasiškai aktyvus, ieškantis ryšio su Dievu, tad mamatė, apdovanota ypatingai jautria siela, tampa dvasingumo skleidėja šeimoje. „Mamatės Marijos dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!