Klasikinis ir demokratinis elitizmas: skirtumai ir panašumai

ĮVADAS Nuo seniausių laikų, vos tik žmogui pradėjus gyventi visuomenėje, atsirado ir asmenų diferenciacija, lyginimas bei skirstymas pagal įvairiausius požymius: asmenines savybes, sugebėjimus, protą, jėgą, turtą. Šie požymiai ir buvo pirmoji visuomenės susiskirstymo į tam tikras grupes prielaida. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonių grupės, kurios savo viduje yra homogeniškos pagal kurį nors požymį, yra apibrėžiamos kaip socialinės klasės. Tačiau, kad ir kaip bebūtų akcentuojama žmonių lygybė, kai kurios iš minėtų socialinių klasių turi formalų teisėtą ar neformalų simbolinį pranašumą prieš kitas klases. Be to, sociologai pagrindė, jog visuomenėje visada dominuoja tam tikra žmonių grupė (mažuma), kuri daro svarbius sprendimus ir savo rankose telkia valdžią. Šis reiškinys sociologijos moksle yra vadinamas elitizmu. Elito grupių santykį su visuomene nagrinėjantys sociologai, politologai ir ekonomistai daugeliu atvejų turi panašų požiūrį į elito funkcijas, santykius su visuomene, ekonomika ir jo reikšmę valstybės valdyme, tačiau atskiri mokslininkai elitizmą tyrinėja konkrečiu aspektu. Šiame darbe mus domins, kokia yra elitizmo kilmė, kaip jis įtakoja visuomeninį gyvenimą, kokią turi reikšmę ir kokias funkcijas atlieka (klasikinis elitizmas). Taip pat, remdamiesi elitologijos tyrinėtojų veikalais, apžvelgsime elitizmą kaip demokratinėje santvarkoje egzistuojantį reiškinį (demokratinis elitizmas). Taigi šio darbo tikslas: pateikti klasikinio ir demokratinio elitizmo teorijų analizę bei aptarti jų panašumus ir skirtumus. Šiam tikslui pasiekti bus vykdomi tokie uždaviniai: 1) pateikti bendrąją elitizmo sampratą; 2) apžvelgti elito formavimosi priežastis, funkcijas ir tipus; 3) išsiaiškinti elitizmo kilmę, įtaką visuomenėje; 4) nagrinėjant elitologijos klasikų veikalus, apibrėžti ir aptarti klasikinio (bendruoju, psichologiniu ekonominiu, instituciniu aspektu) ir demokratinio elitizmo reiškinį; 5) pateikti klasikinio ir demokratinio elitizmo panašumus ir skirtumus. Šiame darbe daugiausia bus remiamasi garsiausių elito tyrinėtojų italų ekonomistų bei sociologų V.Pareto, R. Michels, G.Mosca darbais bei J.Burnham, C.W.Mills, elito teorijomis. Taip pat darbe įtraukos I. Matonytės, aprašiusios posovietinį Lietuvos elitą, K.Masiulio mintys apie elitizmą bei kaip pavyzdžiai ir iliustracijos panaudotos citatos iš Aristotelio, Platono, T.Hobbes, Montesquieu ir N.Machiavelli veikalų. 1. ELITIZMO SAMPRATA IR KILMĖ Sąvoka elitizmas kilusi nuo žodžio elitas, kuris Dabartinės lietuvių kalbos žodyne šiame kontekste aiškinamas kaip rinktinė visuomenės dalis, grietinėlė. „elitas“ iš pradžių reiškė „išrinktuosius“ arba „geriausius“ ir šia prasme šis žodis vis dar vartojamas kasdieninėje kalboje. Politinės minties enciklopedijoje terminas elitizmas apibrėžiamas kaip politikos ir istorijos samprata, kurios griežčiausia forma teigia, kad visuomenėse visada dominuoja mažuma (elitas), daranti svarbiausius sprendimus ir telkianti valdžią savo rankose. Platesne ir menkinamąja prasme terminas „elitinis“ vartojamas apibūdinti politiką, kuri nepagrįstai gina mažumos pranašumą ir atmeta platesnių gyventojų sluoksnių interesus (11, p.130). Elito teorijų pradininkais dažnai minimi Graikijos Graikijos filosofai Platonas, Aristotelis, Renesanso mąstytojas Niccolo Macchiavelli bei taip pat Auguste Comte ir eilė prancūzų teoretikų (Voltaire, Saint-Simon, Condorcet). Šie mąstytojai parengė kelią elito teorijų sklaidai, prasidėjusiai 19-20 amžių sandūroje. Elito teorijų klasikais laikytinų autorių (nelygu kriterijai) sąrašas gali būti labai ilgas. Tačiau visuotinai pripažįstami ir elito teorijų pradininkais bei autoritetais yra laikomi M. Weber, A. Comte, V. Pareto, G. Simmel, G. Mosca, R. Michels, G. Lasswell, W.C. Mills, K. Manheim. W.Felber pateikia elito paveikslą tikro ir makro požiūriu, elito funkcijų sampratą įvairiose elito teorijose, elito formavimosi priežastis bei elito tipus (žr. 1-3 brėž.). 1 brėž. Elito socialinis paveikslas įvairiose teorinėse perspektyvose. MAKRO POŽIŪRIS KOHERENTINĖ klasė sluoksnis mažuma kategorija nekoherentinė ŽIŪRA klika grupė agregatas žiūra MIKRO POŽIŪRIS Šaltinis: Felber W. Elitenforschung in der Bundesrepublik. Deutschland: Stuttgart, 1986, p. 21 2 brėž. Elito funkcijų samprata įvairiose elito teorijose. Šaltinis: Felber W. Elitenforschung in der Bundesrepublik. Deutschland: Stuttgart, 1986, p. 28 3 brėž. Elito formavimosi priežasčių samprata įvairiose elito teorijose. Šaltinis: Felber W. Elitenforschung in der Bundesrepublik. Deutschland: Stuttgart, 1986, p.33 Egzistuoja toli gražu ne viena elito klasifikavimo galimybė. Viena iš jų - gana detali -pateikiama žemiau W. Felber pavaizduota lentele (žr. 4brėž.). Kiti autoriai dažniausiai tiek nedetalizuoja ir atkreipia dėmesį tik į stambiausius klasifikacinius skirtumus. Štai G. Sartori išskiria valdžios (padėties valdžių piramidėje) ir nuopelnų (vertybinius) kriterijus elito selekcijoje ir atitinkamus elitus (22, p.150). 4 brėž. Elito tipai pagal jo selekcijos kriterijus. Šaltinis: Felber W. Elitenforschung in der Bundesrepublik. Deutschland: Stuttgart, 1986, p.150 2. KLASIKINIS ELITIZMAS Elitologijos klasikai domisi vieno, visuomenėje dominuojančio vientiso elito prigimtimi, kilme, veikla ir vertybėmis. Elitologijos doktrinos moto: bet kurioje visuomenėje egzistuoja gyventojų mažuma, kuri priima pagrindinius sprendimus. Pagal klasikinę elito paradigmą mažuma tampa dominuojanti, užima svarbiausias sprendimų priėmimo pozicijas nebūtinai rinkimų būdu, t.y. veikiant demokratijos mechanizmui. Elitas gali būti revoliucinio perversmo rezultatas, užkariautojai, svarbiausių gamybinių resursų monopolinės kontrolės vykdytojai ar religinių ir socialinių vertybių saugotojai (7, p.56). Meiselis (1958) kalba apie elito 3C dėsnį (group consciuosness, coherence, conspiracy), kuris būdingas kiekvienam elitui. Lietuviškai tai būtų galima pervadinti 3S dėsniu: sąmoningumas, solidarumas, suokalbiškumas. Meiselio sampratoje suokalbiškumas daugiau reiškia bendrą norą veikti, o ne kokias nors intrigas. Elito vienybė suprantama dvejopai: 1) kaip socialinės elito kilmės rezultatas; 2) kaip pačios elito organizacijos produktas.elito dvilypumas kyla iš bendros socialinės situacijos ir interesų bei iš bendros grupinės veiklos ir patirties (20,p.32). Sąmoningumas, solidarumas ir suokalbiškumas stiprina privilegijuotą elito poziciją visuomenėje. Valdžia yra akumuliuojama ir akumuliuojanti. Valdžios turėjimas skatina valdžios plėtrą. Dar 19a. T.Hobbes savo veikale „Leviatanas“ rašė, kad valdžia lyg šlovė – sykį ją pasiekus, ji didėja; valdžia yra lyg sunkiasvoris kūnas – sykį jį išjudinus, jo greitis vis didėja... T.Hobbes valdžia reiškė „dabartines priemones ateities gėriui pasiekti“. Panašiai ir elitui valdžia yra priemonė įvairioms socialinėms gėrybėms – turtui, ekonominei įtakai, socialiniam statusui gauti. Šie privalumai ilgainiui didina nuotolį tarp elito ir kitų visuomenės grupių. Elito stiprybę lemia jo sugebėjimas išsaugoti savo pasiektas pozicijas ir grupės uždarumą (7 p.58). Mosca, Pareto ir Michelsas išskiria 2 elito sluoksnius: apatinį ir aukštesnįjį. Apatinis yra tarp elito ir visuomenės ir jis tarpininkauja perduodant informaciją, iš jo parenkami nariai į „aukštąjį“ elitą, per jį vyksta socialinių sluoksnių kaita. Mosca teigia: „Žemiau, po aukščiausiu valdančios klasės sluoksniu yra kitas, daug gausesnis sluoksnis, kuriuo remiasi šalies vadovai. Be tokio sluoksnio nebūtų įmanoma jokia socialinė organizacija (18, p.404). W. Mills savo teorijoje išskiria valdžios elito vidinę šerdį ir išorinius sluoksnius. Vidinę šerdį sudaro asmenys, priimantys pagrindinius sprendimus, o išorėje yra nariai, kurių interesai ir pažiūros yra svarbūs, net jei jie tiesiogiai ir aktyviai nedalyvauja priimant sprendimus (17, p.288-303). Panašiai ir Pareto elitą skirsto į valdantįjį (vyriausybės ir opozicijos nariai, pramoninkai, profsąjungų lyderiai, karininkai) ir nevaldantįjį elitą (lyderiai svarbūs socialinės veiklos srityse, atvirai neveikiančiose politinių sprendimų). Elitizmo klasikai dažnai nesutaria dėl socialinių galimybių ir savybių, reikalingų grupei (ar asmeniui) siekiant elito pozicijų. Išskirtinos keturios elito formavimosi teorijos: 1. Mosca ir jo mokinys Michels teigė, kad elitui svarbiausia organizaciniai gebėjimai; 2. Pareto ir jo pasekėjai iškėlė psichologinių elito ir ne elito savybių reikšmę visuomenėje vykstančiai lyderių atrankai ir pripažinimui; 3. Burnham derino elitizmą su marksizmu. Jis svarbiausiu elito kriterijumi laikė ekonominių resursų kontrolę; 4. Mills elito dominavimą siekė pagrįsti ne asmeninėmis elito savybėmis, bet jų užimamais svarbiais visuomenės postais. Pagrindinė Mosca iškelta elito tyrinėjimo tezė – elito vykdoma kontrolė remiasi mažumos gebėjimu organizuotis. Asmens pozicijos elite priklauso nuo jo turto, o ne nuo moralinių savybių. Turtas čia suprantamas ir tiesiogine materialine ir netiesiogine simboline prasme. Mažuma geba išsaugoti privilegijas tik tol, kol išlieka mažuma. Dėsninga tai, kad būtent krizės situacijoje visuomenė praregi, kad ji yra valdoma mažos asmenų grupės: „Mažumos galia yra neišvengiama atskiriems daugumos individams, kurie atsiduria organizuotos mažumos šešėlyje“ (18, p.53) Plačiai žinoma Michels geležinio oligarchijos dėsnio teorija, kuri teigia, kad kiekvienoje organizacijoje veikia oligarchijos dėsnis, atsiranda ir išlieka lyderiai, o paprasti organizacijos nariai negali kontroliuoti lyderių grupės. Michels taip pat teigia, kad ir politinių partijų nariai negali atsikratyti savo lyderių nesusilpnindami pačios partijos ir bet kuris elitas savo viduje turi susitaikyti su hierarchija (16, p.288-289). Kalbėdami apie elitizmo teorijas, turime paminėti, kad daugelis elitologų elitizmą nagrinėjo ne kaip visumą, o tam tikrais aspektais, todėl būtų verta paminėti bent kelis iš jų. 2.1. PSICHOLOGINIS ELITIZMO ASPEKTAS Dar Platonas „Valstybės“ VIII knygoje teigė, kad valdžia kyla ir remiasi žmogaus sielos savybėmis. Elitistine galima laikyti Platono nuostatą, kad žmogus, turintis kilnesnę sielą negu jo tėvai, privalo būti keliamas socialinės hierarchijos laiptais: „Iš valdovų Dievas reikalauja, kad jie būtų šaunūs sargybiniai ir nieko taip uoliai nesaugotų, kaip savo palikuonis, ir žiūrėtų, kokio metalo priemaišų yra jų vaikų sieloje; jeigu vaikas gims su aukso arba sidabro priemaiša, tai reikia pagarbiai pervesti jį į sargybinius arba padėjėjus“ (10, p.415). Platonui elito valdžia teigiamas, pageidaujamas dalykas, o pats priklausymas elitui (ir pareiga turėti valdžią) siejamas su dvasinėmis asmenų savybėmis bei psichologiniais asmenybės bruožais. Dėmesiu psichologiniam bei moraliniam elito valdžios komponentui Platono politinė filosofija panaši į 20a. pr. elitologiją, tačiau pastaroji neturi tokio optimistinio požiūrio nei dėl pačios žmogaus prigimties, nei dėl valdovų suinteresuotumo viešuoju gėriu. Labiausiai psichologizuotą valdžios funkcionavimo visuomenėje vaizdą pateikia Pareto, pagal kurį, elitas apima daug daugiau nei Mosca ir Michels teorijose iškeltus partijų bosus ar Marx aprašytą valdančiąją klasę. Anot Pareto, ekonominių gamybinių jėgų ir santykių produktas, nei organizacijų gebėjimų ir latentinių socialinių struktūrinių veiksnių junginys. Elitas visuomenėje susiformuoja žmogaus prigimties bruožų, kurie išlieka pastovūs visoje istorijoje ir visose bendruomenėse, pagrindu. Pasak Pareto, elitas buvo galingas, nes turėjo tam tikrų psichologinių, gudrumo ir apgaulės arba jėgos ir ryžtingumo, savybių. Gyventojų masė niekada nieko nekontroliuoja net demokratijoje, kurioje liaudies valdžios idėja yra mitas, slepiantis tikrąją vidinės partijos lyderių grupės, kuri manipuliuoja atstovavimo sistema, valdžią (11, p.130). Tai patvirtina ir Machiavelli teiginys: „Mano nuomone, retai kada būna arba apskritai niekada nebūna taip, kad žemo luomo žmonės iškiltų į aukštą padėtį, nesigriebdami jėgos arba gudrybė, jei ta padėtis jiems nebuvo dovanota arba jei jos nepaveldėjo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!