Komunikacijos formų raida

Įvadas........................................................................................................................ 3
Komunikacija antikos laikais................................................................................4-6
Komunikacija viduramžių laikais.........................................................................7-9
Komunikacija naujaisiais amžiais.......................................................................10-11
Išvada........................................................................................................................ 12
Literatūros sąrašas................................................................................................ ..13
Įvadas
Komunikacija (lot. „ comunicatio“ – pranešimas, perdavimas.Tačiau šio žodžio prasmių galime rasti be galo daug. Komunikacija gali būti įvardijama kaip keitimasis patirtimi,mintimis, išgyvenimais, taip pat tai pasikeitimas prasmėmis tarp individų, naudojant bendrą simbolių sistemą. Komunikacija yra ir procesas, kai žmogus ar grupė perduoda informacija žmogui ar grupei, kurie ją suvokia ir perduoda atgal. Tai ne vieninteliai komunikacijos apibrėžimai, šis procesas gali būti vadinamas ir užbaigtos informacijos perdavimu iš siuntėjo gavėjui. Apibendrinant, komunikacija – keitimasis sukurta/ sutvarkyta informacija tarp dviejų ar daugiau žmonių, siekiant bendro supratimo. Komunikacija dažnai tapatinama su bendravimu, tačiau tai nėra analogiškos sąvokos. Komunikacija – nenutrūkstamas, nesibaigiantis ir integralus procesas. Požiūrio aspektu, komunikacija gali būti skirstoma į:
• Intraasmeninę, tarpasmeninę, asmens- grupės bei masinę.
• Verbalinę bei neverbalinę.
• Rašytinę bei nerašytinę.
• Asmeninę bei dalykinę.
Ir t.t
Komunikacijos samprata plėtėsi ilgą laiką, tai akivaizdžiai matome studijuojant istorija. Komunikacija galima pradėti nagrinėti nuo antikos laikų, kur komunikacija buvo taip pat svarbi, kaip ir šiais laikais. Pasak Aristotelio „ Žmogus yra būtybė, kuriai skirta gyventi mieste“ . Miestas jam – ideali visuomenėjimo forma politiniu, religiniu, kultūriniu ir ūkiniu požiūriu, ideali žmonių mainų vieta.
Komunikacija antikos laikais
Žodis antika/antikinis kilęs iš lotynų kalbos žodžio antiquus, kuris reiškia „senovinis“.
Nesuklystume, jei teigtume, kad komunikacija antikos laikotarpyje buvo labai svarbi. Garsiojo Aristotelio apibrėžimas: „ Žmogus yra būtybė, kuriai skirta gyventi mieste“ (zoon politikon) rodo polinkį į viešus mainus, į saveiką nusakomas kaip žmogaus tikslas, kuris išreiškia graikų gyvenimo idealą ir kuris pergyveno miestą valstybę.
Sąveika negali vykti be susikalbėjimo, tarpininkavimo, ryšio ir bendravimo. Be abejo, graikas šiuo požiūriu žodžiui ir kalbai teikia iškilią reikšmę ir ją laiko didele vertybe. Dialegesthai – ką nors smulkiai svarstyti, aiškintis su priešais stovinčiu žmogumi – buvo įprastas politiniuose susirinkimuose, teismuose, filosofų mokyklose, gatvėse, galiausiai net rinkoje (pavyzdžiui: jei miestas ima pardavinėti kaimo produktus, kartu jis iškart...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!