Institucionalizmas

Eva Endružytė
Justas Gedvilas
Giedrė Jankauskaitė
Aurelija Kirslytė
Klaipėda 2005
Institucionalizmo atsiradimas ir tradicijos
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje laisvos konkurencijos kapitalizmas perėjo į monopolistinę stadiją. Padidėjo gamybos bei kapitalo koncentracija, susidarė bankų kapitalo centralizacija. Tokia Amerikos kapitalistinė sistema sukėlė aštrius socialinius prieštaravimus. „Vidutinės klasės“ interesams buvo padaryta didelė žala.
Šios aplinkybės sudarė sąlygas visiškai naujai ekonominės teorijos krypčiai, t.y. institucionalizmui, susidaryti. Institucionalizmo atstovai visų pirma buvo monopolistinio kapitalo oponentai, antra vertus jie norėjo paruošti koncepciją, „vidutinei klasei“ apsaugoti, remdamiesi ekonomikos reformavimu.
XIX – XX amžiuje atsirado naujo požiūrio, kuris pripažintų svarbią socialinių normų rolę ekonominių procesų mokymui būtinybė. Šis naujas požiūris pirmą kartą buvo paminėtas institucionalizmo pradininko amerikiečių ekonomisto T. Vebleno (1857-1929) darbuose. Pagrindiniai jo darbai yra „Kodėl ekonomika nėra evoliucinis mokslas?“ (1898 m.), „Dykinėjančios klasės teorija: ekonominis tyrimas apie institucijas“ (1899 m.) ir kt. T. Veblenas yra pagrindinių institucionalizmo koncepcijų bei minčių autorius. Pagrindinis šios mokslo šakos bruožas yra noras ištirti reiškinius už ekonominių ribų, įtraukti socialinių, politinių, psichologinių ir kitų bruožų įtaką ekonomikai. Visa tai atsispindėjo termine „institutas“, kuris ir tapo šios mokslo krypties pavadinimo pagrindu.
Institucionalizmas sudaro visiškai naują ekonominės minties kryptį. Jis įtraukė geriausius bei įžymiausius pirmųjų ekonominės teorijos mokyklų teorinius – metodologinius pasiekimus. Visų pirma tuos neoklasikų ekonominės analizės maržinalinius principus, kurie rėmėsi matematika bei matematiniu aparatu, taip pat vokiečių istorinės mokyklos metodologinius instrumentus.
Institutas – tai dviprasmiška sąvoka. Mokslininkai, rašydami šia tema, nedavė aiškaus apibūdinimo kas tai yra. Juo labiau, institutai buvo nevienodai apibūdinti įvairių mokslininkų. Pavyzdžiui, Elsteris rašo, kad institutą galima apibūdinti kaip įstatymo priverstiną mechanizmą, keičiantį elgseną naudojant jėgą.
Kitą apibrėžimą pateikia D. Nortas, kuris institutus supranta kaip žaidimo taisykles visuomenėje arba visuomenės sudarytus apribojimus, formuojančius žmonių sąveiką.
Institutai sudaro visuomeninių, politinių arba ekonominių mainų stimulų struktūrą. Institutais gali būti formalūs įstatymai (konstitucijos, nuosavybės teisės ir t.t.) ir neformalios taisyklės (tradicijos, papročiai, elgesio kodeksai ir t.t.). Institutai buvo sukurti žmonių norint...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!